Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas S.PutriusBaudž. byla Nr. 1A–171-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.1.12.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties, kuria A. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys palikti nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo kaltinama tuo, kad jis 2003 m. gruodžio 23 d., apie 12.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogdama A. S. į veidą ir kartą spirdama į galvos sritį, nukentėjusiajai padarė smegenų sukrėtimą, kairės ausies sumušimą, poodines kraujosruvas veide, galvoje, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas kairės akies obuolyje ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Asmuo, kuriam nutraukta byla, ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

BK 95 str. 1 d. nustatyti baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

BK 95 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per baudžiamosios atsakomybės senaties terminus asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.

Pažymėtina, kad bylos galutinis procesinis sprendimas, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Todėl nukentėjusioji apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad A. L. yra išteisinta.

Pagal Baudžiamuosius įstatymus tyčiniai nusikaltimai yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 str. 2, 3 d.). A. L. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d., yra nesunkus. Apeliaciniame skunde taip pat neteisingai nurodoma, kad A. L. padarė sunkų nusikaltimą, nes nusikaltimas pagal BK 138 str. 1 d. priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 95 str. 1, 3 ir 4 d. nuostatomis, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir per šį laiką asmuo nepadaro naujos nusikalstamos veikos arba nesislėpė nuo tyrimo.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 str. 1 d.).

A. L. veika padaryta 2003 m. gruodžio 23 d., todėl nukentėjusiajai pakartotinai nustatyti sunkesni veikos padariniai, neįtakoja nusikalstamos veikos baigtumo momento. Todėl penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2008 m. gruodžio 23 d. Būtent nuo šios dienos A. L. negalima priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nes baudžiamasis procesas negalimas

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

nutaria:

nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą.