Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-06-22 · Civilinė byla Nr. 2-1707-356/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
2-1707-356/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00277-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
J. B.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1707-356/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00277-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. ; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.
Utena,Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant Elonai Mackutei,dalyvaujant ieškovui S. K. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1707-356/2018, pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei J. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. K. ieškiniu (3-4 b.l.) prašė nuo ieškinio pareiškimo dienos pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-04-22 priimtu sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui 200 EUR dydžio periodines kas mėnesį mokamas išmokas iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas nurodė ieškinyje, be to, jis ir jo atstovas, prašydami ieškinį tenkinti, paaiškino, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 60 EUR dydžio išmokomis buvo priteistas prieš 3 metus, tačiau dėl vaiko amžiaus esmingai pasikeitus poreikiams yra nebepakankamas ir neužtikrina jo poreikių. Be to, ieškovas yra tik iš dalies darbingas, o ieškovė išvyko dirbti į užsienio valstybę, todėl turi daugiau pajamų. Tokio amžiaus sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį būtina 400 EUR suma. Gera valia atsakovė didesnio išlaikymo neteikia, nors yra sveika, darbinga ir dirba užsienio valstybėje, todėl pagal turtinę padėtį tokią galimybę turi. Atsakovė, nors periodiškai perveda savo nuožiūra nustatyto dydžio išmokas, dar nėra padengusi per keletą metų susidariusios priteisto išlaikymo skolos. Atsakovė žino apie ieškinį ir vykstantį teismo procesą.

Atsakovė J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (36 b.l.), nurodė, kad siūlo pakeisti iš atsakovės sūnui T. priteisto išlaikymo dydį, jį nustatyti atsižvelgiant į vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Šalių santuoka nutraukta Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-362-356/2015 (9-11 b.l.), šiuo sprendimu taip pat nustatyta šalių sūnaus T. nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su tėvu ir patvirtintas susitarimas dėl išlaikymo šalių sūnui T. teikimo periodinėmis kas mėnesį mokamomis 60 EUR dydžio išmokomis. T. šįmet sukaks 18 metų, teismo sprendimo 2015 m. priėmimo metu jam buvo 14 metų. Taigi tikėtina ieškovo nurodytu, kad jau vien dėl amžiaus sūnaus poreikiai padidėjo. Šiuo metu ieškovas gyvena su sūnumi, kuris lanko mokyklą, specialių poreikių neturi. Ieškovo paskaičiavimu, jo poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra apie 400 EUR, t.y. jo išlaikymui būtina lėšų vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2018-01-01 yra 400 EUR ir kuri teismų praktikoje laikoma orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), nes pripažįstama, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui pakanka mažesnės sumos, negauta. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad Tautvydo poreikiai po 2015 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi iš esmės padidėjo ir yra apie 400 EUR mėnesiui.

Atsakovė, ieškovo teigimu, yra darbingo amžiaus, dirba užsienio valstybėje, kur už atlyginimą slaugo garbaus amžiaus žmones, periodiškai grįžta į Lietuvą. VSDFV duomenimis atsakovė, kol gyveno Lietuvoje, periodiškai dirbo (25-32 b.l.). Nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo (24 b.l.), turi tris 1999-2003 metų gamybos transporto priemones (23 b.l.), duomenų, kad turėtų kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų, nėra.

Ieškovui betarpiškai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, jis rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Ieškovas gauna netekto darbingumo pensiją, socialinę pašalpą, mokama išmoka vaikui (17-19 b.l.).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Pateikti įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečio sūnaus interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės nėra blogesnė nei ieškovo, ji gauna darbinių pajamų užsienio valstybėje, o ieškovas yra darbingas tik iš dalies, taigi pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas, atsakovė turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 200 EUR dydžio išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.

Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus T. K. poreikiams, atsakovei pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiai mokėti 200 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jos turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. 2-362-356/2015, priteisto iš atsakovės išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis nuo 60 EUR iki 200 EUR ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovė privalo mokėti sūnaus T. išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Padidinto dydžio išlaikymas iš atsakovės priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos – 2018-02-23 (CK 3.200 straipsnis), kaip prašė ieškovas (3-4 b.l.).

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Nagrinėjamu atveju susidarė 5,11 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5-6 b.l.), minėtos institucijos 2018 m. birželio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 105,76 EUR (advokato užmokestis – 91,05 EUR, kitos išlaidos – 14,71 EUR). CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovas atleistas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas). Iš atsakovės valstybei priteistina 50 EUR žyminio mokesčio (200 EUR – 60 EUR = 140 EUR x 12 mėn. = 1 680 EUR x 3 proc. = 50,40 EUR), 5,11 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 105,76 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimą (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. 2-362-356/2015 priimtu sprendimu iš atsakovės J. B. nepilnamečiam sūnui T. K. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir nustatyti, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2018-02-23 privalo kas mėnesį mokėti periodines 200 EUR dydžio išmokas iki sūnaus T. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 50 EUR žyminio mokesčio, 5,11 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 105,76 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikiamą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė