Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-552-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-01
Bylos Nr.
2S-552-198/2015
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00582-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
E. V., D. V.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S–552–198-2015Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00582-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 106.3; 121.14; 122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. V. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-892-356/2015 dėl pareiškėjų D. V. ir E. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai E. V. ir D. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 14 dienų terminą skaičiuotiną nuo nutarties kopijos gavimo dienos, nutartyje nurodytiems prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams šalinti. Nurodęs, kad nustatyti duomenys kelia tam tikrų abejonių dėl pareiškėjo D. V. nuolatinės gyvenamosios vietos, teismas įpareigojo pareiškėją D. V. pateikti papildomus įrodymus apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą, t.y. jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą. Tuo atveju, jeigu būtų pateikti minėti įrodymai ir civilinė byla pagal šį pareiškimą būtų teisminga Utenos rajono apylinkės teismui, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėtų būti tikslinama, nes pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui neterminuotai nustatyta trečia invalidumo grupė, mokama pensija, tačiau sutartyje nurodyta, jog abu pareiškėjai yra darbingi. Pareiškėjai privalėtų pateikti leistinus rašytinius įrodymus dėl turto valdymo nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjai kaip rašytinius įrodymus, galinčius patvirtinti faktą, jog jiems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis S. U. mieste, (duomenys neskelbtini) , pateikė sutarties ir jiems Teisių į nekilnojamą turtą valstybinės registracijos skyriaus atsiųsto atsakymo kopijas, kurios nepatvirtintos nustatyta tvarka. Be to, nurodė, jog tai nėra oficialūs dokumentai iš valstybinės registro, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai prašymo teismui padavimo metu turi nuosavybės teises (ar yra apribojimų, suvaržymų ar kitokių juridinių faktų, įregistruotų šiam turtui) į nekilnojamąjį daiktą, kurį įgijo 2013 m. ir kurį prašo padalyti.

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjų D. V. ir E. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, kadangi pareiškėjai Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje nustatytu terminu prašymo trūkumų nepašalino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nutartį panaikinti, o pareiškimo priėmimo ir nagrinėjimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi skundžiamojoje nutartyje nurodyti trūkumai prieštarauja LR CPK 538 str. ir 539 str. reikalavimams, todėl pareiškėjai mano, kad tokia nutartis pažeidžia ne tik CPK, bet ir jų Konstitucinę teisę kreiptis į teismą su prašymu, tikėjosi, kad teismas pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, pareiškimą priims nagrinėjimui ir posėdžio metu išsiaiškins visus teismui iškilusius neaiškumus. Pareiškėjai teismui pateikė pareiškimą atitinkantį CPK 539 str. 1 dalies nuostatas, todėl pareiškimas visiškai atitinka jam keliamus reikalavimus. Abu pareiškėjai yra Lietuvos piliečiai ir vienas iš jų nuolatinai gyvena Lietuvoje, todėl CPK 780 str. nutartyje nurodyta norma negali būti taikoma santuokos nutraukimo byloje, kai nei viena iš šalių nėra užsienio pilietis ir jeigu viena šalis laikinai išvykusi į užsienio valstybę dirbti. Pareiškėjo D. V. nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta yra Utenoje, jis yra iš dalies darbingas, jam mokama invalidumo pensija, todėl teismas negalėjo taikyti „2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ normų. Tačiau net ir laikantis šio reglamento, teismas turėjo vadovautis 3 str. 1 d. a papunktyje nurodyta nuostata. Pareiškėjas D. V. turi neįgalumą, o priversti jį bylinėtis kitoje valstybėje, ne tik kad nelogiška ir neteisinga, bet ir sukels pareiškėjams labai dideles išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos ypatingąja teisena pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas. Pateikiamas pareiškėjų teismui prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu visų pirma turi atitikti CPK 539 straipsnio, taip pat bendruosius CPK 111 straipsnio nustatytus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 str. 2 d.). Prašymo priėmimo stadijoje teismas tikrina, ar pateiktas prašymas atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Nustačius prašymo neatitikimą CPK 539 straipsnio ir CPK 111 straipsnio reikalavimams, prašymo trūkumai šalinami vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

CPK 539 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su ja pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turėtų patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ( b.l.2-3), suformulavo reikalavimą, prašydami jų santuoką, įregistruotą 1996-09-28 Utenos r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti. Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, kad šalys yra darbingos ir veiksnios, todėl kaip sutuoktiniai, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui neterminuotai nustatyta trečia invalidumo grupė, mokama pensija (b.l. 7, 26). Iš pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties akivaizdu, kad pareiškėjų teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis turi netikslumų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėtų būti tikslinama.

Minėta, kad pateikiamas pareiškėjų teismui prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu taip pat turi atitikti bendruosius CPK 111 straipsnio nustatytus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 str. 2 d.). CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Sprendžiant prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą pagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti rašytinių įrodymų kopijas, patvirtintas CPK 114 str. nustatyta tvarka. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tuo tarpu pareiškėjai kaip rašytinius įrodymus, galinčius patvirtinti faktą, jog jiems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis S. U. mieste, (duomenys neskelbtini) , pateikė sutarties ir jiems Teisių į nekilnojamąjį turtą valstybinės registracijos skyriaus atsiųsto atsakymo kopijas, kurios nepatvirtintos nustatyta tvarka ir tai neatitinka reikalavimų, numatytų CPK 114 str. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad aukščiau paminėti pareiškėjų rašytiniai įrodymai nėra oficialūs dokumentai iš valstybinės registro, kurie patvirtina, jog pareiškėjai prašymo teismui padavimo metu turi nuosavybės teises (ar yra apribojimų, suvaržymų ar kitokių juridinių faktų, įregistruotų šiam turtui) į nekilnojamąjį daiktą, kurį įgijo 2013 m. ir kurį prašo padalyti. Todėl pagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškėjams pateikti leistinus rašytinius įrodymus dėl turto valdymo nuosavybės teise.

Nagrinėjamoji byla turi tarptautinį elementą, nes pareiškimas paduotas pareiškėjų, kurio vieno iš jų gyvenamoji vieta Airijoje, todėl teismas turi patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Pareiškėjai D. V. ir E. V. pareiškime nurodė savo dabartinių gyvenamųjų vietų adresus Lietuvoje ir Airijoje bei pateikė įrodymus, kad jie abu yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 straipsnio 1 dalies b punktu nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimo, jurisdikcija turi teismai, esantys toje valstybėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Esant nurodytam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų sutuoktinių pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti tos valstybės, t.y. Lietuvos, teismams.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes pareiškėjai pagal teismo nutartyje nurodytus nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino visų pareiškimo trūkumų ir 2015-04-24 teismo nutarties dėl nustatytų trūkumų neskundė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė