- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-01-02
- Bylos Nr.
- 2A-81/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“
- Advokatai
- Džiolana Tarvainytė
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-194/2007 pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą su keliais ieškiniais, kuriuose prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ferteksos transportas“ delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Visose bylose ginčas kilo tarp tų pačių šalių, reikalavimas priteisti delspinigius atsirado iš tų pačių sutartinių santykių, tik skyrėsi laikotarpis, už kurį juos prašoma priteisti. Teismo nutartimi visos bylos yra sujungtos į vieną bylą, pagal visus ieškinio reikalavimus ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 295 808,45 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidas ( žyminį mokestį ir 7500 Lt advokato pagalbai apmokėti). ( Tomas IX. b.l. 208-210, procesinis dokumentas – duplikas).
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodė, jog su atsakovu UAB „Ferteksos transportas“ buvo sudaryta sutartis Nr. 20-2001-445( 2001-05-03) dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas, pagal kurią yra numatyta tvarka, kaip apmokama už uosto rinkliavas. Pagal sutarties 3.2.p ir 3.3.p. atsakovas, neapmokėjęs ieškovo pateiktos sąskaitos už uosto rinkliavas, moka ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Ieškovas, remdamasis minėta atsiskaitymų už uosto rinkliavas sutartimi, pareiškė teisme ieškinius, kuriais prašė priteisti iš atsakovo 0,2 procentų dydžio delspinigius pagal sutarties 3.3.p., nes atsakovas vėlavo apmokėti sąskaitas už uosto rinkliavas. Pagrindinė skola, kaip nurodė ieškovas, atsakovo apmokėta paskutiniais 2006 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimais per banką, tačiau už netinkamą sutartinės prievolės vykdymą atsakovas privalėjo sumokėti sutartyje numatytus delspinigius. Pirmame ieškinyje ( b.l.2-3, tomas I) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 31 656,46 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 4 d. iki gegužės 13 d. pagal pridėtas sąskaitas, antrajame (b.l.2-3, tomas II) – 44 060,45 Lt delspinigių už laikotarpį 2004 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d.; pagal pateiktas sąskaitas, trečiajame (b.l.2-3, tomas IV) – 32 842,55 Lt delspinigių pagal pridėtas prie ieškinio sąskaitas, šeštajame (b.l.2-3, tomas V) – 49 318,23 Lt delspinigių pagal pateiktas sąskaitas, septintajame (b.l.29, tomas VI) – 76 054,82 Lt delspinigių pagal pridėtas sąskaitas, aštuntajame ( b.l.2-3, tomas VII) – 50 154,14 Lt delspinigių pagal pridėtas sąskaitas, devintajame (b.l.2-3, tomas IX) – 76 067,08 Lt delspinigių pagal pateiktas sąskaitas.
Kai kurie iš ieškinio reikalavimų jau buvo spręsti ir teismai dalį ieškinio reikalavimų išsprendė, delspinigių dydį sumažino, o kitą dalį reikalavimų grąžino nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą ( Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005-12-21 nutartis 3K-3-552/2005 ( b.l.134-140, tomas IV), Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-31/2006 (b.l.76-80, tomas III), Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005-09-19 nutartis Nr. 3k-3-400/2005).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš atsakovo UAB „Ferteksos transportas“ 29 129,95 Lt sumažintų 0,02 procento dydžio delspinigių pagal 2001 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. 20-2001-445 už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 29 d., 5 procentų palūkanas nuo pagal kiekvieną ieškinį priteistos sumos, 3 078 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 3 663 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovui, 101,62 Lt pašto išlaidų iš ieškovo valstybei ir 11,29 Lt pašto išlaidų iš atsakovo valstybei. Kitus reikalavimus teismas atmetė. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai priteisti delspinigius pagal visus sujungtus ieškinius yra teisėti, nes atsakovas vėlavo įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti uosto rinkliavos mokestį. Nustačius, kad piniginė prievolė nėra įvykdyta, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti delspinigius ir už naujus laikotarpius. Teismas laikė, kad ieškovo nuostoliai yra minimalūs, kadangi jis jų dydžio neįrodinėjo. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, priėjo prie išvados, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, todėl sumažino delspinigius iki 0,02 procento ir pagal pirmo ieškinio reikalavimus priteisė 4 460,39 Lt, pagal antro – 3 139,74 Lt, pagal trečio už likusias PVM sąskaitas faktūras Nr. 836618, 8365970, 8365885, 8365893 – 667,25 Lt, pagal šešto už likusias PVM sąskaitas faktūras Nr. 8365970, 8365885, 8365893, 836618 – 634,97 Lt, pagal septinto – 7 605,48, pagal aštunto – 5 015,41 Lt, pagal devinto – 7 606,71 Lt, bendrai 29 129,95 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra viešojo administravimo įstaiga, o ne verslininkas ar privatus ūkio subjektas, todėl taikė ne 6, o 5 procentų palūkanų nuo reikalaujamos sumos tarifą nuo kreipimosi į teismą pagal atskirus ieškinius dienos. Teismas bylos šalims priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai, o ekspertizės atlikimo išlaidas paskirstė po lygiai abiem šalims, nes ji buvo atlikta abiejų šalių interesais, kad kuo tiksliau ir kvalifikuočiau būtų išaiškintos bylos aplinkybės.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ferteksos transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijai yra priteisti už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 29 d. 29 129,95 Lt sumažinti (0,02 procento) delspinigiai ir priteisti už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 4 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. 108,85 Lt sumažintų (0,02 procento) delspinigių bei priteistos 5 procentų palūkanos nuo pagal kiekvieną ieškinį patenkintų reikalavimų ir priteisti 5 procentų palūkanas nuo 108.85 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmajame ieškinyje ieškovas prašė priteisti 53 810,75 Lt skolos ir 31 656,46 Lt delspinigių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-606 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui – Klaipėdos miesto apylinkės teismui. 2006 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymais atsakovas apmokėjo skolą, todėl liko pirmojo ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius už minėtos skolos nesumokėjimą laiku nuo 2004 m. balandžio 4 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. ir procesines palūkanas. Šis pirmojo ieškinio reikalavimas buvo sujungtas kartu su kitais ieškovo reikalavimais. Atsakovas apeliaciniame skunde paaiškino, kad kitų, išskyrus pirmąjį, sujungtų ieškinių reikalavimai yra pareikšti dėl delspinigių priteisimo už kitus (vėlesnius) laikotarpius, kai delspinigiai ir procesinės palūkanos pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras jau yra priteisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 6.71, 6.37, 6.210, 6.258 ir 6.261 straipsnių nuostatas ir netinkamai išsprendė netesybų ir palūkanų santykį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, nebent šalių susitarime numatyta, kad jie skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, o nuo kreipimosi į teismą kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinėmis palūkanomis, t.y. nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (2006 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 3K-7-367/2006). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle ir priteisė delspinigius bei palūkanas pagal PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias jie jau buvo priteisti už ankstesnius laikotarpius, todėl reikalavimai priteisti delspinigius ir palūkanas už vėlesnius laikotarpius pagal antrą, trečią, šeštą, septintą, aštuntą ir devintą ieškinius turi būti atmestas, o reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo pagal pirmąjį ieškinį – patenkintas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad delspinigiai pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras jau buvo priteisti už ankstesnius laikotarpius.
Atsiliepimas
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti ir tenkinti jo (ieškovo) apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas pradelsė įvykdyti prievolę – vėlavo apmokėti uosto rinkliavos mokestį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas, tačiau teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas, turėdamas skolinių įsipareigojimų ieškovui, neatlygintinai skolino lėšas kitai bendrovei – UAB „Birių krovinių terminalas“ – bei įsigijo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. UAB „Ferteksos transportas“ vykdė laivų agentavimo paslaugas ir iš laivų savininkų rinko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai svarbu, kad atsakovas jai laiku apmokėtų už suteiktas paslaugas. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 nurodė, kad šalys gali pačios susitarti, kokio dydžio delspinigiai bus mokami, jei bus praleistas prievolės mokėti įvykdymo terminas. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ūkio subjekto veikla priklauso nuo atsiskaitymų terminų laikymosi.
Šalies argumentai
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui 295 808,45 Lt delspinigių bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2001 m. gegužės 3 d. šalių sudarytoje sutartyje numatyti 0,2 procento delspinigiai yra per dideli bei tai, kad ieškovas savo nuostolių dydžio neįrodinėjo, todėl jie laikytini minimaliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šalys turi teisę nustatyti, kokio dydžio palūkanas turės mokėti atsiskaitymo terminą praleidusi šalis, o šalių sutartyje nurodytas delspinigių dydis (procentas nuo skolos sumos) yra laikomi ieškovo minimaliais nuostoliais. Be to, priimdamas sprendimą teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų savo piniginei prievolei įvykdyti ir atsiskaityti su ieškovu, tačiau turėtas lėšas paskolino tretiesiems asmenims bei įsigijo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas savo nuožiūra gali mažinti priteistinus delspinigius, kai yra tam reikšmingos aplinkybės, tai yra atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus precedentus civilinėse bylose Nr. 3K-3-400/2005, 3K-3-31/2006, 3K-3-552/2005 bei nemotyvavo, kodėl nesivadovavo civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 suformuotomis taisyklėmis, kurios numatė, kad delspinigiai savo paskirtimi skirti užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininką praleidinėti prievolių vykdymo terminus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, 10 kartų sumažinęs delspinigių sumą, skatina praleidinėti prievolių vykdymo terminus, nes yra suteikiama galimybė už itin mažą kainą naudotis ieškovo pinigais. Toks delspinigių mažinimas prieštarauja LR CPK 3 straipsnyje įtvirtintam teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ferteksos transportas“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartyje suformuoto precedento, nes šioje nutartyje jis nėra suformuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2003 metais ir 2005 metais priimtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose pasakyta, kad 0,2 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli, nes per metus susidaro 73 procentai nuo skolos sumos. Tokios praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir vėliau. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003 nurodė, kad netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes jose buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei nenukrypo nuo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir nevertina kitų to paties teismo priimtų nutarčių, kuriose yra pasakyta priešingai, todėl atsakovo nurodyta nutartis turi būti vertinama kaip išimtis iš taisyklės, o ne kaip taisyklė. Galimybė sumažinti sutartyje numatytus delspinigius yra įtvirtinta LR CK 6.73 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovas, tinkamai taikė šią teisės normą ir vadovavosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2004, 2005 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo UAB „Ferteksos transportas“ pareigos sumokėti ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skolą ir delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas abiejų šalių pateiktus apeliacinius skundus, nustatė, kad nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 29 d. atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles ir laiku neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškiniai dėl skolų pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras priteisimo buvo nagrinėjami tiek apylinkės, tiek apygardos teismuose, dalis šių sprendimų buvo apskųsta apeliacine ir kasacine tvarka. Šalys apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kai kurie teismo sprendimai yra įsiteisėję ir pripažino, kad 2006 m. sausio 20 d. atsakovas skolas pagal visas ieškovo sąskaitas faktūras apmokėjo, tačiau tarp šalių išliko ginčas dėl delspinigių už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą priteisimo.
Atsakovas UAB „Ferteksos transportas“ Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad iš atsakovo pagal šios bylos pirmojo ieškinio reikalavimą ir kitose bylose priimtus įsiteisėjusius sprendimus yra priteista skola, delspinigiai ir procesinės palūkanos, kurios užtikrina atsakovo minimalių nuostolių atlyginimą, todėl ieškovas neturi pagrindo už vėlesnius, negu priteista, laikotarpius reikalauti iš atsakovo delspinigių priteisimo.
Pagal CPK 4 straipsnį teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka kasacinės instancijos priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. 2006 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka buvo išnagrinėtas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių (bylos Nr. 3K-7-367/2006). Išplėstinė teisėjų kolegija nutartimi išaiškino, kad palūkanos atlieka kompensuojamą funkciją. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iš įstatymo nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškino, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.
Iš byloje esančios 2001 m. gegužės 3 d. sutarties dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas matyti, kad šalys sutartyje dėl delspinigių mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo nesusitarė, todėl, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nuo kreipimosi į teismą dienos skolos grąžinimas yra užtikrinamas procesinėmis palūkanomis, jeigu ieškovas jų prašo. Kolegija nustatė, kad tik 2006 m. birželio 16 d. teisme gautame ieškinyje (t. 1, b. l. 2-3) yra prašoma priteisti skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, o kituose, teismo nutartimi sujungtuose, ieškiniuose prašoma priteisti tik atitinkamas delspinigių sumas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė tik dėl atsakovo pareigos sumokėti delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, sprendė delspinigių mažinimo klausimą, tačiau visiškai netyrė aplinkybių dėl skolos pagal šioje byloje pateiktas ir jau užbaigtose bylose pateiktas sąskaitas faktūras priteisimo bei delspinigių ir palūkanų santykio. Atsižvelgiant į paminėtą teisminę praktiką, kolegijos nuomone, būtina išaiškinti, ar kitose tarp šios bylos šalių išnagrinėtose bylose jau yra priteisti delspinigiai ir minimalius nuostolius užtikrinančios palūkanos pagal visas ieškovo nurodytas sąskaitas faktūras, kuriomis jis grindžia delspinigių skaičiavimą, kadangi ši aplinkybė reikšminga sprendžiant šioje byloje priteistinų delspinigių dydį. Kolegija, papildomai neišreikalaudama didelio kiekio dokumentų, paminėtas aplinkybes išaiškinti negali, kadangi iš byloje esančių apylinkės ir apygardos teismų pirmąja instancija priimtų kitose bylose procesinių sprendimų nėra aišku, už kokius laikotarpius ir pagal kokias sąskaitas faktūras skola, delspinigiai ir palūkanos jau yra priteisti, nėra taip pat aišku, ar teismų priimti sprendimai jau yra įsiteisėję ir tokiu būdu jau yra išspręstas ieškovo nuostolių, užtikrintų procesinių palūkanų priteisimu, atlyginimo klausimas.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas formuojamos teisminės praktikos delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo klausimais bei neišaiškindamas reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas paaiškino, jog reiškiant šioje byloje nagrinėtus ieškinius teisminė praktika dėl delspinigių priteisimo buvo formuojama kita linkme, negu suformuota minėtoje Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje. Jo teigimu, esant šiuo metu formuojamai praktikai, ieškovo interesai būtų ginami kitokiu procesiniu būdu. Dėl to kolegija mano, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui sudaro ieškovui galimybę civilinio proceso normų nustatyta tvarka koreguoti pažeistų jo teisių teisminę gynybą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.