Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S., M. S., antstolė Doloresa Petronaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo M. S. ir skolininkė I. S. paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Doloresa Petronaitienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pagal Kelmės rūmų 2022 m. kovo 28 d. teismo įsakymą Nr. eL2-4370-496/2022 išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai dėl 178,36 Eur skolos, 6,42 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 9 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. S. (buvusi pavardė R.). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. 2022 m. balandžio 29 d. išduotas vykdomasis raštas. Antstolė 2022 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei I. S. ir jos sutuoktiniui M. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Sodros duomenimis skolininkė I. S. nedirba. Skolininkės sutuoktinis M. S. dirba MB (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Taigi šiame straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą pagal prievoles, atsiradusias iki santuokos įregistravimo, į bendrąją nuosavybe esantį asmeninį skolininko turtą. Pagal prievoles, atsiradusias iki santuokos įregistravimo, turi būti išieškoma iš sutuoktiniui priklausančios asmeninės bendro turto dalies. Vadinasi, išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis.

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie skolininkės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimą. Vadinasi po santuokos įregistravimo M. S. gaunamos pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų yra bendroji jungtinė M. S. ir skolininkės I. S. nuosavybė.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys skolininkė I. S. ir M. S. neteikė į bylą įrodymų, kad yra būtinybė teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Vertinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo ir nustatytina, kad skolininkei I. S. priklauso ½ dalis sutuoktinio M. S. gaunamų pajamų (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei I. S. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.