- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-118-113-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Arūnas Ginčas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-113/2010
Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.;
2010 m. balandžio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Vi. S. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
V. S. – pagal BK 202 str. 1 d. 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 str. 1 d. 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal BK 202 str. 1 d. 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla: V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) 2006-04-03 Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresu J. Janonio g. 13-8, Gargždai, direktorius, atsakingas už įmonės veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. 5 d., nustatančią, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, 1995-07-05 Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus angliavandenius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, 13 str. 3 d., numatančią, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2006-12-01, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, versliškai ir stambiu mastu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Kojelių k., Klaipėdos r., organizavo kasimo darbus, jų metu buvo iškasta 36 867 t grunto (smėlio, žvyro) ir 180 m³ gruntinio žvyro, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 236 636,12 Lt pardavė kitoms įmonėms:
pagal 2006-04-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0002, pardavė 2 853 t smėlio už 19 971,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;
pagal 2006-04-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0003, pardavė 11 477 t grunto už 38 792,26 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;
pagal 2006-04-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0004, pardavė 400 t smėlio už 2 700,00 Lt A. Š. įmonei;
pagal 2006-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0005, pardavė 1 318 t grunto už 5 256,71 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;
pagal 2006-05-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0006, pardavė 6 006 t smėlio už 49 609,56 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;
pagal 2006-05-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0007, pardavė 675 t smėlio už 5 177,25 Lt G. N. individualiai įmonei;
pagal 2006-06-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0010, pardavė 950 t smėlio už 7 286,50 Lt G. N. individualiai įmonei;
pagal 2006-07-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0011, pardavė 1 320 t smėlio už 10 669,56 Lt G. N. individualiai įmonei;
pagal 2006-07-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0012, pardavė 2 631 t smėlio už 21 732,06 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;
pagal 2006-07-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0013, pardavė 1 305 t smėlio už 10 548,31 Lt G. N. individualiai įmonei;
pagal 2006-07-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0014, pardavė 1 000 t smėlio už 5 900,00 Lt A. Š. įmonei;
pagal 2006-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0019, pardavė 169 t smėlio už 1 366,02 Lt G. N. individualiai įmonei;
pagal 2006-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0017, pardavė 5 932 t smėlio už 48 998,32 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;
pagal 2006-08-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0018, pardavė 831 t smėlio už 6 716,97 Lt G. N. individualiai įmonei;
pagal 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0020, pardavė 180 m³ gruntinio žvyro už 1 911,60 Lt B. M. individualiai įmonei.
Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresu J. Janonio g. 13-8, Gargždai, direktorius ir atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2006-12-01, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 6 str. 2 d., nustatančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 str. 1 d., nustatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, veikdamas per nusikalstamų veiksmų esmės nesuvokusią buhalterę N. N., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. neužtikrino prekių – 36 867 t smėlio ir žvyro bei 180 m³ gruntinio žvyro – įsigijimo dokumentų surašymo ir jų nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. N., dėl to ji neįtraukė šių ūkinių įvykių į buhalterinę apskaitą. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2006-12-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Vi. S. apeliaciniu skundu prašo V. S. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti pagal BK 202 str. 1 d., nesant jų veikoje šio nusikaltimo sudėties.
Apeliantai skunde nurodo nesutinkantys su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžiu, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jų nuomone, teismas nuosprendyje netinkamai interpretavo žemės gelmių ir ertmių naudojimo tvarką reglamentuojančius įstatymus, nevertino ir atskirai neaptarė kiekvieno kaltinamojo kaltės įrodymų, neįvertino pateiktų duomenų visumos, neanalizavo ir neaptarė galiojančių įstatymų, teisinančių kaltinamuosius, nenurodė, kodėl kaltinantys įrodymai priimti, o teisinantys atmesti.
Apeliantų teigimu, byloje nėra duomenų, kad kasant kūdras iškastas gruntas būtų buvęs pripažintas naudingosiomis iškasenomis, o pagal Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. juridiniams asmenims leidimas reikalingas naudojant žemės gelmes ir ertmes, t. y. išgaunant žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas. Taigi tik įstaigos, turinčios teisę atlikti tyrimus, išžvalgytas gruntas tampa naudingosiomis iškasenomis, o neišžvalgytas jis nepripažįstamas iškasenomis. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tyrimus ir 2006-03-20 bandymo protokole nurodė, kad smėlio bandinys, paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ karjero, yra tinkamas skiedinių gamybai, nereiškia, kad jis yra naudingoji iškasena, nes teisę atlikti tyrimą ir gruntą pripažinti ištekliumi turi tik juridiniai asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos leidimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio leidimo neturi. Tai, kad neišžvalgytas gruntas nėra pripažįstamas žemės gelmių ištekliumi, akivaizdu ir iš itin lakoniško Lietuvos geologijos tarnybos 2009-10-27 atsakymo Nr. 1.7-2523. Sklypų dokumentuose nebuvo numatyta jokių specialių žemės naudojimo sąlygų, todėl sklypų savininkai iškastą gruntą galėjo naudoti savo nuožiūra. Nustatyta, kad buvo sudarytos statybos darbų 2006-03-29 ir 2006-06-10 rangos sutartys, kurios nebuvo ir nėra ginčijamos, jose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iškasti tvenkinius, o sklypų savininkai A. Č. ir R. Ž., kaip užsakovai, įsipareigoja turėti visus leidimus statybos, montavimo, žemės ir kitiems darbams, jeigu jie būtini. Be to, pasak apeliantų, veikdamas atsakingai, V. S. domėjosi kasybos darbais bei šiems darbams reikalingais leidimais ir licencijomis dar iki tvenkinių kasimo A. Č. ir R. Ž. sklypuose, tą patvirtino VMI darbuotoja R. K. Byloje nėra įrodymų, kad, vykdydamas aptariamus darbus, V. S. būtų naudojęs ar ketinęs naudoti kokius nors statybos produktus, todėl tvenkinys negali būti pripažintas statiniu Statybos įstatymo prasme. Pastarosios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“ dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys (kūdra ir pan.) yra priskiriamas nesudėtingiems inžineriniams statiniams, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtame teisės akte pateikiamas inžinerinių statinių sąrašas yra bendro (abstraktaus) pobūdžio, todėl net jei konkretus objektas formaliai gali būti priskirtas prie sąraše pateiktos abstrakčios statinio rūšies (kategorijos), bet realiai (tikrovėje) jis neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, jis negali būti laikomas statiniu, o jo kūrimo darbai – statybos darbais. Kitaip tariant, vien ta aplinkybė, jog atitinkamas objektas pagal pavadinimą patenka į atitinkamą statinių grupę minėtame sąraše, savaime dar nereiškia, jog jis visais atvejais bus laikomas statiniu ir jam turi būti taikomi STR ir kitose statinių statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti reikalavimai. Todėl akivaizdu, kad specialistės V. V. parodymai vertintini kritiškai, jais remtis ir pripažinti juos įrodymais negalima. A. Č. ir R. Ž. teisėtai vykdė visus tvenkinių kasimo darbus, tvenkiniai iškasti legaliai, nepažeidžiant galiojančių teisės normų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog baudžiamąją atsakomybę užtraukia tai, kad ištekliai buvo realizuoti išvežant. Įstatymas atsakomybę už išvežimą numato tik savininkui, o ne išteklių pirkėjui ar įgijėjui. V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdami kaip rangovai, nėra BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektai, jie buvo tik darbų vykdytojai pagal sutartis, o ne sklypų ir grunto savininkai. V. S. 2006-03-29 ir 2006-06-10 sutartimis buvo suteikta teisė vykdyti darbus sklypuose, bet ne naudotis ar valdyti žemę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sklypų savininkai R. Ž. ir A. Č. atsiskaitė iškastu gruntu. Įstatymu nėra uždrausta priimti gruntą kaip atlygį už atliktus darbus, o asmuo, naudojantis gruntą kaip atsiskaitymo priemonę, turi vadovautis Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašu, tą patvirtina ir 2007-08-24 Lietuvos geologijos tarnybos raštas Nr. 1.7-1567 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Apeliantų nuomone, asmenims, pasinaudojusiems įstatymo spragomis, negali kilti baudžiamoji atsakomybė. V. S. nesivertė neteisėta ekonomine veikla, turėjo reikalingas licencijas bei dokumentus, reikalingus vykdyti kasimo darbus, ir pagal rangos sutartį vykdė darbus, kuriuos užsakė sklypų savininkai. Asmuo, vykdęs legalią komercinę veiklą, nėra šio nusikaltimo subjektas, nekalbant apie kitų nusikaltimo sudėties požymių nebuvimą jo veikoje. Teismo išvada, kad įmonės veiklos pagrindas buvo smėlio kasimas ir pardavimas, o kūdrų kasimas buvo tik priedanga, tėra nepagrįsta bylos duomenimis prielaida. Įmonė kaip užsiiminėjo, taip ir užsiima kūdrų kasimu, kita įstatuose numatyta veikla, o sklypų savininkai patys sprendžia, kur ir kokioms reikmėms naudoti gruntą.
Šalies argumentai
Apeliantai taip pat skunde nurodo, jog baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 173¹ str., atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai, numatyti BK 223 str. 1 d. dispozicijoje, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ str. padarinių nereikalauja, jame nustatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą. Administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinių ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo – fakto. BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti tik analizuojant ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad buhalterė nesurašė pirminio dokumento – paaiškinimo, kad gruntas buvo įgytas pagal rangos sutartis, tėra galbūt administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Į įmonės apskaitą buvo įtrauktos rangos sutartys, iš jų aiškiai matyti, iš ko ir kokiu pagrindu įgyjamas gruntas. Kadangi už įmonės apskaitą buvo atsakinga buhalterė, akivaizdu, kad šios veikos subjektu tegalėtų būti buhalterė, o ne direktorius.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendį: V. S. pagal BK 202 str. 1 d. ir pagal BK 223 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 45 MGL (5850 Lt) dydžio baudą. Prokuroras apeliaciniame skunde pastebi, jog teismas, subendrinęs V. S. paskirtas bausmes – 20 MGL ir 30 MGL dydžio baudas – dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę jam paskyrė 60 MGL dydžio baudą. Tačiau BK 63 str. 4 d. numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas bei nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Vi. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Vi. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu pagal BK 202 str. 1 d., 223 str. 1 d., o juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal BK 202 str. 1 d.
Nuteistasis V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Vi. S. prašymą išteisinti pagal BK 202 str. 1 d. grindžia tuo, kad teritorija, kurioje buvo kasamos kūdros, nebuvo išžvalgyta ir priskirta naudingųjų iškasenų plotams, todėl jokio leidimo jų atliekamiems kasimo darbams nereikėjo, jokių apribojimų grunto išvežimui nebuvo nustatyta tuo metu galiojusiais teisės aktais, net iškastas smėlis ir žvyras, jų nuomone, jei jie nebuvo išžvalgyti ir aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos, nebuvo laikomi naudingosiomis iškasenomis, tik įstaigos, turinčios teisę atlikti tyrimus, išžvalgytas gruntas tampa naudingosiomis iškasenomis. Tokiu būdu apeliantai klaidingai interpretuoja teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių tyrimo, žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką. Žemės gelmių įstatymo 15 str., nustatančio žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas, 1 d. nurodyta, jog žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-06 nutarimo Nr. 621 redakcija), 10 p. taip pat numatyta, kad leidimas išduodamas naudoti tik nustatytąja tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų išteklius, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Pagal Žemės gelmių įstatymo 6 str. 1 d. ir 3 d. tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, išskyrus angliavandenilių tyrimus, gali atlikti juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą atlikti šiuos tyrimus, leidimus išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Taigi vadovaujantis aptartomis nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia privalėjo kreiptis dėl žemės gelmių tyrimo, tyrimo metu radus naudingųjų iškasenų išteklių ir Lietuvos geologijos tarnybai juos aprobavus, privalėjo gauti leidimą juos naudoti. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė aptartų veikos padarymo metu ir dabar galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasė smėlį ir žvyrą teritorijoje, kur nebuvo atlikti žemės gelmių tyrimai, nebuvo išžvalgyti ir Lietuvos geologijos tarnybos aprobuoti žemės gelmių ištekliai, ir po to pardavinėjo, priešingai nei teigia apeliantai, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasė ir pardavinėjo žemės gelmių išteklius, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė, tik parodo, kad buvo pažeista žemės gelmių tyrimo, žemės gelmių išteklių naudojimo tvarka, kad minėti žemės gelmių ištekliai buvo naudojami neteisėtai. Apeliantų teiginį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasė tvenkinius užsakovams A. Č. ir R. Ž., paneigia byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos esmė ir pagrindas buvo smėlio ir žvyro gavyba ir pardavimas, o kūdrų kasimas buvo tik priedanga. Kad bendrovės pagrindinė veikla yra būtent kasyba bei karjerų eksploatavimas, patvirtina 2006-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis (t. 1, b. l. 168), aiškinamasis raštas prie 2006 m. finansinės atskaitomybės (t. 2, b. l. 134), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija, jog V. S. laikotarpiu nuo 2005-10-19 iki 2006-10-18 buvo įregistravęs individualią veiklą – smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas, kita, niekur kitur nepriskirta, kasyba ir karjerų eksploatavimas, molio ir kaolino kasyba (t. 2, b. l. 172). Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti žvyrą ir smėlį pirkusių įmonių darbuotojų, tvenkinių užsakovų parodymai, pateiktas bandymo protokolas, kuriame nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ karjero paimtas smėlis tinkamas skiedinių gamybai, pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. S., įsipareigojo kitoms bendrovėms 2006 m. paruošti ir parduoti 20 000 t, 2 000 t grunto, karjerinio smėlio už sutartą kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, šių dokumentų pagrindu pateikta specialisto išvada patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę, komercinę veiklą, susijusią būtent su smėlio ir žvyro kasimu ir pardavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. S., smėlio pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo data (sutartis pasirašyta 2006-03-17, t. y. dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo 2006-04-03), tvenkinio užsakovo A. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų S. V. J. , L. G., apklaustų kaip liudytojai, parodymai, 2006-03-20 bandymo protokolas dėl smėlio, paimto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ karjero, rodo, kad, kaip pagrįstai skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pažymėjo apylinkės teismas, V. S. jau iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo turėjo susiformavusią tyčią kasti ir pardavinėti smėlį ir žvyrą, t. y. užsiimti karjerų eksploatavimu, o ne kasti tvenkinius. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. S., su A. Č. bei R. Ž. buvo sudariusi sutartis dėl vandens telkinių iškasimo, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. S.) iš tiesų neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – A. Č. ir H. E. Ž. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose versliškai ir stambiu mastu vykdė žemės gelmių išteklių kasybos darbus, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo šiuos išteklius naudoti. Tai, kad, pasak apeliantų, veikdamas atsakingai, V. S. domėjosi kasybos darbais bei šiems darbams reikalingais leidimais ir licencijomis, nepašalina jo atsakomybės už padarytą veiką. V. S., kaip įmonės direktorius, privalėjo užtikrinti, jog įmonė veiktų nepažeisdama įstatymų reikalavimų, tą įpareigojo daryti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose įtvirtinta nuostata, kad bendrovė turi teisę užsiimti įstatymų nedraudžiama veikla, įstatymų numatytais atvejais bendrovė gali imtis tam tikros veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją, ji privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos (t. 1, b. l. 174). Be to, Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija, kad 2007-02-19 buvo užregistruotas Agluonėnų smėlio telkinio detalios žvalgybos tyrimas, kurio užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-09-25 buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išduoti leidimą naudoti smėlio išteklius, 2007-10-08 bendrovei buvo išduotas leidimas naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Agluonėnų telkinio smėlio išteklius ir 15 metų sudaryta šių išteklių naudojimo sutartis, liudija, kad V. S. buvo tikrai gerai žinomos žemės gelmių išteklių naudojimo sąlygos ir tvarka, o jos, pažymėtina, galiojo ir veikos padarymo metu.
Apeliantų įsitikinimu, įstatymas atsakomybę už žemės gelmių išteklių išvežimą numato tik savininkui, o ne išteklių pirkėjui ar įgijėjui. V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdami kaip rangovai, nėra BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektai, jie buvo tik darbų vykdytojai pagal sutartis, o ne sklypų ir grunto savininkai. Įstatymu nėra uždrausta priimti gruntą kaip atlygį už atliktus darbus. Tačiau ta aplinkybė, kad žemės sklypų, kuriuose buvo kasami ir parduodami žemės gelmių ištekliai, savininkas nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad sutartyse su A. Č. bei R. Ž. buvo numatyta, jog už iškastą tvenkinį užsakovas atsiskaito iškastu gruntu, nekeičia nustatyto fakto, kad V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė pavojingą ir BK uždraustą veiką, nepašalina V. S. ir bendrovės baudžiamosios atsakomybės už ją. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. S., A. Č. bei H. E. Ž. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose vertėsi naudingųjų iškasenų – žvyro ir smėlio – kasimu ir pardavimu, neturėdama leidimo šiai veiklai, nors, kaip juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra karjerų kasyba bei eksploatavimas, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d., privalėjo nustatyta tvarka jį gauti. Apeliantų argumentai, susiję su tvenkinių kasimo teisėtumu, nenagrinėjami, nes, kaip jau anksčiau minėta, tvenkinių kasimas tebuvo tik priedanga realiai vykdytai bendrovės veiklai.
Nuteistasis V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. S. prašo V. S. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, nes, jų manymu, tai, kad buhalterė nesurašė pirminio dokumento – paaiškinimo, jog gruntas buvo įgytas pagal rangos sutartis, tėra galbūt administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Į įmonės apskaitą buvo įtrauktos rangos sutartys, iš jų aiškiai matyti, iš ko ir kokiu pagrindu įgyjamas gruntas. Kadangi už įmonės apskaitą buvo atsakinga buhalterė, akivaizdu, kad šios veikos subjektu tegalėtų būti buhalterė, o ne direktorius. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą. Tad už apskaitos organizavimą atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė N. N. nuosekliai teigė, jog su V. S. susitarė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkys namuose tik pagal pirminius dokumentus, kuriuos pateikinės pats V. S., jis atvažiuodavo pas ją jau turėdamas savo paties užpildytus bendrovės buhalterinius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų ir išlaidų orderius; išrašytus smėlio, žvyro pardavimo dokumentus V. S. pateikdavo be įsigijimo dokumentų, nepridėjęs jokių sutarčių dėl tvenkinių kasimo darbų atlikimo, pažymų arba paaiškinimų, iš kur jis gavo smėlį ar žvyrą. Ji nesiaiškino, iš kur V. S. pardavimui gauna prekes – smėlį ar žvyrą, todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įsigytos prekės nebuvo įtrauktos (t. 4, b. l. 44-45; t. 5, b. l. 28). Specialistė, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės, finansinės veiklos tyrimą, išvadoje konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gruntą (smėlį, žvyrą) įsigijo A. Č. bei R. Ž. kasdama tvenkinius, patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2006-12-01, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir neužregistravo apskaitos registruose 36 867 t smėlio ir žvyro bei 180 m³ gruntinio žvyro už 236 636,12 Lt įsigijimo. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. pažeidimų laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2006-12-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (t. 1, b. l. 145, 150, 153-154). Tyrimą atlikusi specialistė paaiškino, jog iškastas gruntas bendrovei buvo atlygis už darbą, t. y. jos pajamos. Šios pajamos turėjo būti parodytos bendrovės apskaitos registruose, skirtuose apskaityti gautas prekes arba pajamas. V. S. privalėjo išrašyti pirminį apskaitos dokumentą dėl grunto (smėlio, žvyro) įsigijimo, kuriame turėjo nurodyti iškasto grunto pavadinimą (smėlis ar žvyras), jo kiekį, įvertinti vieneto kainą (t. 2, b. l. 164-165). Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, dėl to jokių abejonių nekyla. Jis neužtikrino žvyro ir smėlio įsigijimo dokumentų surašymo bei jų nepateikė buhalterei, dėl to ji ūkinių įvykių – žvyro ir smėlio įsigijimo – neįtraukė į apskaitą. Yra konkrečiai nurodyta, kokias Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas tokia savo veika V. S. pažeidė, specialisto išvada nustatyti būtini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 str. kilti aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai. V. S. aiškinimas, jog jis manė, kad viską daro teisingai, nežinojo, kad reikia surašyti žvyro ir smėlio įsigijimo dokumentus, neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą veiką, jis, kaip įmonės direktorius, privalėjo užtikrinti, jog įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.
Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai pastebi, jog apylinkės teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, jog V. S. pagal BK 202 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. paskirtas bausmes – atitinkamai 30 MGL ir 20 MGL dydžio baudas – bendrina vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinę subendrintą bausmę jam paskyrė 60 MGL dydžio baudą. BK 63 str. 4 d. numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Vadovaujantis minėta nuostata, šiuo atveju apylinkės teismas, skirdamas V. S. galutinę subendrintą bausmę, privalėjo prie griežtesnės bausmės – 30 MGL dydžio baudos, paskirtos pagal BK 202 str. 1 d., pridėti dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 223 str. 1 d. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžio dalį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. S. paskirtų bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., V. S. pagal BK 202 str. 1 d. ir pagal BK 223 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti 40 MGL (5 200 Lt) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. S. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Vi. S. apeliacinį skundą atmesti.