Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-2469-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2A-2469-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-12028-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Laima Gerasičkinienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
K. K.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2469-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12028-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo V. K. dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei suteikti ieškovei po santuokos nutraukimo ikisantuokinę pavardę – G. Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini), gimė dukra. Šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi, nes ieškovė ir atsakovas ilgą laiką kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio. Pažymėjo, jog atsakovas Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-09 nuosprendžiu už padarytus tyčinius nusikaltimus nuteistas 2 metų lygtiniu laisvės atėmimu, taip pat kitais dviem Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais atsakovas buvo nuteistas įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmėmis už kitų tyčinių nusikaltimų padarymą. 2010-04-07 atsakovas vėl buvo sulaikytas, vėliau suimtas ir iki šiol taikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, nes yra įtariamas naujų tyčinių nusikaltimų padarymu. Visą šį laiką ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai, atsakovas šeima nesirūpino, neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Mano, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nurodė, kad bendro dalintino turto ir kreditorių ieškovė ir atsakovas neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su reikalavimu nutraukti santuoką sutinka, tačiau nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2003-10-16 Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime atsakovui atliekant bausmę, todėl ieškovei nuo santuokos sudarymo momento buvo žinoma, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat atsakovas nurodė, kad kiek galėdamas stengėsi vykdyti savo kaip sutuoktinio pareigą rūpintis šeimos gerove.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje neprieštaravo, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-26 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas nesirūpindamas šeima, jos gerove. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, tad ieškovei buvo žinoma, kad prieš atsakovą buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir po santuokos sudarymo buvo teistas už eilę tyčinių nusikaltimų, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės esant CK 3.60 str. 3 d. numatytiems santuokos nutraukimo pagrindams. Vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina. Taip pat, kadangi išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo yra priteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu, dėl to teismo išlaikymo priteisimo klausimo teismas nenagrinėjo. Be to, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 144 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2003-10-16 Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime atsakovui atliekant bausmę, todėl ieškovei nuo santuokos sudarymo momento buvo žinoma, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Nors kurį laiką atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuo santuokos pradžios su ieškove gyveno pilnavertį šeiminį gyvenimą, 2008-11-21 susilaukė dukters, stengėsi vykdyti savo kaip sutuoktinio pareigas, rūpinosi šeimos gerove, o jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas neturėjo jokios įtakos tarpusavio santykiams. Su šeima net ir iš laisvės atėmimo vietos stengėsi bendrauti bent laiškais. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, jog pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir jo metu duoti paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo dalyvavimo teismo posėdyje jo paties santuokos nutraukimo byloje, nors žinojo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas yra suimtas. Mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo, rungimosi, žodiškumo principus bei teisę į tinkamą procesą, o išklausęs tik vieną pusę teismas neteisingai nustatė, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Be to, nurodė, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir išspręstas visiškai deklaratyviai.

Ieškovė K. K. atsiliepimo į atsakovo V. K. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė K. K. ir atsakovas V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė duktė. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė teismui ieškinį dėl su atsakovu sudarytos santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje neužtikrinęs atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje, pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi bei teisės į tinkamą procesą principus. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 str. 1 d. numatyta, kad teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymas įtvirtina teismui pareigą nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas spręsti apie būtinybę atsakovui dalyvauti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas teismo vaidmuo šios kategorijos bylose yra aktyvus, tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog ir šiose bylose yra taikomas šalių rungtyniškumas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir jo metu pateikti paaiškinimus. Pažymėtina, kad nors atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau į jį atsakovas negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad yra kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šios atsakovo teisės įgyvendinimo tinkamai neužtikrino. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė pateikdama ieškinį teismui ir įvykusiame teismo posėdyje turėjo galimybę įrodinėti aplinkybes dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo, tuo tarpu atsakovas savo poziciją turėjo galimybę pateikti tik atsiliepimu į ieškinį, tačiau jo teisė būti betarpiškai išklausytam, byloje įrodinėti tam tikras aplinkybes bei teikti paaiškinimus užtikrinta nebuvo.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ir tokiu būdu buvo pažeistas bendrasis teisės būti išklausytam principas, o tuo pačiu ir šalių procesinio lygiateisiškumo, rungtyniškumo bei teisės į tinkamą procesą principai, darytina išvada, jog santuokos nutraukimo byla išnagrinėta nevisapusiškai, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės naikintinas ir šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius