Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-17 · Administracinė byla Nr. eI2-1966-535/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
eI2-1966-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00138-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1966-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00138-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos , Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: įpareigoti atsakovę NŽT prie ŽŪM pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei pateikti 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus. Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM pareiškėjos naudai priteisti 2500 Eur neturtines žalos atlyginimo kompensaciją už nepagrįstą ir neteisėtą 2019-03-20 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21 R-197-(A6-139)07-2019 nevykdymą bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją už biurokratizmą. Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba 2020-01-10 sprendimu Nr. I SS-54-(8.5.) atsisakė suteikti administracinę paslaugą, t.y. kreiptis j Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei pateikti 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus.

2019-03-20 sprendimų Nr. 21 R-197-(A6-139)07-2019 Lietuvos administracinių ginčų komisija įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių suteikti 2018-06-08 prašyme nurodytą administracinę paslaugą - pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei pateikti 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus.

Pareiškėjos duomenimis NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius iki šiol vilkina ir atsisako suteikti 2018-06-08 prašyme nurodytą administracinę paslaugą - pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei pateikti 2018-­08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus. Atsakovė sistemingai ir nepagrįstai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio numatytus administracinės procedūros terminus bei vilkina administracinės procedūros atlikimą pateikiant pareiškėjai sprendimus, kurie prieštarauja 2019-03-20 LAGK sprendimui Nr. 21 R-197-(A6-139)07-2019. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str. bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Atsakovė 2019 -12-16 raštu Nr. 49SFN- 4164-( 14.49.104) pakartojo savo poziciją, kuri jau buvo išspręsta 2019-03-20 LAGK Sprendimu ir tuo vilkina administracinės procedūros atlikimą.

Nagrinėjant pareiškėjos kreipimąsi dėl 2019-03-20 dienos LAGK Sprendimo įvykdymo nebuvo laikomasi Vyriausybes 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių. Taip pat buvo vėl kvestionuojamas jau priimtas administracinių ginčų komisijos sprendimas, tuo vilkinant jo įgyvendinimą ir kartu vilkinant administracinės procedūros atlikimą. Atsakovė pažeidė prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, kurią reglamentuoja VAĮ 14 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (l d.), skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (3 d.). Trečiajame skirsnyje, nustatančiame administracinę procedūrą, įtvirtinta, jog administracinė procedūra - tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (19 str. 1d.), administracinės procedūros dalyviai: asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą (19 str.2d.). Asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teises ir pareigas, numatytas Įstatymo 20 straipsnyje, tame tarpe ir teisę gauti administracinės procedūros sprendimą (20 str. 8p.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėja nesulaukė administracinės paslaugos atlikimo labai ilgą laiką ,taip pat nepateisinamai ilgą laiką nebuvo įgyvendintas 2019-03-20 LAGK Sprendimas. Pareiškėja per Įstatymo nustatyta terminą nebuvo gavusi iš atsakovo atsakymo (sprendimo) į jos skundą, todėl turėjo pakankama pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl to turėjo rūpesčių, nepatogumų dėl skundo surašymo (jo parengimo). Taigi, viešojo administravimo subjektui, įstatymo nustatytu terminu nepriėmus sprendimo, pareiškėja patyrė neigiamų pasekmių, kurių nebūtų patyrusi, jeigu 2019-03-20 LAGK Sprendimas būtų įgyvendintas per įstatymo nustatytą terminą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Atsakovo terminas, per kurį jis privalėjo įgyvendinti 2019-03-20 LAGK Sprendimą , buvo pažeistas žymiai (364 dienoms). Kitų teises aktų pažeidimų, nagrinėjant skundą, nenustatyta. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, kitas su tuo susijusias aplinkybes, nurodo, kad ji galėjo jausti didesnį susirūpinimą nei kad jaučia asmuo įprastai. Pareiškėja prašo teismo iš atsakovės priteisti 2500 Eur neturtines žalos atlyginimo. Ši suma yra adekvati viešojo administravimo subjekto padaryto pažeidimo sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimui. VAĮ 31 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios.

Atsiliepimas

Atsakovės NŽT prie ŽŪM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM su skundu nesutiko, prašė atmesti , kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro ir Vilniaus miesto skyriuje saugomos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis nustatyta, kad 840 kv. m ploto Žemės sklypas nuo 2005-07-15 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai 2005-07-15 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-07-15 Priėmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2797 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio numatomas tikslas - padalyti šį žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu (toliau - Projektas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014-09-25 raštu Nr. A51-77776/14(2.14.2.12-MP8) „Prašymas pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti Projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725, kuriuose nurodė, kad Projekto tikslas - suformuoti apie 40 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu Žemės sklypu. UAB „Statikada“ 2017-08-01 Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą suderinti Projektą ir pateikė Projekto bylą. Vilniaus miesto skyrius 2017-08-22 raštu Nr. 49SJN-1969-(l4.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė derinti Projektą remdamasis tuo, kad Projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 12 d. išduoto leidimo Nr. 49L-43 rengti Projektą 3 punkte numatytam Žemės sklypo pertvarkymo būdui. Pareiškėja dėl minėto Vilniaus miesto skyriaus rašto 2017-09-07 kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2017-10-27 raštu Nr. 1SS-2616-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ją informavo, kad Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 nurodytas Projekto tikslas neatitinka Projekto tikslų, nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 30-2797 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 7 d. Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 537/14(2.14.2.12-MP8) ir nurodė kreiptis į Vilniaus miesto skyrių su prašymu patikslinti Projekto tikslus, nurodytus 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725.

Vilniaus miesto skyrius 2018-01-02 raštu Nr. 49SDŽ-3-(14.49.22.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto skyriui UAB „Statikada“ pateiktas derinti Projektas neatitinka ne tik Vilniaus miesto skyriaus, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos patvirtintų Projekto rengimo reikalavimų, nes pertvarkoma didesnė teritorija, formuojamas ne vienas apie 40 kv. m ploto įsiterpęs žemės sklypas, o du įsiterpę 43 kv. m ploto bei 19 kv. m ploto žemės sklypai, kurie bus sujungiami su pagrindiniais sklypais ir kad šio Projekto rengimo organizatorius yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto skyrius galėtų nagrinėti prašymą išduoti (patikslinti) Projekto rengimo reikalavimus, jeigu dėl jų išdavimo (patikslinimo) teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis Projekto rengimo organizatorius ir apie tai informavo pareiškėją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-01-30 raštu Nr. A51-8217/18(2.14.2.12- MP8) „Dėl 2018-01-02 rašto Nr. 49SDŽ-3-(l 4.49.22) rašto nagrinėjimo“ nurodė, jog jos vertinimu pareiškėja teikdama prašymą patikslinti reikalavimus Vilniaus miesto skyriui tinkamai vykdė Nacionalinės žemės tarnybos išdėstytą rekomendaciją.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2018-04-27 pavedimu Nr. 1PAV-172-(1.8E) pavedė: 1) Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti turimus dokumentus susijusius su sodininkų bendrijos „Viršupis“ aplinkine riba, ir nustatyti sodininkų bendrijos „Viršupis“ aplinkinę ribą ties Žemės sklypo riba (iš vakarinės pusės); 2) pakartotinai atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyti ar yra išlikusi Žemės sklypo šiaurės vakarų dalyje sodininkų bendrijos „Viršupis“ aplinkinę ribą žyminti tvora, pažymėta sodininkų bendrijoje „Viršupis“ suplanavimo projekte; 3) pagal sodininkų bendrijos „Viršupis“ aplinkinės ribos nužymėtos plane nurodytas aplinkinės ribos centro koordinates bei tos pačios koordinačių sistemos geodezinio pagrindo punktus, kurie buvo naudojami pradiniais punktais, atliekant sodininkų bendrijos „Viršupis“ aplinkinės ribos pažymėjimą vietoje, atstatyti šios ribos riboženklių padėtis vietoje. Vilniaus miesto skyrius 2018-06-22 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-479. Patikrinimo metu nustatyta, kad vakarinėje Žemės sklypo pusėje stovi 2 tvoros (viena tvora sutampa su Žemės sklypo riba, antra tvora (nestabiliai įrengta, į žemę įkasta apie 10 cm gylyje, lengvai pajudinus ištraukiama) - sutampa su formuojamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypo ribomis. Vilniaus miesto skyriuje 2018-05-24 gautas pareiškėjos skundas (49GS-31) (toliau - Prašymas Nr. 1), kuriuo prašoma pateikti informaciją, kaip Nacionalinėje žemės tarnyboje yra vykdoma sprendimų priėmimo kontrolė ir nurodyti atsakingus darbuotojus.

Vilniaus miesto skyriuje 2018-06-08 gautas pareiškėjos prašymas (Reg. Nr. 49GF-2432) (toliau - Prašymas Nr. 2) pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl prašymo patikslinti projekto rengimo tikslus ir nurodyti jame teisės aktų reikalavimus, kuriais grindžiama Vilniaus miesto skyriaus pozicija. Vilniaus miesto skyriuje 2018-05-28 gautas pareiškėjos prašymas (Reg. Nr. 49GF-2258), kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2017-11-13 prašymo bei patikrinti projekto rengimo tikslus, bei suderinti formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto skyrius 2018-06-26 raštu Nr. 49SFN-1576-(14.49.104) „Dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimo“ atsakydamas į pareiškėjos 2018-05-28 prašymą (Reg. Nr. 49GF-2258) informavo apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir išdėstė kitas rašte nurodytas aplinkybes, taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyrius atsisako derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto skyriuje 2018-08-14 gautas pareiškėjos prašymas (Reg. Nr. 49GF-3367) (toliau - Prašymas Nr. 3), kuriuo prašoma pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-06-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-479 patikrinimo metu atliktus matavimų duomenis. Vilniaus miesto skyrius 2019-01-18 raštu Nr. 49SFN-148-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad yra pateikiamas jos prašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-4566-492/2018, kurioje yra nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto skyriaus projektų rengimo reikalavimų tikslinimo bei vilkinimo atlikti veiksmus, Prašymo Nr. 1 ir Prašymo Nr. 2 nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019-03-20 sprendimu byloje Nr. 21R-197-(A6-139)07-2019 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2019-01-18 raštą Nr. 49SFN-148-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą atsakyti į pareiškėjos prašymus (Prašymas Nr. 1 ir Prašymas Nr. 2).

Vilniaus miesto skyriuje 2019-04-04 gautas pareiškėjos 2019-04-04 prašymas (Reg. Nr. 49GF-1478) kuriuo prašoma informuoti pareiškėją apie tai kokių veiksmų buvo imtasi vykdant LAGK sprendimą. Vykdant LAGK sprendimą Vilniaus miesto skyrius 2019-04-24 raštu Nr. 49SFN-1332- (14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo” atsakė pareiškėjai. Apie šį atsakymą pareiškėja buvo papildomai informuota Vilniaus miesto skyriaus 2019-05-22 raštu Nr. 49SFN-1614-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo”. Vilniaus miesto skyriuje 2019-12-09 gautas pareiškėjos prašymas (Registracijos Nr. 49GF- 6205) užtikrinti LAGK sprendimo vykdymą. Vilniaus miesto skyrius 2019-12-16 raštu Nr. 49SFN-4164-(14.49.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą” nurodė, kad vykdant LAGK sprendimą Vilniaus miesto skyrius atsakė pareiškėjai Vilniaus miesto skyrius 2019-04-24 raštu Nr. 49SFN-1332-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo”, todėl atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. el-l678-1063/2018 (toliau - Administracinė byla), kuriame pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą ir patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-05-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. el-l678-1063/2018 pareiškėjos skundą atmetė. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-118-492/2020 yra nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl prieš tai nurodyto sprendimo panaikinimo, vadovaujantis „Liteko“ esančiais duomenimis Administracinėje byloje sprendimo priėmimas numatytas 2020-02-18.Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto skyrius nevykdo LAGK sprendimo, pareiškėjos 2018-06-08 prašymo (kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją) ir nepateikia 2018-08- 13 prašyme nurodytos informacijos ir dokumentų. Pareiškėjos vertinimu Nacionalinė žemės tarnyba sistemingai ir nepagrįstai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 31 straipsnį ir vilkina administracinės procedūros atlikimą. Taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, turi imperatyvią pareigą nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jos kompetencijai priskirtus asmens prašymus ir skundus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja savo skundo reikalavimus kildina iš pareiškėjos vertinimu Vilniaus miesto skyriaus neveikimo atsisakant įgyvendinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš Žemės sklypo archyvinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja yra inicijavusi Projekto rengimą, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžią aplinkybę, jog Vilniaus miesto skyrius nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Projektas galės būti įgyvendintas tik tai tuo atveju, jeigu bus patikslinti Projekto rengimo reikalavimai.

LAGK sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra įpareigota „atsakyti pareiškėjai į jos 2018-05-24 skunde pateiktus klausimus (kaip Tarnyboje vykdoma sprendimų priėmimo laiko kontrolė ir kas yra atsakingas už nepagrįstus delsimus išnagrinėjant prašymą patikslinti projekto rengimo tikslus), suteikti jos 2018-06-08 prašyme nurodytą administracinę paslaugą (pakartotinai kreiptis į Administraciją) bei pateikti pareiškėjos 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus <...>, arba nurodyti atsisakymo to padaryti priežastis, pagrįstas faktais ir teisės aktų nuostatomis.“ Vykdant LAGK sprendimą Vilniaus miesto skyrius 2019-04-24 raštu Nr. 49SFN-1332-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į pareiškėjos Prašymą Nr. 1 ir Prašymą Nr. 2, be kitų rašte nurodytų aplinkybių pažymėdamas, tai, kad, kol administraciniame teisme nagrinėjama Administracinė byla prašymai susiję su 2014 m. išduotais Projekto rengimo reikalavimais nebus nagrinėjami. Pareiškėja savo skunde nurodo aplinkybes, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos Administracinės bylos ginčo dalykas. Žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba, o 3 dalyje reglamentuota, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pagal Taisyklių 12 punktą, projektų rengimo organizatorius miestų ir miestelių teritorijoje yra savivaldybės administracijos direktorius, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą iniciavo pareiškėja, o Projekto rengimą organizavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o Vilniaus miesto skyrius savo kompetencijos ribose išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Taisyklių 25 punkte reglamentuota, kad Žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Žemėtvarkos projekto teritorija ir Žemėtvarkos projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus ir trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Žemėtvarkos projekto tikslais. Projekto rengimo reikalavimai turi būti pakankamai apibrėžti, todėl atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 30-2797 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nurodyta, kad pradėtas rengti Projektas, kurio numatomas tikslas padalyti Žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Žemės sklypu, Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. pateiktuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 buvo konkrečiai nurodyta atsižvelgiant į pertvarkomos teritorijos ypatumus, kad Projekto tikslas - suformuoti apie 40 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu Žemės sklypu, todėl manytina, kad Vilniaus miesto skyriaus pateikti Projekto rengimo reikalavimai ne neatitiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytų Projekto rengimo tikslų, o priešingai, juos detalizavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto skyrius nesivadovauja savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtais administraciniais aktais, susijusiais su Projekto rengimu ir derinimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau minėtuose administraciniuose aktuose yra nurodytas įsiterpusio valstybinės žemės ploto projektavimas ir sujungimas su pareiškėjos žemės sklypu, tačiau Vilniaus miesto skyriui UAB „Statikada“ derinimui pateikė Projekto bylą, kurioje buvo nurodyta, kad formuojami ne vienas, o du įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai (43 kv. m ploto ir 19 kv. m ploto) ir tai neatitiko Projekto rengimo tikslų, todėl Vilniaus miesto skyrius 2017-08-22 raštu Nr. 49SJN-1969-(14.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“, pagrįstai atsisakė derinti Projektą nurodydamas, kad jis be kita ko neatitinka Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. išduoto leidimo 3 punkte numatomam žemės sklypų pertvarkymo būdui.

Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos 2017-10-27 raštu Nr. lSS-2616-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateiktą atsakymą pareiškėjai, kad Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 nurodytas Projekto tikslas neatitinka Projekto tikslų, nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 30-2797 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 7 d. Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 537/14(2.14.2.12-MP8), ir nurodymą kreiptis į Vilniaus miesto skyrių su prašymu patikslinti Projekto tikslus, nurodytus 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 bei pareiškėjos 2017 m. lapkričio 3 d. pateiktą prašymą patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. pateiktuose reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 nurodytus Projekto tikslus, kad jie atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatytus Projekto tikslus, veikdamas savo kompetencijos ribose neatsisakė įvykdyti pareiškėjos prašymo, o kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą 2018-01-30 raštu Nr. A51-8217/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl 2018-01-02 rašto Nr. 49SDZ-3-(14.49.22) rašo nagrinėjimo“, nurodydamas, kad galės įvykdyti pareiškėjos prašymą tik tuo atveju, jei dėl Projekto rengimo reikalavimu patikslinimo i Vilniaus miesto skyrių kreipsis ne Projekto rengimo iniciatorius, o Projekto rengimo organizatorius kaip tai numato Taisyklių 24 punktas, reglamentuojantis, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas i projekto tikslus, parengia Projekto rengimo reikalavimus, taip pat dėl reikalavimu pateikimo kreipiasi i Nacionalinės žemės tarnybos teritorini padalini ir papildomai informavo Projekto organizatorių apie parengto Projekto neatitikima Projekto tikslams. Taigi, pažymėtina, kad imperatyvūs teisės aktų reikalavimai numato, kad dėl Projekto rengimo reikalavimų patikslinimo į teritorinį žemėtvarkos skyrių privalo kreiptis projekto rengimo organizatorius (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija). Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto skyrius vilkino (vilkina) atlikti veiksmus, o priešingai Vilniaus miesto skyrius deda visas pastangas ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas suderinti Projekto organizatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto skyriaus pozicijas dėl Projekto rengimo ir derinimo darbų, kad Projektas atitiktų minėtų teisės aktų reikalavimus. Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėja prašo pateikti 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus (t. y. pateikti 2018-06-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-479 kopiją). Pažymėtina, kad pareiškėjai šis prašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas jau buvo pateiktas kartu su Vilniaus miesto skyriaus 2019-01-18 raštu Nr. 49SFN-148- (14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“, todėl šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir jau įvykdytas. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. VAĮ 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal LVAT praktiką, pareigą įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011, kt.). Neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti - prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta.

Neturtinės žalos sampratą įtvirtina CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis ja, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Kadangi žala nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėja. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Eur. Pareiškėja žalos dydį grindžia tuo, kad atsakovė pažeidė prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, taip pat nevykdo LAGK sprendimo, todėl pareiškėjos vertinimu negavus iš atsakovo atsakymo (sprendimo) į jos skundą, pareiškėja turi pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, o būtent dėl to pareiškėja turėjo rūpesčių, nepatogumų dėl skundo surašymo (jo parengimo). Taigi, viešojo administravimo subjektui, įstatymo nustatymo terminu nepriėmus sprendimo, pareiškėja, pasak jos, patyrė neigiamas pasekmes kurių nebūtų patyrusi, jeigu LAGK sprendimas būtų įgyvendintas per įstatymo nustatytą terminą t. y. patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad terminas per kurį atsakovas privalėjo įgyvendinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą buvo pažeistas 364 dienas, kitų teisės aktų pažeidimų, nagrinėjant skundą nenustatyta. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į pažeidimo mąstą, kitas su tuo susijusias aplinkybes, darytina išvada, kad ji galėjo jausti didesnį susirūpinimą nei, kad jaučia asmuo įprastai.

Viešojo administravimo subjekto teisės aktais priskirtų funkcijų netinkamas vykdymas yra gero administravimo principo pažeidimas, o tai suponuoja dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso realią galimybę, tokios praktikos laikomasi gausioje teismų praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi teisės aktais nė viename pareiškėjai adresuotame rašte nuosekliai laikėsi pozicijos dėl susidariusios situacijos teisingo išsprendimo remiantis teisės aktais. Vien ta aplinkybė, kad LAGK sprendimu panaikino Vilniaus miesto skyriaus raštą ir įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymus, o šį sprendimą įvykdžius ir atsakius pareiškėjai šį raštą pareiškėja galėjo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau jo neskundus tai nesudaro pagrindo konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų. NŽT neginčija pareigos tikslinti projekto rengimo reikalavimų, tačiau pažymi, kad teisės aktų reikalavimai nurodo, kad būtent projekto organizatorius nustatyta tvarka turi kreiptis į Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesas yra sudėtinis procesas, grindžiamas nuosekliu veiksmų atlikimu, todėl šiam procesui užbaigti yra būtinas visų jame dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų tinkamas vykdymas. NŽT vertinimu, šios aplinkybės negali suponuoti pareiškėjos teisėtų interesų pažeidimo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumo galimybės. Pareiškėja neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų priteisti prašomą neturtinės žalos dydį iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje yra kilęs ginčas dėl pagrindo įpareigoti NŽT pakartotinai kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją ir pateikti pareiškėjai informaciją bei dokumentus ir neturtinės žalos priteisimo.

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Taisyklių 12 punkte.

Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Pagal Taisyklių 23 punktą, tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybės administracija, projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui arba savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į NŽT teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Taisyklių 24.2 punktas).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2797 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio numatomas tikslas – padalyti šį žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Projekto organizatorė buvo Administracija. Administracija, įgyvendindama Taisyklių 24.2 punkto nuostatą, 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A51-77776/14(2.14.2.12-MP8) „Prašymas pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725, kuriuose nurodė, kad projekto tikslas – suformuoti apie 40 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu Žemės sklypu. Administracijos sprendime, kuriuo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, numatomas tikslas – padalyti šį žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nesutapo su NŽT Vilniaus skyriaus projekto rengimo reikalavimuose nurodytu projekto tikslu. Įsakyme dėl projekto rengimo numatoma padalinti žemės ginčo sklypą į du arba daugiau atskirų sklypų ir tik tada sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, tuo tarpu pagal NŽT Vilniaus skyriaus projekto rengimo reikalavimus, nurodoma suformuoti vieną įsiterpusį apie 40 kv. m. ploto sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Kaip seka iš bylos medžiagos, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 49SJN-1969-(14.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Viršupis“, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė derinti projektą remdamasis tuo, kad projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 12 d. išduoto leidimo Nr. 49L-43 rengti projektą 3 punkte numatytam Žemės sklypo pertvarkymo būdui. Pareiškėja dėl Vilniaus miesto skyriaus 2017-08-22 rašto kreipėsi su skundu į NŽT, kuri 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1SS-2616-(8.5) nurodė, kad pareiškėja A. R. turi pateikti NŽT Vilniaus skyriui prašymą patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytus projekto tikslus. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad skyrius galėtų nagrinėti prašymą išduoti (patikslinti) projekto rengimo reikalavimus, jeigu dėl jų išdavimo (patikslinimo) teisės aktų nustatyta tvarka į skyrių kreipsis projekto rengimo organizatorius. NŽT neginčija pareigos tikslinti projekto rengimo reikalavimus ir tokiems jo atžvilgiu nustatytiems nurodymams neprieštarauja. Pagal Taisyklių nuostatas, būtent projekto organizatoriui, taigi šiuo atveju Administracijai, nustatyta pareiga kreiptis į NŽT teritorinį skyrių su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 punktas). Esant neatitikimui tarp projekto organizatoriaus ir NŽT teritorinio skyriaus nustatytų projekto rengimo reikalavimų, būtent Administracija turi pakartotinai kreiptis į NŽT teritorinį skyrių, prašydama tikslinti projekto rengimo reikalavimus pagal jos vadovo priimtą įsakymą, šias aplinkybes atsakovė nurodė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 2 d. rašte. NŽT Vilniaus m. skyrius 2019-01-18 raštu Nr.49SFN-148-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad yra pateikiamas jos prašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad LVAT nagrinėjama administracinė byla Nr.eA-4566-492/2018, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus m. skyriaus projektų rengimo reikalavimų tikslinimo bei vilkinimo atlikti veiksmus, Prašymo Nr.1(2018-05-28 prašymas Reg. Nr. 49GS-31), kuriuo prašoma pateikti informaciją , kaip NŽT yra vykdoma sprendimų priėmimo kontrolė ir nurodyti atsakingus darbuotojus ir Prašymo Nr.2 (2018-05-28, reg.Nr.49GF-2432) pakartotinai kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl prašymo patikslinti projekto rengimo tikslus ir nurodyti jame teisės aktų reikalavimus, kuriais grindžiama Vilniaus m. skyriaus pozicija) nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta. LAGK 2019-03-20 Sprendimu panaikino Vilniaus m. skyriaus 2019-01-18 raštą Nr.49SFN-148-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigojo NŽT atsakyti į pareiškėjos prašymus Nr.1 ir Nr.2. 2019-04-04 atsakovė gavo pareiškėjos 2019-04-04 prašymą (Reg.Nr.49GF-1478), kuriuo prašoma informuoti pareiškėją apie tai, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi, vykdydama LAGK sprendimą. Kaip seka iš bylos medžiagos, Vilniaus m. skyrius 2019-04-24 raštu Nr.49SFN-1332-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė pareiškėjai, ji apie tai papildomai buvo informuota atsakovės 2019-05-22 raštu Nr.49SFN-1614-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja atsakovei 2019-12-09 pateikė prašymą Nr.49GF-6205 užtikrinti LAGK sprendimo vykdymą. Atsakovė 2019-12-16 raštu Nr.49SFN-4164-(14.49.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“, nurodė pareiškėjai, kad vykdant LAGK sprendimą atsakovė 2019-04-24 raštu Nr.49SFN-1332-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo „ atsakė pareiškėjai , todėl atsisakė pakartotinai nagrinėti jos prašymą. Kaip seka iš „Liteko“ duomenų, LVAT 2020-02-18 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-118-492/2020 pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-05-02 sprendimą administracinėje byloje Nr.EI-1678-1063/2018, kuriuo pareiškėjos skundas atsakovei NŽT prie ŽŪM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas. Pareiškėja nurodytoje administracinėje byloje prašė įpareigoti Vilniaus m. skyrių priimti sprendimą ir patikslinti 2014-11-03 išduotose formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr.49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto rengimo tikslus, teismas 2018-05-02 Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Vykdydama LAGK sprendimą, atsakovė 2019-04-24 Raštu atsakė į pareiškėjos Prašymą Nr.1 ir Nr.2, nurodė, jog jos prašymai susiję su2014m. išduotais Projekto regimo reikalavimais nebus nagrinėjami, nes tai sprendžiama teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pakartotinai kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją ir pateikti 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją bei dokumentus netenkintinas, kadangi savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškimas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina arba atsisako juos atlikti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dėl Projekto rengimo tikslų tikslinimo į atsakovę turi kreiptis ne pareiškėja, o tinkamas subjektas Vilniaus m. savivaldybės administracija, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vilkina atlikti veiksmus, priešingai atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant suderinti Projekto organizatoriaus Vilniaus m. savivaldybės administracijos ir atsakovės pozicijas dėl Projekto rengimo ir derinimo darbų, siekiant, kad Projektas atitiktų teisės aktų nuostatas. Pareiškėja nepagrįstai prašo pateikti jai 2018-08-13 prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus (2018-06-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.FD-479 kopiją), kadangi šis dokumentas jau buvo pateiktas pareiškėjai kartu su atsakovės 2019-01-18 raštu Nr.49SFN-148-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja taipogi prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM 3000 Eur neturtinę žalą : 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją už nepagrįstą ir neteisėtą LAGK Sprendimo nevykdymą bei 500Eur kompensaciją už biurokratizmą. Pareiškėja skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia LAGK Sprendimo nevykdymu, o būtent atsisakymu vykdyti jos prašymuose nurodytus veiksmus. Atsakovė neginčija pareigos tikslinti projekto rengimo reikalavimų, bet teisės aktų nuostatos nurodo, kad būtent projekto organizatorius nustatyta tvarka turi kreiptis į NŽT Vilniaus m. skyrių, prašydamas pateikti formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad NŽT pažeidė kokius nors reikalavimus dėl Projekto įgyvendinimo (vilkinimo) toje apimtyje, kurioje pareikšti pareiškėjos skundo reikalavimai. LR VAĮ 42 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271str. Viešoji atsakomybė CK6.271 str. numatytais atvejais atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ta pati taisyklė taikoma, sprendžiant ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nenustačius bent vienos iš 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjai, ji taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jos nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos apibrėžimas įtvirtintas CK6.250 str.1d.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Kadangi žala nėra preziumuojama, žalą ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėja. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nenustatyta, kad atsakovė nevykdė LAGK Sprendimo , priešingai, šis Sprendimas iš esmės buvo įvykdytas, pareiškėjai pateikiant atsakymą 2019-04-24 Raštu. Kadangi savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja iš esmės grindžia LAGK Sprendimo nevykdymu, jos reikalavimas dėl neturtinės žalos- 3000 Eur atlyginimo netenkintinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Vien tik pareiškėjos paaiškinimai, kad „ji galėjo jausti didesnį susirūpinimą nei kad jaučia asmuo įprastai“ nesudaro pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. LAGK Sprendimu panaikino atsakovės Raštą ir įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymus, Sprendimą atsakovė įvykdė, atsakiusi pareiškėjai 2019-04-24 Raštu, kuris nebuvo skundžiamas. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog NŽT atliko pareiškėjos atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėEglė Žulytė-Janulionienė