Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-661-81/2010

2010 m. rugsėjo 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui,nuteistajam S. B., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-07 nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 286 str. padarymą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 22 (dvidešimt dvi) dienos, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 22 dienoms. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. B. D. A. priteista 120,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš S. B. ir E. S. D. A. solidariai priteista 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. padarymą todėl, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-siuose pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių 2 kaime, Kaišiadorių raj., 2010 m. balandžio 8 d. apie 0.30 val. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, 6-ojo būrio, 63 gyvenamoje patalpoje, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ? tyčia nevykdė pareigūno ? Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo D. A. teisėto reikalavimo atiduoti nuteistiesiems draudžiamą turėti mobilaus ryšio telefoną, vieną kartą kumščiu sudavė pareigūnui nukentėjusiajam D. A. į krūtinę, taip nukentėjusiajam D. A. sukėlė lėtinio susirgimo-tarpslankstelinės stuburo išvaržos paūmėjimą, dėl ko nukentėjusiojo D. A. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ir numetė mobilaus ryšio telefoną nuteistajam E. S..

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: gynėjo ir nuteistojo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo S. B. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija visiškai sutinka.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistais S. B. padarė pavojingą veiką – priešindamasis pareigūnui D. A. vieną kartą kumščiu jam sudavė į krūtinę. Nuteistais S. B., gindamasis nuo jam inkriminuotos veikos, neigė smogęs pareigūnui, neva gulėjo gulto antrame aukšte ir nusileidęs nebuvo. Tokia nuteistojo S. B. gynybinė versija paneigta nuteistojo E. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, nukentėjusių pareigūnų D. A. ir A. A. parodymais, kurie buvo patikrinti įvykio vietoje. Nuteistojo E. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole užfiksuota, kaip jis parodė vietą prie lovos, kur nuteistais S. B. stovėjo su pareigūnu (t. 1, b.l. 63). Nukentėjusieji pareigūnai D. A. ir A. A. parodė, kad S. B. buvo nulipęs nuo lovos ir priešindamasis pareigūno D. A. reikalavimams, pastarajam smogė (t. 2, b.l. 124-125). Pareigūnų parodymai atitinka jų parodymus įvykio vietoje, prieštaravimų nėra, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo, ir teismas jais pagrįstai vadovavosi nustatydamas veikos faktines aplinkybes. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad S. B. padarė pavojingą veiką – priešindamasi pareigūnui D. A. vieną kartą kumščiu jam sudavė į krūtinę. Be to, pats nuteistais S. B. pripažįsta, kad jis nevykdė pareigūno D. A. reikalavimo atiduoti nuteistiesiems draudžiamą turėti mobilaus ryšio telefoną. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo veiką, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo, kurio teiginiai neatitinka byloje teisingai nustatytų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nuteistais taip pat teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nuteistais nenurodomo šio teiginio motyvų. Švelninti paskirtos bausmės nuteistajam nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2005 m. bir­že­lio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ teismams išaiškinta, kad ne­tei­sin­ga baus­me pri­pa­žįs­ta­ma to­kia baus­mė, ku­ri sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu yra aiš­kiai per švel­ni ar per griež­ta. Ap­skųs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiai gali būti keičiami tik ta­da, kai paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga. LR BK 286 str. sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, arba laisvės atėmimas iki trijų metų. S. B. nusikaltimą padarė pataisos namuose atlikdamas bausmę, esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str.). Vadovaujantis LR BK 56 str. 1 dalyje įtvirtinta įstatymų leidėjo nuostata, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, daryti išimtį iš šios įstatymo nuostatos nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad S. B. nusikaltimą padarė laisvės atėmimo vietoje, teisiamas ketvirtą kartą, kaltu neprisipažino, konstatuojama, kad už inkriminuotą nusikaltimą teismo paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams yra teisinga, nėra aiškiai per griežta. Apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės atmetami kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuteistojo S. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., įrodyta visiškai, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.