Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1265-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03593-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.; 13.5; 13.7.1; 50.3; 55.1.3 (S)

2022 m. sausio 13 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "Kūmas" skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinė muitinei, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Kūmas“ skunde prašo panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1A-224 ir Kauno teritorinės muitinės tarifų ir vertinimo kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/150274S. Taip pat prašo iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai atsisakė pareiškėjos sandoriui taikyti Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog taikant lingvistinį aiškinimo metodą matyti, jog SMK 70 straipsnio 1 dalis reguliuoja tik santykius tarp pirkėjo ir pardavėjo, o šių asmenų santykiai su jų kontrahentais nepatenka į SMK 70 straipsnio 1 dalies apibrėžtį. Šioje normoje niekur nėra konstatuojama, jog sąsajumas turi būti aiškinamas įvertinus visą pirkimo – pardavimo sandorių grandinę, kuri įprastiniuose verslo santykiuose gali sudaryti ir kelias dešimtis juridinių asmenų. Todėl mano, kad skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada dėl SMK 70 straipsnio 1 dalies taikymo yra nepagrįsta ir pernelyg išplečianti SMK 70 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas.

Pažymi, kad skundžiamuose sprendimuose yra padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėja, UAB „Toru LT“ ir (ar) Toru Polska Sp. z. o. o. yra susijusios įmonės. Teigia, kad pareiškėjos ir nė vienos iš šių įmonių nesieja pavaldumo arba kokie nors kiti ryšiai. Vienintelis pareiškėjos akcininkas jau ilgesnį kaip dešimties metų laikotarpį yra pareiškėjos vadovas (fizinis asmuo). Jokie kiti asmenys, įskaitant ir UAB „Toru“ arba šios bendrovės vadovus / valdymo organų narius / akcininkus, nėra pareiškėjos akcininkai arba valdymo organų nariai, todėl pareiškėja yra savarankiška įmonė, kuri nei per fizinius, nei per juridinius asmenis nėra susijusi su UAB „Toru LT“ ir (ar) Toru Polska Sp. z. o. o. Atitinkamai, nei šios įmonės, nei jų valdymo organų nariai neturi jokių objektyvių galimybių daryti įtaką pareiškėjai, šiam sprendžiant sandorių su kontrahentais sudarymo klausimus.

Pažymi, kad pareiškėja įsigijo prekes iš Toru Polska Sp. z. o. o. ir pardavė jas Lietuvoje įsteigtai bei veiklą vykdančiai įmonei, todėl tarp Toru Polska Sp. z. o. o. ir pareiškėjos, bei tarp pareiškėjos ir UAB „Toru LT“ įvyko savarankiški pirkimo pardavimo sandoriai.

Atkreipia dėmesį, jog papildomas laikas, eikvojamas sudarant sandorius taip, kaip jie aprašyti skundžiamuose sprendimuose, yra žalingas siekiant tinkamai realizuoti prekes. Prekės, t. y. agurkai, yra greitai gendančios ir kiekviena papildoma jų laikymo sandėlyje diena prekių nerealizavus rinkoje ženkliai mažina prekių vertę. Todėl tiek UAB „Toru LT“, tiek pareiškėja, tiek ir Toru Polska Sp. z. o. o. neturėjo jokio suinteresuotumo kuo ilgesnį laiko tarpą laikyti prekes nerealizuotas, papildomai įtraukiant į prekių pardavimo sandorį ir pareiškėją. Pareiškėja prekes įsigijo veikiama objektyvių aplinkybių bei siekdama užtikrinti tiek tinkamą prekių realizavimą, tiek ir Toru Polska Sp. z. o. o. galimybę jas realizuoti nesugedusias ir tinkamas vartoti.

Pareiškėjos įsitikinimu, Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė klaidingai išaiškino SMK 70 straipsnio 3 dalies (d) papunkčio nuostatą. SMK 70 straipsnio 3 dalies (d) papunktis numato dvi alternatyvias sandorio vertės taikymo galimybes apskaičiuojant įvežamų prekių vertę: a) pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję; b) net jeigu šie asmenys ir yra susiję, jų ryšys neturėjo įtakos prekės kainai. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu yra konstatuojamas pirkėjo ir pardavėjo sąsajumas, šią SMK nuostatą taikanti institucija privalo įvertinti, ar pirkėjo ir pardavėjo sąsajumas turi įtakos parduodamų prekių kainai. Atitinkamai, Muitinės departamentas turėjo ištirti bei konstatuoti, ar toks vertinimas yra atliktas teisingai bei ar jo išvados yra susijusios su įtaka prekių kainai. Kauno teritorinė muitinė tokių veiksmų neatliko ir jų skundžiamoje ataskaitoje neaprašė. Be to, Kauno teritorinė muitinė skundžiamoje ataskaitoje ir nenurodė, kodėl: a) neįvertino asmenų sąsajumo įtakos prekių kainai; b) konstatavo, jog šiuo atveju pakankamas kriterijus netaikyti SMK 70 straipsnio 1 dalies yra tik pirkėjo ir pardavėjo sąsajumas, kuriuo yra remiamasi skundžiamoje ataskaitoje. Be to, skundžiamame sprendime taip pat nėra vertinama konstatuoto pareiškėjos bei kitų bendrovių sąsajumo įtaka prekių kainai ir apsiribojama išvada, jog pareiškėja bei UAB „Toru LT“ ir Toru Polska sp. z. o. o. yra susijusios bendrovės. Net jeigu ši išvada ir būtų pagrįsta, iš Kauno teritorinės muitinės bei Muitinės departamento argumentų turinio nėra aišku, kokią būtent įtaką pareiškėjos ir kitų asmenų sąsajumas daro prekių kainai ir šios aplinkybės turinys visiškai nėra atskleistas nei skundžiamoje ataskaitoje, nei skundžiamame sprendime.

Mano, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintų normų, keliamų individualiam teisės aktui, nes yra nepakankamai motyvuotas, ir ne visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo įvertintos.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, atsakovo įsitikinimu, pareiškėja neįrodė, jog jos importuotos prekės buvo realizuotos laikantis sąlygų, patvirtinančių SMK 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ginčo prekės Sąjungos muitų teritorijoje buvo parduotos su ginčo prekių pardavėju (pagal importo metu deklaruotą sandorį pardavėjas buvo „Toru Polska Sp. z o.o.“) susijusiam asmeniui (UAB „Toru LT“). Be to, vėlesnis ginčo prekių pardavimas Sąjungos muitų teritorijoje taip pat vyko tarp susijusių asmenų, t. y. UAB „Toras Lt“ ir „Toru Polska Sp. z o.o.“.

Paaiškina, kad ginčo prekių importui į Europos Sąjungos muitų teritoriją, greta su SMK nuostatomis, taikomas papildomas teisinis reglamentavimas. Taip pat pažymi, kad Reglamento (ES) Nr. 2017/891 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad asmuo, siekdamas įrodyti, jog partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių SMK 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, kartu su sąskaita faktūra pateikia visus atitinkamam muitiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, susijusius su kiekvieno atitinkamos partijos produkto pardavimu ir realizavimu, įskaitant partijos vežimu, draudimu, tvarkymu ir laikymu susijusius dokumentus. Remiantis šia nuostata, vertintina visa ginčo prekių pirkimo pardavimo grandinė bei šiuose komerciniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų ryšys.

Pažymi, kad nustatytos faktinės prekių įsigijimo / perpardavimo aplinkybės prieštarauja verslo logikai, todėl mano, kad buvo pagrįstai prieita prie išvados, jog šioje sandorio schemoje dalyvavusių asmenų ryšys turėjo įtakos prekių kainai, ir atitinkamai pagrįstai, deklaruotos sandorio vertės muitine verte vietos mokesčių administratorius nepripažino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės pritariama atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėja neįrodė, jog jos importuotos prekės buvo realizuotos laikantis sąlygų, patvirtinančių SMK 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą. Papildomai nurodo, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra pagrįsti konkrečiais teisės aktais, įrodymais, motyvuoti.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės sprendimų, kuriais pareiškėjai nustatytos mokestinės prievolės muitinei, mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiškėjos elektroninėje importo deklaracijose deklaruota sandorio vertė neatitinka SMK 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumo reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja iš Rusijos į Sąjungos muitų teritoriją importavo šviežius agurkus, 16128 kg (neto), kuriuos išleido į laisvą apyvartą. Prekės muitinės procedūrai deklaruotos elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – EID) Nr. 20LTKC0100IM13B0A4 (2020 m. lapkričio 19 d.) nurodant TARIC kodą 0707 00 05 99. EID prekių bendroji faktūrinė vertė – 12418,56 Eur deklaruota pagal muitinio įforminimo metu pateiktą pardavėjo – „Toru Pelska Sp.z.o.o.“ išrašytą sąskaitą Nr. FE/1/2020/11 (2020 m. lapkričio 18 d.), muitinė vertė – 12 418,56 Eur (kas sudaro 0,77 Eur/kg), esant deklaruotoms pristatymo sąlygoms „DAP Vilnius“, nustatyta sandorio vertės metodu. EID muitinio įforminimo metu apskaičiuotas importo muitas (A00) – 1 590 Eur ir PVM (B00) – 2 953 Eur.

Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) 48 straipsniu bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.3 papunkčiu, atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių (šviežių agurkų), deklaruotų EID Nr. 20LTKC0100IM13B0A4 (2020 m. lapkričio 19 d.), muitinės vertės nustatymo teisingumo.

Atlikusi patikrinimą, Kauno teritorinė muitinė 2021 m. balandžio 28 d. priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/150274S, kuria nusprendė nepripažinti pareiškėjos importuotų prekių, įformintų EID Nr. 20LTKC0100IM13B0A4 (2020 m. lapkričio 19 d.), deklaruotos sandorio vertės bei nustatė muitinę vertę vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies c punktu, taikant standartinę importo vertę – 50,20 Eur/100kg (kas sudaro 0,502 Eur/kg), apskaičiuotą pagal 2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriaus taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/892), 38 straipsnio nuostatas.

Skundžiamu teritorinės muitinės sprendimu be muitinės vertės perskaičiavimo taikant standartinę importo vertę nutarta: perskaičiuoti pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę iš 12418,56 Eur į 8096,26 Eur, importo muitą iš 1590 Eur į 7132 Eur, PVM apmokestinamąją vertę iš 14061,56 Eur į 15281,26 Eur, importo PVM iš 2953 Eur į 3209 Eur, apskaičiuoti mokestinę nepriemoką –5542 Eur importo muitą, 256 Eur importo PVM, 580 Eur ddžio baudą (10 proc.), delspinigius pagal priedą, kita.

Kauno teritorinė muitinė patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų muitiniam patikrinimui dokumentų matyti, jog sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų (pareiškėja prekes įsigijo iš Toru Polska Sp.z.o.o. ir pardavė UAB „Toru LT“, kurioms vadovauja tas pats asmuo). Dėl to deklaruotų prekių muitinė vertė nustatyta taikant SMK 74 str. 2 d. c punkto nuostatas, taikant standartinę importo vertę ir nuo šios sumos perskaičiuoti importo mokesčiai (muitas ir PVM).

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita, dėl jos panaikinimo kreipėsi į atsakovą. Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Kauno teritorinės muitinės supaprastintą patikrinimo ataskaitą.

Importuotų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja SMK II antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos, pagal kurias prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių (SMK 69 straipsnis). Pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal SMK 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną antrinį muitinio įvertinimo metodą pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d tol, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (SMK 74 straipsnio 1 dalis).

Sandorio vertė kaip muitinio įvertinimo metodas taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos (eng. „the transaction value shall apply provided that all of the following conditions are fulfilled“): a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos: i) įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus; ii) geografinės srities, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus; iii) prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti; c) jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai (SMK 70 str. 3 d.). Pastaroji privalomoji sąlyga taikyti sandorio vertę kaip muitinio įvertinimo metodą sudaryta iš kelių alternatyvų: pirmiausia, pirkėjas ir pardavėjas neturi būti susiję, tačiau jei nustatomas jų ryšys, tai turi būti nustatyta/įrodyta, kad šis ryšys neturėjo įtakos kainai, jos teisingumui ir galima taikyti sandorio vertę kaip muitinio įvertinimo metodą konkrečiu atveju. Visų sąlygų egzistavimą pirmiausia turi pagrįsti asmuo, siekiantis sandorio vertę panaudoti kaip muitinio įvertinimo metodą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl pareiškėjos importuotų prekių (šviežių agurkų) muitinės vertės ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Kauno teritorinė muitinė patikrinimo ataskaita nepripažino pareiškėjos importuotų šviežių agurkų deklaruotos muitinės vertės ir įregistravo mokestinę nepriemoką už importuotas prekes: importo muitą – 5 542 Eur, importo PVM 256 Eur, skyrė 580 Eur baudą ir apskaičiavo 36 Eur delspinigių.

Pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (SMK 70 straipsnio 1 dalis), būtent šį metodą pareiškėja deklaravo. Ginčo prekės (švieži agurkai) buvo įsigytos Rusijoje, pagrindžiant faktinę šviežių agurkų įsigijimo kainą, pareiškėja pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepripažino pareiškėjos sandoriui taikyto metodo, teigdami, kad sandorį pareiškėja sudarė su susijusiais asmenimis, todėl nustatyta įsigijimo kaina neatitinka SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos.

Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad Rusijos įmonė ginčo prekes pagal sąskaitą faktūrą Nr. 125 (2020 m. lapkričio 16 d. ) po 0,70 Eur/kg pardavė Lenkijos įmonei „Toru Polska Sp.z.o.o.“ Ši įmonė prekes pagal sąskaitą Nr. FE/1/2020/11 (2020 m. lapkričio 18 d.) po 0,77 Eur/kg pardavė pareiškėjai. Pareiškėja šias prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KUM 0906 (2020 m. lapkričio 26 d.) pardavė UAB „Toras LT“ po 0,882 Eur/kg (be PVM). UAB „Toru LT“ pardavė prekes Lenkijos įmonei „Toru Polska Sp. z.o.o.“.

SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, jog muitinė vertė – tai vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenims parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis.

Pareiškėja nurodo, kad ji nėra susijusi su sandorio įmonėmis. Teismas pažymi, jog nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei atsakovas ginčijamuose sprendimuose nenurodė, kad būtent pareiškėja yra susijusi su UAB „Toras LT“ ir/ar „Toru Polska Sp. z.o.o.“, tačiau padarė išvadą, jog UAB „Toras LT“ ir „Toru Polska Sp. z.o.o.“ yra susijusios įmonės. Tad pareiškėja neįrodė, kad prekių jai pardavėjas ir prekių pirkėjas yra nesusijusios įmonės arba jų ryšys neturėjo įtakos prekių kainai (sandorio vertei) ir atitinkamai nepagrindė visų būtinųjų sandorio vertės kaip muitinio įvertinimo metodo taikymui sąlygų (SMK 70 str. 3 d.). Importuotojas per vieną mėnesį nuo šių produktų pardavimo, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos, turi įrodyti, kad partija realizuota laikantis sąlygų, patvirtinančių Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnyje nurodytų kainų teisingumą, arba nustatyti to reglamento 74 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą muitinę vertę (2017 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/891, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų nuobaudų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, 75 str. 5 dalis).

Tad Kauno teritorinė muitinė, pagal 2017-03-13 deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 75 str. 2 dalį nustačiusi, jog pareiškėjos importuotų ginčo prekių sandorio vertė (77,00 Eur/100 kg) daugiau nei 8 proc. viršijo pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/892 38 straipsnį Komisijos apskaičiuotą standartinę importo vertę (50,20/100 kg), pagrįstai atliko patikrinimą ir, nustačiusi, kad sandoris buvo sudarytas su susijusiais asmenimis, pagrįstai priėjo išvados, jog sandorių prekių vertei tai turėjo įtakos, todėl pagrįstai perskaičiavo įsigytų prekių muitinę vertę ir mokėtinus importo mokesčius bei susijusias įmokas. Pareiškėja nepagrindė leistinais įrodymais savo pateikiamo SMK atitinkamų nuostatų aiškinimo konkrečioje byloje taikymo ir argumentų dėl teisingos kainos (muitinio įvertinimo) nustatymo neatsižvelgiant į visą ar didesnę prekių ar produkto realizavimo schemą ir joje dalyvavusios asmenis. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir UAB TORU LT 2021 m. balandžio 22 d. rašte aprašyta sandorių sudarymo schema ir nurodytas finansinis/mokestinis poreikis sudaryti sandorių virtinę buvo įvertintas skundžiamame sprendime. Patvirtinta pačių sandorių šalių, kad buvo sudaryti priverstiniai sandoriai, norint išvengti didelių finansinių nuostolių, nes susijusios įmonės neturėjo galimybės gauti garantijos mokesčių atidėjimui ir negalėjo iškart sumokėti importo mokesčių, o prekės greitai gendančios, todėl prekių realizavimo grandinėje sudalyvavo pareiškėjas. Pažymėtina, kad 2021 m. vasario 17 d. el. laiške patvirtinta, jog nurodyta Lietuvos ir Lenkijos įmonės yra susijusios, joms vadovauja tas pats direktorius.

Tad pareiškėjos muitinei pateikti dokumentai, kuriais remiantis įforminta importo deklaracija ir deklaruota muitinė vertė, nepatvirtino, kad prekės buvo realizuotos laikantis SMK 70 str. nurodytų kainų teisingumo reikalavimų ir muitiniam vertinimui gali būti taikomas sandorio vertės metodas. Dėl to muitinės įstaiga turėjo pagrindą taikyti muitinio įvertinimo metodus, numatytus SMK 74 str., ir perskaičiuoti deklaruotų prekių muitinę vertę ir mokėtinus importo mokesčius.

Pareiškėja, be kita ko, mano, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų.

VAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnyje buvo įtvirtinti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; to paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Pažymėtina, kad tiek iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje VAĮ redakcijoje, tiek ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančioje VAĮ redakcijoje turinio prasme reikalavimai administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) iš esmės yra tapatūs, keitėsi tik įstatymo straipsniai. Tad gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri buvo išplėtota aiškinant ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, yra aktuali ir šiai bylai, aiškinant skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalį.

Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasa­rio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, t. y. teisėti ir pagrįsti; priimti sprendimai atitinka minėtas imperatyvias VAĮ nuostatas, teisės principus bei administracinę teismų praktiką. Skundžiamuose sprendimuose pagrįstai remtasi sisteminiu nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimu. Teismas, remdamasis ankščiau nurodytais pagrindais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo argumentai nepaneigė ginčijamų Muitinės departamento sprendimo ir Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir/ar pagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Kūmas“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.