Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016-04-07 nutarimo Nr. 40N-56553536-16 panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. 2016-04-07 T. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124(2) straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad T. T. 2016-04-01 apie 7.30 val. Šiauliuose, B. gatvėje, vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz E 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesant būtinumui eismo saugumui, staigiai stabdė automobilį, priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, tuo sukeldamas pavojingą situaciją ir eismo įvykį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais T. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 135.4 p. reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis specialistas M. T. 2016-04-07 priėmė nutarimą Nr. 40N-56553536-16, pagal kurį T. T. nubaustas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124(2) straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta galutinė subendrinta 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

2016-05-03 Šiaulių apylinkės teisme gautas T. T. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nutarimas nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, iš esmės priimtas remiantis vien bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, neatlikus išsamesnio kitų bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo. Jam nepagrįstai inkriminuoti pažeidimai, kadangi būtinumas stabdyti jo vairuojamą automobilį buvo siekiant išvengti susidūrimo su į priešinga eismo juostą staiga išvažiavusiu kitu automobiliu. Pareigūnas, nustatydamas, jog neva padarytas administracinis teisės pažeidimas, rėmėsi išskirtinai tik liudytojų parodymais, jokių kitų aplinkybių visiškai nevertino. Tačiau net trys iš keturių apklaustų liudytojų yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi važiavo kartu automobiliu „Ford Galaxy“, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą „Mercedes-Benz“. „Ford Galaxy“ vairuotojas R. S. parodė, kad jam iš lėto privažiavus arčiau automobilio „Mercedes“, vairuotojas staigiai kirto ant stabdžių, jis nenumanydamas, jog taip „Mercedes“ vairuotojas pasielgs, švelniai stabdė. R. S. taip pat parodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis iki susidūrimo galėjo būti daugiausiai 50-60 km/h. Tačiau šie žodžiai neatitinka tikrovės. Visų pirma, R. S. švelniai stabdant automobilį, jo automobilinės priekabos padangų slydimo žymė nebūtų buvusi net 16,30 m, kai tuo tarpu jo automobilio padangų slydimo žymė vos 1,2 m - tik tokia, kiek po atsitrenkimo buvo pastumtas jo automobilis. Be to, tai reiškia ir tą, kad jo stabdymas nebuvo toks staigus, kaip nurodo R. S., nes priešingu atveju padangų slydimo žymė būtų kur kas didesnė. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad automobilio „Ford Galaxy vairuotojas R. S. nesilaikė saugaus atstumo, nes jam kiek pristabdžius automobilį be jokių stabdymo žymių, šis stabdė staiga ir stipriai, kol galiausiai atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. „Ford Galaxy“ stabdymo žymių ilgis leidžia spręsti ir tai, kad vairuotojo greitis buvo kur kas didesnis nei 50-60 km/h. Tačiau šių aplinkybių pareigūnas visiškai nesiaiškino ir priimdamas nutarimą j jas nekreipė dėmesio. Kitų dviejų automobiliu „Ford Galaxy“ važiavusių liudytojų parodymai turi būti vertinami taip pat kritiškai, kadangi jie yra suinteresuoti jų kolegos R. S. palankia bylos baigtimi. Vienintelis su „Ford Galaxy“ vairuotoju nesusijęs liudytojas yra dviračiu važiavęs V. K.. Dviratininkas parodė, kad matė, kaip lengvasis automobilis aplenkė miniveną, tačiau klydo prisimindamas automobilio modelį, jį įvardindamas kaip „Volkswagen Sharan“. Tuo pačiu reiktų paminėti, kad eismo įvykio laikas yra 7.20 val. darbo dienos ryte, kuomet automobilių srautas yra itin intensyvus, ypač B. gatvėje, kryptimi link P. gatvės. Abejoja, ar liudytojas išties puikiai žino įvykio aplinkybes, kai matė tik patį automobilio „Mercedes Benz lenkimo momentą ir stabdymą, tačiau galimai nematė, dėl kokių priežasčių „Mercedes Benz“ stabdė (kad priešais jį taip pat lenkimo metu atsidūrė automobilis „Opel Omega“). Pažymėjo ir tai, kad iškart po įvykio liudytojas V. K. iš įvykio vietos pasišalino, tą patvirtina ir tas faktas, kad jis net teisingai neįsidėmėjo automobilio modelio, o vėliau paaiškinimų davimui jį į policijos komisariatą atsivežė automobiliu „Ford Galaxy“ važiavę asmenys. Dėl šių priežasčių kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojo V. K. parodymų teisingumo, išsamumo ir jų asmeninio vertinimo. Be to, pareigūnas, nagrinėjęs bylą, visiškai nekreipė dėmesio į faktą, kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas nesilaikė saugumo kelyje taisyklių priekaboje veždamas įvairias lentas, padėklus ir kitus didelių išmatavimų daiktus jų niekaip nepritvirtinęs (tą pagrindžia eismo įvykio vietoje darytos nuotraukos). Tai rodo vairuotojo neatsakingumą ir abejingumą Kelių eismo taisyklėms, kai tuo tarpu jam inkriminuotas pavojingas vairavimas neturi jokio pagrindo - tą rytą važiavo į darbą, todėl neturėjo jokio tikslo užsiimti pavojingu ar chuliganišku vairavimu, rizikuoti sugaišti laiką eismo įvykyje, apgadinti automobilį, kuriuo kasdien vyksta į darbo vietą, juolab prarasti teisę vairuoti. Be to, anksčiau niekada nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimą.

Teismo posėdyje T. T. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas nestabdė ir trenkėsi jam į galą. Balandžio 1 d. vienas važiavo automobiliu „Mercedes“ leistinu 50 km/h greičiu. Pamatęs kliūtį sustojo ir pajuto smūgį į automobilio galą. Kliūtis - atvažiavęs prieš jį automobilis „Opel Omega“, kuris kažką lenkė. Jis pasitraukdamas iš kelio, sustojo. Atstumas buvo apie 30 metrų. Automobilis „Opel Omega“, jam sustojus, grįžo į savo juostą. Automobilis lenkė lengvąjį automobilį. Eismas buvo didelis. Jis visiškai sustojo, pajuto smūgį į automobilio galą ir pačiuožė į priekį. Kuomet atsitrenkė, automobilis pačiuožė, t. y. kitas automobilis nustūmė jo vairuojamą automobilį. Mano, kad kaltas automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas, nes įvažiavo į automobilio galą. Automobilis ilgai čiuožė, jis nebuvo prisirišęs padėklų. Automobilis „Ford Galaxy“ nestabdė, nes nėra stabdymo žymių, yra tik priekabos. Galinė ašis buvo pakilusi. Po įvykio, už kokių 5 minučių, pamatė dviratininką. Nežino, ar dviratininkas galėjo įvykį matyti, mano, kad automobilio „Ford Galaxy“ ekipažas galėjo dviratininkui padaryti poveikį. Su eismo įvykio schema sutinka. Automobilio „Ford Galaxy“ prieš stabdymą nematė, nes nespėjo pažiūrėti. Pats bijojo, kad atsitrenks į automobilį „Opel Omega“ ir sustojo, tarpas tarp automobilių buvo 30 metrų. Sustojo prieš susidūrimą paspaudęs stabdį. Sustojo nečiuoždamas. Susidūrimo metu buvo sustojęs, koja ant stabdžių. Gal nelaikė ant stabdžių kojos stipriai, bet kai davė iš galo, stabdis pasispaudė. Nesitraukė dešiniau, nes matė, kad spės sustoti. 2002 metais yra baustas už avariją, 2005 metais truputį į dureles buvo atsitrenkęs, 2006 metais – už avariją.

Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad pareiškėjas iki įvykio buvo nepažįstamas. Važiavo 7.20 val. – 7.25 val. į darbą S. gatve, priartėjo prie sankryžos su B.gatve, praleido automobilius ir matė, kad atvažiuoja automobilis „Mercedes“, bet prieš šį minėtą automobilį išniro. Matė, kad jis buvo toliau, bet gavosi, kad jam „užkišo“. Buvo ženklas 70 km/h, paskui 50 km/h, mano, kad tikriausiai jis važiavo nenumažinęs greičio. Šiuo išnirimu avarinės situacijos nesukėlė, nes minėtas automobilis buvo toliau. Mano, kad automobilis „Mercedes“ viršijo greitį, todėl staigiai prie jo priartėjo, lenkė, rikiavosi ir greitai stabdė. Tai pamatęs pradėjo stabdyti, nes pagalvojo „ką jis dabar darys“. Kelias buvo tuščias. Pramonės gatvėje tokiu laiku nebūna automobilių. Automobilis „Mercedes“ jį aplenkė ir griežtai stabdė. Tai padarė tyčia, kad galbūt jam pristabdė eismą. Pats važiavo pirmas, automobilis „Mercedes“ prisivijo, aplenkė ir pilnai įvažiavęs kirto ant stabdžių. 99 proc. yra įsitikinęs, kad priešais važiuojančio automobilio nebuvo. Motyvas, kad jis nestabdė, atsitrenkė nestabdydamas yra nesuvokiamas dalykas. Po įvykio juodų juostų pribraižė ant kelio, kadangi jo automobilio stabdį paspaudus priekaba čiuožia. Pats nečiuožė automobiliu, jo nėra žymių. Kaip gali trenktis į galą automobilio, kad jis pačiuožtų metrą į priekį. Mano, kad turi būti galingas smūgis. Įvykio metu automobiliui „Mercedes“ švelniai bakstelėjo, nes automobiliui „Mercedes“ beveik nėra nei įbrėžimo. Jo automobilio žymės yra metras griežto stabdymo. Turi nuotraukas, darytas po įvykio, pareigūnų gal buvo darytos. Žymės paliktos ant asfalto yra antrų ratukų, kadangi yra du ratai, priekinis automobilis žemas, ratas kaba vos ne ore. Įvykio metu automobiliu važiavo trise, dar važiavo dviratininkas, kuris viską matė. Dviratininkas pačiam nepažįstamas. Po įvykio su dviratininku kalbėjosi, jis teiravosi „ar jūs draugai, ar vienas kitą erzinat?“ bei sakė „nesupratau, aš mačiau, kad išnirai ir tau iš priekio kirto ant stabdžių“. Lentos buvo atsirėmusios, jų rišti nereikėjo.

Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad pareiškėjas ir nukentėjusysis matyti kas liečia įvykį. Tą dieną gavo pranešimą, kad yra eismo įvykis. Atvykus buvo du automobiliai: vienas su priekaba, kitas - be. Vairuotojas, kurio automobilis su priekaba, aiškino, kad jam staigiai priekyje užstabdė. Kitas aiškino, kad priekyje lenkė automobilis ir jis bandydamas išvengti susidūrimo sustabdė automobilį. Pati bendravo su vairuotojais. Buvo dviratininkas, su juo bendravo kitas ekipažas, atsakingas už avarijas. Matavo stabdymo kelią, braižė schemą.

Liudytojas T. J. teisme parodė, kad pareiškėjas ir nukentėjusysis žinomi iš eismo įvykio. Gavo iškvietimą, kad B. gatvėje įvykęs eismo įvykis. Atvykus vienas automobilis buvo su priekabėle, kitas automobilis „Mercedes“, vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Eismo įvykį nufotografavo, sudarė eismo įvykio schemą, apklausė asmenis. Vienas asmuo aiškino, kad lenkė automobilį su priekabėle ir priešais atvažiavo automobilis, jam sutrukdė, stabdė, automobilis, važiavęs su priekabėle, atsitrenkė į jį. Automobilio su priekabėle vairuotojas aiškino, kad minėtas automobilis jį aplenkė, staigiai stabdė, todėl jis atsitrenkė. Pagal abiejų paaiškinimus kaltininkai turėtų būti skirtingi, todėl medžiagą perdavė tirti kelių policijai. Buvo atvažiavęs vienas liudytojas, kuris buvo išvažiavęs, bet grįžo. Jis važiavo su dviračiu ar automobiliu pro šalį. Kitas ekipažas paėmė jo paaiškinimą. Liudytojo kontaktus užsirašė automobilio su priekaba vairuotojas.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad R. S. yra pažįstamas, su juo kartu dirba, pareiškėjas - nepažįstamas. Važiavo į darbą 7.00 val. -7.30 val. iš S. gatvės į B. gatvę. Judėjimo nebuvo. Vienas automobilis buvo dideliu atstumu nuo jų, po to jiems įsisukus, minėtas automobilis aplenkė ir staigiai stabdė. Tas automobilis buvo tolokai, gal 50-60 metrų atstumu, važiavo gal 70 km/h. Automobilis „Mercedes“ sidabrinės spalvos. Matė vieną automobilį, jis važiavo sava juosta. Iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, buvo tuščia gatvė. Automobilis „Mercedes“ pasielgė chuliganiškai. Prieš tai jokių incidentų nebuvo. Dviratininkas matė įvykį, po įvykio su juo kalbėjo, klausė, kodėl vairuotojas taip padarė. Stabdymo kelias užfiksuotas nuo priekabos, nes jų greitis didelis nebuvo gal 50km/h, gal 60 km/h. Automobilio „Ford Galaxy“ stabdymo žymių nebuvo, tik priekabos. R. S. pradėjo stabdyti ir švelniai atsirėmė. Automobilis stabdant neslydo, tik priekabos ratai pradėjo čiuožti. Smūgis buvo nesmarkus. Pažeidimai - jų automobiliui aplankstyti tik numeriai, o automobiliui „Mercedes“ - nieko.

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad R. S. - kolega, pareiškėjas – nepažįstamas. Važiavo į darbą 7.30 val. S. gatve, įsuko į B. gatve. Įsukus į gatvę, matė atvažiuojantį automobilį, kuris juos pasivijo, aplenkė ir staigiai stabdė. Kodėl automobilis stabdė, nežino, nes priešais jokių automobilių nebuvo, kelias buvo laisvas. Kelyje tarp jų konflikto nebuvo. Automobilio „Ford Galaxy“ čiuožimo žymių nebuvo, tik priekabos. Automobilio „Mercedes“ stabdymo žymes matė. Dėl priekabos žymių paaiškinti negali, bet priekaba gauna apkrovą. Buvo dviratininkas, važiavęs į darbą, kuris pačiam nepažįstamas. Dviratininkas matė įvykį. Dviratininkas sakė: „aš viską mačiau“, paliko savo telefono numerį, o pareigūnai su juo susisiekė.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad pareiškėjas ir nukentėjusysis matyti vieną kartą, santykiai su jais neutralūs. Važiavo su dviračiu ir matė autoįvykį. Automobilis „Mercedes“ aplenkė automobilį „Ford Galaxy“ ir staigiai stabdė. Automobiliui „Mercedes“ jokios kliūties nebuvo. Važiavo prieš juos. Nuo įvykio buvo 10-15 metrų atstumu. Priešais, jiems važiuojančių automobilių nepastebėjo. Pats galvojo, kad jie draugai, poreikio stabdyti nebuvo. Stabdymas buvo staigus. Automobiliui „Ford Galaxy“ išvengti susidūrimo nebuvo galimybės, nes jam staiga stabdė. Lygioje vietoje, jei jis nesitikėjo. Po įvykio palaukė pusvalandį, po to grįžo namo ir atvyko pareigūnai. Paliko savo telefono numerį automobilio „Forde Galaxy“ vairuotojui. Ta gatve eismas yra intensyvus. Tuo metu kelias prieš juos buvo neapkrautas.

Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, įformino eismo įvykio dokumentus. Buvo apklaustas pro šalį važiavęs liudytojas, matęs įvykį. Vairuotojų paaiškinimo nepamena. Kaltė buvo nustatyta pagal liudytojų parodymus, paaiškinimus.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad pareiškėjas matytas kiek liečia tarnybinių pareigų ėjimą. Buvo gauta įvykio medžiaga, kad eismo įvykyje susidūrė du automobiliai. Buvo liudytojų paaiškinimai, kurie nurodė, kad įsukus į B. gatvę iš S. gatvės automobilis „Mercedes“ atvažiavo, lenkė jų automobilį ir staigiai stabdė. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas nurodė, kad buvo priežastis staigiai stabdyti. Liudytojai iš automobilio „Ford Galaxy“ ir vairuotojas nurodė, kad nebuvo priežasties staigiai stabdyti. Dviratininkas patvirtino, kad nebuvo priežasties stabdyti. Skambino automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojui dėl priekabos, sakė, kad ji stabdosi automatiškai, iš karto matosi žymės, nes ji iš karto čiuožia. Automobilio „Mercedes“ yra priekinių ratų stabdymo kelias, priekabėlė kelias yra ilgesnis. Mano, kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo paaiškinimas dėl priekabėlės yra logiškas, nes galėjo automobilio slydimo žymių nebūti. Iš visos medžiagos matyti, kad automobilis „Ford Galaxy“ įsuko saugiai, automobilio „Mercedes“ vairuotojas susinervino ir norėjo pamokyti automobilio „Ford Galaxy“ vairuotoją.

Specialistas Ernestas Grigelis teisme paaiškino, kad pagal tai, kad pėdsakas baigiasi ties priekiniais ratais, tam, kad pastumti automobilį nuo smūgio į priekį, sugadinimų apimtis turi būti ženkliai didesnė. Automobilio sugadinimų pobūdis neduoda pagrindo teigti, kad būtent tokį atstumą nuo smūgio į priekį buvo pastumtas automobilis „Mercedes“, tokiu atveju seka, kad įvykio vietoje yra palikti stabdymo pėdsakai, mato tik iš nuotraukų. Dėl automobilio „Ford Galaxy“ priekabėlės negali pasakyti, nes su priekabos konstrukcija nėra susipažinęs. Dėl automobilio „Ford Galaxy“ stabdymo kelio yra daug aplinkybių: ant sauso asfalto sukibimo koeficientas, jei automobilyje yra ABS sistema, greitis nėra didelis, jei stabdymas neintensyvus gali būti pėdsakai neišlikę. Yra daug aplinkybių, kad pėdsakų nėra; nereiškia, kad jis stabdė ar nestabdė. Ar buvo reikalas intensyviai stabdyti, šių aplinkybių nustatymas yra tik iš parodymų, tai ne eksperto kompetencija. Jei iš priekio atvažiavo automobilis, sudarė kliūtį, neįvyko susidūrimas, įrodymų nėra. Yra tik stabdymo pėdsakai, kurie rodo, kad automobilis buvo stabdomas, o dėl ko ar buvo kliūtis, ar ne, ekspertas nustatyti negali, tai galima nustatyti iš liudytojų parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Šiaulių apygardos teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Protokole ir nutarime nurodyta, kad T. T. atitinkamais veiksmais pažeidė KET 9 p., 135.4 p. nuostatas. Pagal KET 9 p.eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 135.4 p. nurodo, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Nors T. T. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124(2) straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. T. T. teisme paaiškino, kad pamatęs kliūtį sustojo ir pajuto smūgį į automobilio galą; kliūtis - atvažiavęs prieš jį automobilis „Opel Omega“, kuris kažką lenkė; jis pasitraukdamas iš kelio, sustojo. Teismo vertinimu, tokios T. T. nurodytos aplinkybės yra jo iškelta gynybinė versija, kuria siekia išvengti administracinės atsakomybės. Priešingas aplinkybes nei T. T. teisme parodė nukentėjusysis R. S. ir liudytojai D. M., J. R., V. K.. Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad automobilis „Mercedes“ jį aplenkė ir griežtai stabdė; tai padarė tyčia, kad galbūt jam pristabdė eismą; pats važiavo pirmas, automobilis „Mercedes“ prisivijo, aplenkė ir pilnai įvažiavęs kirto ant stabdžių; 99 proc. yra įsitikinęs, kad priešais važiuojančio automobilio nebuvo. Liudytojas D. M. teisme parodė, kad matė vieną automobilį „Mercedes“ sidabrinės spalvos, važiavo sava juosta; iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, buvo tuščia gatvė; automobilis „Mercedes“ pasielgė chuliganiškai - aplenkė ir staigiai stabdė. Liudytojas J. R. teisme parodė, kad įsukus į Baltų gatvę, matė atvažiuojantį automobilį, kuris juos pasivijo, aplenkė ir staigiai stabdė; kodėl automobilis stabdė, nežino, nes priešais jokių automobilių nebuvo, kelias buvo laisvas. Liudytojas V. K. teisme parodė, kad automobilis „Mercedes“ aplenkė automobilį „Ford Galaxy“ ir staigiai stabdė; automobiliui „Mercedes“ jokios kliūties nebuvo; priešais jiems važiuojančių automobilių nepastebėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. S. ir liudytojai D. M., J. R. yra pažįstami, tačiau, nors ir nustačius šią aplinkybę, teismui nėra pagrindo abejoti minėtų asmenų duotais parodymais, nes jų nurodytos aplinkybės sutampa su įvykį stebėjusio neutralaus asmens - dviratininko V. K. nurodytomis aplinkybėmis, tiek nurodytomis tuoj po įvykio, tiek nurodytomis teisme. T. T. teisme akcentavo, kad paties vairuojamas automobilis visiškai sustojo, pajuto smūgį į automobilio galą ir pačiuožė į priekį; kuomet atsitrenkė, automobilis pačiuožė, t. y. kitas automobilis nustūmė jo vairuojamą automobilį; automobilis ilgai čiuožė, jis nebuvo prisirišęs padėklų; automobilis „Ford Galaxy“ nestabdė, nes nėra stabdymo žymių, yra tik priekabos. Šias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes paneigia specialisto E. Grigelio duoti paaiškinimai, kad pagal tai, jog pėdsakas baigiasi ties priekiniais ratais, tam, kad pastumti automobilį nuo smūgio į priekį, sugadinimų apimtis turi būti ženkliai didesnė; automobilio sugadinimų pobūdis neduoda pagrindo teigti, kad būtent tokį atstumą nuo smūgio į priekį buvo pastumtas automobilis „Mercedes“, tokiu atveju seka, kad įvykio vietoje yra iš nuotraukų matomi palikti stabdymo pėdsakai. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilio „Mercedes“ padangos slydimo žymė po automobiliu užfiksuota 1,2 m (9 b. l.). Automobilių sugadinimų mastas užfiksuotas transporto priemonės techninės apžiūros aktuose, kuriuose nurodyta, kad apgadinti tik automobilių bamperiai (12-13 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad dėl stabdymo žymių, užfiksuotų ant asfalto, nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad jo automobilio stabdį paspaudus priekaba čiuožia; žymės, paliktos ant asfalto, yra antrų ratukų, kadangi yra du ratai, priekinis automobilis žemas, ratas kaba vos ne ore; pats automobilis nečiuožė, jo žymių nėra, tuo tarpu automobilio „Mercedes“ žymės yra metras griežto stabdymo. Teismo manymu, tokios nurodytos aplinkybės yra logiškos ir abejoti tokia versija, atsižvelgus į aukščiau paminėtus įrodymus dėl T. T. elgesio kelyje, nėra pagrindo. Be to, specialistas Ernestas Grigelis teisme paaiškino ir tuo pačiu pagrindė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad dėl automobilio „Ford Galaxy“ stabdymo kelio yra daug aplinkybių: ant sauso asfalto sukibimo koeficientas, jei automobilyje yra ABS sistema, greitis nėra didelis, jei stabdymas neintensyvus, gali būti pėdsakai neišlikę; yra daug aplinkybių, kad pėdsakų nėra, nereiškia, kad jis stabdė ar nestabdė.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismo manymu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų – pavojingo vairavimo ir kitos transporto priemonės apgadinimo. Akivaizdu, kad T. T., nesant būtinumo, staigiai stabdė automobilį, priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, tuo sukeldamas pavojingą situaciją ir eismo įvykį. Tokiu būdu konstatuotina, kad T. T. pagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 124(2) straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

T. T., nenustačius jokių jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31-32 str.), skirtos minimalaus dydžio nuobaudos ir nėra laikytinos per griežtomis poveikio priemonėmis. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-04-07 nutarimas Nr. 40N-5653536-16 iš esmės yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

T. T. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016-04-07 nutarimą Nr. 40N-56553536-16, kuriuo T. T. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(2) straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta galutinė 115 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.