- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-96-209/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Advokatai
- Algimantas Kliunka
- Kategorijos
teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos V. B. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarimo atmesti nukentėjusiosios skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2012-09-07 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-11-07 Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9- 218-11 pagal BK 181 str. 3 d. dėl turto prievartavimo pagal V. B. skundą, kad E. O., su kuriuo ji yra patalpų ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, nepagrįstai trukdo jai rekonstruoti ūkinį pastatą, piktnaudžiaudamas civiliniu procesu ieškinius ir skundus teismams teikia ne dėl tariamo susirūpinimo neva nukrypimais nuo statinio projekto ir nuo statybos techninių dokumentų ar kitais savo teisėtais interesais, o žinodamas apie jos silpną sveikatą ir tuo naudodamasis, ją terorizuoja, teismų procesus naudoja kaip psichinės prievartos priemonę ir šantažą, siekdamas nusikalstamai neatlygintinai užvaldyti jos bei UAB „V. p.“ turtą.
2012-09-07 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 2 p. pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. O. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 3 d., padarymo.
2012-11-20 Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu atsisakyta patenkinti V. B. skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-218-11 atnaujinimo.
2013-01-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas pareiškėjos V. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja V. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-01-03 nutartį, Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2012-09-07 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00218-11, nurodo argumentus dėl prokurorės M. O. 2012-09-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00218-11 neteisėtumo ir nepagrįstumo, dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. V. 2012-11-20 nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nurodo, kad atmetant jos skundą teismas iš dalies pakartojo nepagrįstus aukštesniojo prokuroro nutarimo teiginius, nepagrįstai nurodė, kad sutinka su aukštesniojo prokuroro nutarimo argumentais, padarė savarankiškas, bet nepagrįstas išvadas. Grasinimas kreiptis ir kreipimasis į teismą buvo panaudojamas kaip šantažo priemonė išreikalauti be teisėto pagrindo svetimą turtą, į kurį E. O. neturi jokių teisių, kas vertintina kaip psichinė prievarta, sudaranti turto prievartavimo objektyviosios pusės požymį. E. O. jai grasino teikti ir teikė nepagrįstus ieškinius ir pareiškimus teismams siekdamas tokio šantažo būdu iš jos išreikalauti jos ir UAB „V. p.“ turtą. Kaip psichinė prievarta prievartaujant turtą gali būti panaudojami ne tik neteisėti, bet iš pažiūros ir teisėti veiksmai (Baudžiamojo kodekso komentaro nuoroda, kad tai gali būti grasinimas nepasirašyti buvusiam sutuoktiniui sutikimo išvykti į užsienį su nepilnamečiu vaiku, jei nebus sumokėta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, Vilnius, 2009, P.324)). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-271/2007 nurodyta, kad kaip kitokia psichinė prievarta vertintinas grasinimas, kad jei varžytinių dalyviai neperduos reikalaujamos sumos, kaltininkas, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo turto kainą ir jie turto neįsigis. Tarp pareiškėjos ir E. O. nebuvo susiklostę jokie civiliniai turtiniai santykiai ir dėl to E. O. be jokio teisėto pagrindo reikalaujamo jam perduoti turto, jo nuosavybės ar valdymo nevyko jokie ginčai, teisminiai procesai. Ji buvo įtraukiama į begalinius teisminius procesus pagal E. O. ieškinius ir pareiškimus dėl valstybinių institucijų sprendimų. Reikalavimas be teisėto pagrindo perduoti jos ir UAB „V. p.“, kurios direktore ir akcininke ji yra, turtą, bauginant ją teismais ir tuo trukdant, yra nusikalstamo pobūdžio, vertinama kaip kitokia psichinė prievarta, nes vertė bijoti žalingų pasekmių, ji patyrė didžiulės turtinės ir neturtinės žalos. Šioje byloje tiriamu atveju E. O., neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai, o ne užmaskuotai, pareiškė reikalavimą perduoti jam turtą. Po 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. sausio mėn. ir birželio mėn. E. O. reikalavimų perduoti jam pareiškėjos ir UAB „V. p.“ turtą, E. O. tęsė nepagrįstą bylinėjimąsi teismuose, inicijavo naujas civilines ir administracines bylas. Skunde vardinamos pareiškėjos laimėtos civilinės bylos pagal E. O. ieškinius.
Motyvuojamoji dalis
Šiuo atveju yra ir pakanka duomenų įtariamojo E. O. kaltei pagrįsti, nėra šaltinių ir būdų gauti kitus duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų pareikštus E. O. įtarimus, todėl daryti galutinę išvadą, ar surinktų duomenų pakanka įtariamojo kaltei pagrįsti, būtų teismo kompetencija. Tai, kad E. O. neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nėra pagrindu teigti, kad jo veikoje nebuvo tyčios, apie kurią spręstina iš V. Š., P. Š. ir pareiškėjos parodymų, kitų bylos duomenų. Grasinimai per V. Š., P. Š. buvo realūs (tikri). Pareiškimai dėl turto perdavimo buvo išsakyti ne V. B., bet kitam asmeniui -V. Š., bet su E. O. ji tiesiogiai nebendravo. BK 181 str. padarymo atveju tiek reikalavimai dėl turto perdavimo ir grasinimai gali būti išreiškiami ir perduodami nukentėjusiajam per kitus asmenis ir tai neretas tokių nusikalstamų veikų padarymo būdas. O ir pati V. Š. ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti pripažinta nukentėjusiąją, nes į rekonstruojamo UAB „V. p.“ pastato statybą yra investavusi didelę piniginę sumą.
Nors prokurorė M. O. 2012-09-07 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė BPK 212 str. 2 p. pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. O. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 3 d., padarymo, tačiau skyriaus vyriausiasis prokuroras M. V. 2012-11-20 nutarime nepagrįstai konstatavo, kad prokurorė M. O. ikiteisminį tyrimą nutraukė neva BPK 212 str. 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pareiškėja mano, kad dėl to pirmiausiai turėtų būti panaikintas aukštesniojo prokuroro nutarimas, kurį ir buvo apskundusi ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 214 str. 4 d. nustatyta tvarka. Iš teisėjos nutarties visiškai neaišku kokiu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi nepagrįstai išsprendė E. O. kaltės klausimus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas prašė skundą tenkinti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji mano, kad pirmiausiai turėtų būti panaikintas aukštesniojo prokuroro nutarimas, kurį ir buvo apskundusi ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 214 str. 4 d. nustatyta tvarka, kad iš teisėjos nutarties visiškai neaišku kokiu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Šiuo atveju, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarime, tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodoma, kad asmens kreipimasis įstatymo nustatyta tvarka į teisėsaugos institucijas ar įspėjimas apie tokio kreipimosi galimybę negali būti vertinamas kaip grasinimas ar psichinė prievarta, kadangi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas ginant savo interesus asmenims garantuoja įstatymai, tačiau skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nepasisakyta dėl skundo argumento, kad (s.l. 3) aukštesnysis prokuroras nepagrįstai mano, kad psichinė prievarta gali būti daroma tik neteisėtais veiksmais ir, pavyzdžiui, prievartauti iš buvusio sutuoktinio turtą galima teisėtai jam neduodant sutikimo su nepilnamečiu vaiku išvykti į užsienį. Minėtas argumentas nebuvo keliamas skunde aukštesniajam prokurorui, kadangi buvo skundžiamas nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2012-09-07 nutarimu, ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-218-11 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 3 d. padarymo (t.2, b.l. 121-126).
Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarimu (t.2, b.l. 149-151) atsisakyta patenkinti V. B. skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Minėtame nutarime konstatuota, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas ne LR BPK 212 str. l p., o 2 p. pagrindu, t.y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. O. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 3 d. padarymo, vertintina kaip netikslus baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas, neturėjęs esminės reikšmės galutinio procesinio sprendimo priėmimui ir jo esmei. Šiuo atveju, nutarimo panaikinimas ir tyrimo atnaujinimas vien formaliu pagrindu, prieštarautų BPK 3 str. nuostatai, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Rezoliucinėje Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarime dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo nepasisakoma.
Atsižvelgus į išdėstytą ir vertinant ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kaip ir nurodoma skunde, yra neaišku kokiu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgus į minėtas argumentus, o taip pat į BPK 214 str. 4 d. nuostatas (kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka, kurios suponuoja, kad skundo argumentai būtų išnagrinėti), skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis ir aukštesniojo prokuroro nutarimai naikintini.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-11-20 nutarimą.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą su skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2012-09-07 nutarimo grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui nagrinėti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.