Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn V. B. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK dėl 2010 m. liepos 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 19 d. nutarimu V.B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda - 200 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn V.B. patraukta už tai, kad 2010 m. birželio 29 d. 15 val. 56 min., Klaipėdos r. sav., Kretingalės miestelyje, kelio Klaipėda – Kretinga 14.39 kilometre, vairuodama automobilį Renault Megane Scenic, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį, nes važiavo 73 km/h greičiu ir tuo pažeidė KET 135 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, bei įvertinta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą.

V.B. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, kaltės neginčija. Tačiau keliamas klausimas, jog pažeidimą įvykdė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes 2010 m. birželio 29 d. leistiną greitį viršijo važiuodama į Kretingos miesto ligoninę, gavusi informaciją jog jos dukra dėl apsinuodijimo medikamentais pristatyta į Kretingos ligoninę. Buvo labai susijaudinusi dėl vaiko gyvybės ir nepastebėjo kokiu greičiu važiavo.

Šiais ir išsamiau teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais V.B. teismą prašo :

- panaikinti 2010 m. liepos 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas dalinai.

Skundžiamu nutarimu V.B. skirta nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, kurioje inter alia įtvirtinta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Šiuo atveju ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn manant, kad šiuo atveju ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl ko buvo pagrindas administracinę bylą nutraukti.

Pagal ATPK 17 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas pripažįsta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe tai, jei teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą (R. Drakšas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1 - 98 straipsniai), 198 – 199 psl., 2004 m., Vilnius). Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti nurodytas sąlygas. Teisės teorijoje (V. Piesliakas. Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga, 45 – 48 psl., 2008 m., Vilnius) nurodoma, kad pirma būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus. V.B. teigimu, pavojus grėsė jos dukters sveikatai ir gyvybei, todėl ji vykdama į gydymo įstaigą, į kurią buvo pristatyta mažametė dukra, pažeidė kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus ir viršijo leistiną važiavimo greitį. Antroji sąlyga reikalauja, kad pavojus būtų realus, o ne tariamas. Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad V.B. duktė A.M. 2010 m. birželio 29 d. buvo pristatyta į VšĮ Kretingos ligoninę dėl ūmaus apsinuodijimo (b.l. 8, 12-13). Trečioji sąlyga yra pavojaus akivaizdumas, t.y. pavojus turi būti ne galimas esant tam tikromis sąlygomis ar kilsiantis ateityje. Iš byloje pateiktos epikrizės ir joje nurodomo taikyto gydymo nustatyta, kad pavojus A.M. sveikatai ir gyvybei buvo akivaizdus. Ketvirtoji sąlyga reikalauja, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. V.B. skunde nurodo, kad greitį viršijo nes skubėjo pas savo dukrą, kuri jos sesers buvo nuvežta į Kretingos ligoninę dėl apsinuodijimo vaistais. Kaip matyti iš kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-293220-10 (b.l.17) greičio viršijimas fiksuotas 2010 m. birželio 29 d. 15 val. 56 min., o iš teismui pateikto Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninė išrašo iš registracijos žurnalo (b.l.12) nustatyta, kad A.M. į gydymo įstaigą pristatyta 2010 m. birželio 29 d. 15:30. Taigi iš šių faktinių duomenų nustatyta, kad A.M. į gydymo įstaigą buvo pristatyta ne pačios V.B., o jos giminaitės ir pažeidimo fiksavimo metu (15 val. 56 min.) A.M. jau buvo gydymo įstaigoje (pristatyta 15 val. 30 min.) ir jai jau buvo teikiama kvalifikuota medicininė pagalba. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pavojus A.M. sveikatai ir gyvybei pažeidimo įvykdymo momentu nebuvo pašalintas kitomis priemonėmis. Galiausiai penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip jau minėta pažeidimas įvykdytas praėjus 26 minutėms kai A.M. jau buvo atvežta į gydymo įstaigą ir jai teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, todėl nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad V.B. veiksmai iš vis galėtų būti siejami su išvengtąja žala. Jos pačios vykimas į gydymo įstaigą pažeidžiant kelių eismo taisykles, jau nebegali būti pripažįstamas kaip siekis kuo skubiau suteikti medicininę pagalbą ir tuo galimai išvengti galimai didesnės žalos sveikatai. Būtinuoju reikalingumu galima būtų pripažinti vertinamą situaciją tik tokiu atveju jei pati V.B. pažeidimo įvykdymo metu būtų vežusi dukrą į gydymo įstaigą ir būtent nuo jos veiksmų tiesiogiai būtų priklausę kaip skubiai bus suteikta kvalifikuota medicininė pagalba (žr. 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Todėl vertinamai situacijai neatitinkant įvardintųjų būtinojo reikalingumo požymių visumos, akivaizdu, kad V.B. veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK124 straipsnio 3 dalyje ir nėra teisinių prielaidų administracinės bylos nutraukimui. Tačiau įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, teisingumo ir protingumo kriterijus, akivaizdu, kad yra pagrindas konstatuoti, jog teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir tai yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl teismas vertina ar yra visuma aplinkybių, dėl kurių galima švelninti paskirtąją nuobaudą ar yra visos sąlygos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Kaip jau paminėta šioje teismo nutartyje V.B. kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir tai yra administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Būtina įvertinti ir tai, kad pažeidimas įvykdytas siekiant kuo skubiau nuvykti į gydymo įstaigą į kurią pristatytas mažametis vaikas, todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, pažeidimo pobūdį ir jo įvykdymo aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuojama, jog pažeidėjos atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir už veikos, numatytos ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, įvykdymą skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Dėl šių aplinkybių ginčijamas nutarimas keistinas ir paskirtoji administracinė nuobauda – 200 litų bauda, keistina švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n utarė:

V. B. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2010 m. liepos 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 69H-328995-10 dalį, kuria V. B. paskirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda, pakeisti ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitoje dalyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2010 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 69H-328995-10, palikti nepakeistu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.