- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-26
- Bylos Nr.
- 2-120-876/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01373-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Atsakovas
- Petrui G, A. D.
- Ieškovas
- AB „Citadele“
- Advokatai
- Daris Staniukynas
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant atsakovui Petrui G. A., atsakovui A. D., jo atstovui pagal atstovavimo sutartį advokato padėjėjui Dariui Staniukynui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovams Petrui G. A. bei A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB “Citadele“ bankas pateikė ieškinį, kuriuo prašo visa apimtimi pripažinti negaliojančiu pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo atsakovui A. D. buvo perleista nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4881, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris Nr. 4400-1485-4960, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-3830, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-5002, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4405, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, kad akcinė bendrovė Parex bankas ir P. G. A. 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. gruodžio 20 d. sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovas P. G. A. įsipareigojo atsakyti akcinei bendrovei Parex bankas visu savo turtu tuo atveju, jeigu kredito gavėjas UAB “Imperita” laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartis. Kredito gavėjas UAB “Imperita” kreditavimo sutartimis įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB “Imperita” neįvykdė prisiimtų prievolių pagal su akcine bendrove Parex bankas sudarytas kreditavimo sutartis, AB “Citadele” bankas pareiškė atsakovui P. G. A. ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad siekdamas atsikratyti turto, į kurį galimas išieškojimo nukreipimas vykdant banko reikalavimus, atsakovas sudarė turto pirkimo – pardavimo sandorius, tuo pažeisdamas banko teisėtus interesus.
Ieškinyje nurodoma, kad banko reikalavimo teisė į atsakovo P. G. A. kyla iš su atsakovu sudarytų laidavimo sutarčių, pagal kurias jis turi vykdyti bankui prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys pažeidė banko teises, kadangi iš esmės sumažino atsakovo nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio bankas galėtų patenkinti savo reikalavimus, vertę ir padidino būsimo, galimai bankui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šių sandorių sudarymas pažeidžia banko interesus ir iš esmės apsunkina išieškojimą. Ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis notaro biure patvirtinta 2010 m. liepos 21 d., viešame registre įregistruota 2010 m. gruodžio 6 d., ir nuo tos dienos nėra praėję vieneri metai, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas. Atsakovas P. G. A. yra UAB “Imperita” direktorius ir vienintelis akcininkas. Būdamas UAB “Imperita” direktorius, vienintelis akcininkas ir laiduotojas, atsakovas žinojo apie sunkią bendrovės finansinę būklę ir piniginių lėšų neturėjimą visiems bendrovės įsiskolinimams likviduoti. Žinodamas apie bendrovės kreditorinių įsipareigojimų bankui nevykdymą, atsakovas Petras G. A. sąmoningai siekė išvengti atsakomybės ir sudarė ginčijamus sandorius. Atsakovas A. D. sudaręs ginčijamus pirkimo – pardavimo sandorius su skolininku taip pat buvo nesąžiningas. Jo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jis žinojo, o taip pat ir turėjo pareigą pasidomėti, ar sandorius sudaryti ketinantis atsakovas Petras G. A. neturi kreditorių ir ar sudarant sandorius nebus pažeisti kreditorių interesai. Atsakovas A. D. ginčijamais pirkimo – pardavimo sandoriais įgijęs nuosavybės teisę į aukščiau nurodytus žemės sklypus, šios teisės viešame registre neįregistravo iki ieškinio padavimo, kas taip pat rodo atsakovo nesąžiningumą.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas P. G. A., žinodamas apie susidariusią situaciją bei siekdamas atsikratyti turto, į kurį galimas išieškojimo nukreipimas vykdant ieškovės reikalavimą, sudarė ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį, tuo pažeisdamas ieškovės teisėtus interesus. Atsakovą A. D. ieškovė laiko nesąžiningu įgijėju – jo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jis žinojo, taip pat turėjo pareigą pasidomėti, ar sandorius sudaryti ketinantis P. G. A. neturi kreditorių ir ar sudarant sandorius nebus pažeisti kreditorių interesai. Ieškovė nurodo, kad nuosavybės teisių į ginčijamu sandoriu įgytus žemės sklypus atsakovas A. D. neįregistravo praėjus beveik pusei metų nuo nuosavybės teisės įgijimo. Taip pat teigia, kad 2010-07-20 bendra ginčijamu sandoriu parduoto turto vidutinė rinkos vertė buvo 8600 Lt, ir jai kyla abejonė, ar kaina, nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo pernelyg maža atsižvelgiant į vidutinę parduoto turto vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir atsiliepime nurodo, kad 2010 m. birželio mėn. iš pažįstamo sužinojo, kad P. G. A. nori parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Jis susisiekė su P. G. A., kuris patvirtino, jog nori parduoti žemes ir plėsti savo verslą. Kadangi žemės kainos tuo metu buvo nukritę, jis nusprendė pirkti tikėdamasis juos pelningai parduoti ateityje, o iki tol planavo išnuomuoti ūkininkams. Jis P. G. A. visiškai nepažinojo, taip pat jis negalėjo žinoti, kad P. G. A. turi kreditorinių įsipareigojimų ar kad jis yra pasirašęs laidavimo sutartį, ir kad sudarant sandorius gali būti pažeisti kieno nors interesai. Pirkimo – pardavimo metu buvo patvirtinta, kad nėra jokių apribojimų, daiktai nėra areštuoti, dėl jų nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai ir nėra gresiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nepažeidžia ir nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų. Jis mano, kad elgėsi apdairiai, kaip turto įgijėjas, prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomuoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.
Atsakovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog pirkimo – pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, nesutinka su ieškovės išvada, kad jis yra nesąžiningas turto įgijėjas. Atsakovas paaiškino, kad 2010 m. birželio mėnesį sužinojo, kad P. G. A. nori parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nes nori plėsti verslą. Žemės kainos tuo metu buvo nukritę, todėl, tikėdamasis ateityje žemės sklypus parduoti pelningai, o iki pardavimo išnuomoti ūkininkams, sutiko pirkti už 15200 Lt. Iki to laiko P. G. A. A. D. nepažinojo ir negalėjo žinoti, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų, kad yra pasirašęs laidavimo sutartį, kad sudarant sandorius gali būti pažeisti kieno nors interesai, buvo įsitikinęs, jog nėra jokių kliūčių pirkti žemės sklypus. Pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjas pasirašytinai patvirtino, kad parduodamam turtui nėra jokių apribojimų, jis neareštuotas, dėl jo nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai, taip pat kad jis nepažeidžia ir nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų. Perkant buvo išsiaiškinta, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimas ar disponavimas. A. D. buvo įsitikinęs, kad jam suteikta visa informacija ir nėra jokių kliūčių pirkti žemės sklypus, be to, prieš sudarydamas sutartį P. G. A. reikalavo paaiškinimo ir kitų duomenų, ar jis neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Mano, kad elgėsi apdairiai ir kad yra sąžiningas įgijėjas. Vien dėl to, kad nepažeisdamas jokio įstatymo, nes nėra nustatytas terminas, per kurį privalu įregistruoti pirkimo – pardavimo sandorį viešame registre, nuosavybės teisės neįregistravo iš karto po žemės sklypų įsigijimo, negalima jo pripažinti nesąžiningu įgijėju.
Atsakovas P. G. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime paaiškino, jog kreditavimo sutartys buvo sudarytos buldozerių įsigijimui. 2007 m. spalio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. buvo išduotos smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos, kuriomis UAB “Investicijų ir verslo garantijos” garantavo paskolos gavėjui suteikiamų paskolų 80 proc. grąžinimą. Jo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys nepažeidžia banko teisių, nes bankas gali pilnai patenkinti savo reikalavimus ir kitais būdais, tai yra bankas gali nukreipti savo reikalavimus į UAB “Imperita” turimą turtą, nes negrąžintų paskolų dalis yra mažesnė negu UAB “Imperita” turimo turto vertė ir verslo paskolos garantijų garantuojama padengti suma. Taip pat nesutinka su ieškovės išvada, kad jis buvo nesąžiningas. Jis, turėdamas įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį, 2008 m. sausio, balandžio ir liepos mėn. įsigijo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus. Tačiau UAB “Imperita” priklausantys ekskavatoriai dažnai gesdavo, įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, nes ekskavatoriai būdavo remontuojami, o darbai neatliekami. Todėl siekdamas išspręsti finansinius nesklandumus, jis nusprendė parduoti įsigytus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kad galėtų pagerinti įmonės materialinę padėtį, tikėdamasis, kad verslas pagerės ir jis galės atsiskaityti su kreditoriais.
Atsakovas P. G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovė, jis, žinodamas esamą įmonės, už kurią laidavo, padėtį, ir siekdamas pataisyti įmonės finansinę būklę, pardavė žemės sklypus atsakovui A. D.. Atsakovo teigimu, tiek jis, tiek kredito gavėja UAB „Imperita“ turėjo tuo metu ir dabar tebeturi nemažai kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Sutartis sudaryta sąžiningai, jos sudarymo momentu turtas nebuvo nei įkeistas, nei areštuotas, skolos nepriteistos. Ieškovė, be to, savo reikalavimus gali pilnai patenkinti ir kitais būdais, t. y. nukreipti reikalavimą į UAB „Imperita“ turimą turtą, taip pat yra Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos, kurios garantuoja abiejų kreditų 80 procentų padengimą. Žemės sklypus, unikaliais numeriais: 4400-1485-4881, 4400-1485-4960, 4400-1485-3830, 4400-1485-5002, 4400-1485-4405, P. G. A. įsigijo jau turėdamas įsipareigojimus ieškovei pagal laidavimo sutartį už 15200 Lt. Kadangi UAB „Imperita“ priklausantys ekskavatoriai dažnai gesdavo ir dėl to, kad jie būdavo remontuojami, o darbai neatliekami, įmonėje buvo sunki finansinė padėtis. Kad galėtų pagerinti įmonės materialinę padėtį, tikėdamasis, kad verslas pagerės ir jis galės atsiskaityti su kreditoriais, P. G. A. nusprendė parduoti įsigytus žemės sklypus A. D.. Tęsti verslą ir atsiskaityti su kreditoriais P. G. A. tikisi ir dėl to, kad vyksta derybos su gamykla dėl ekskavatorių pakeitimo naujais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:
2010-07-21 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas P. G. A. pardavė, o atsakovas A. D. nupirko 5 žemės sklypus (b. l. 97-102).
Sutartis patvirtinta Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. Dereškevičienės.
Atsakovas P. G. A. 2007-10-16 su ieškove sudarė Laidavimo sutartį ir 2007-12-20 pasirašė kitą Laidavimo sutartį (b. l. 35-41), pagal kurias atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu tuo atveju, jeigu kredito gavėjas UAB „Imperita“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartis (b. l. 8-34).
Kredito gavėjui UAB „Imperita“ buvo suteiktas bendras 415360 Lt kreditas. Tačiau kredito gavėjas sutartyje nurodytų sąlygų nesilaikė ir numatytų pareigų nevykdė.
Ieškovė kreipėsi į atsakovą P. G. A. informuodama, kad kredito gavėjas UAB „Imperita“ laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių ir vadovaudamasi Laidavimo sutarčių nuostatomis pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles (b. l. 42-45).
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažinta, jog bendros actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes.
Aiškinant CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, galima išskirti šias bendrąsias actio Pauliana instituto taikymo sąlygas:
1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.
3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2007-10-16 ir 2007-12-20 yra sudarę laidavimo sutartis, pagal kurias P. G. A. įsipareigojo atsakyti akcinei bendrivei Parex Bankas visu savo turtu (b. l. 35-41). Paskola, už kurią buvo laiduota, negrąžinta, išduotas vykdomasis raštas dėl skolos priteisimo. Tačiau kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus – sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. Jumber Tsetskhladze ir UAB „Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006).
Byloje nustatyta, kad 415360 Lt ieškovės reikalavimas yra užtikrintas dviejų buldozerių Chantui SD 16, įvertintų po 259600 litų, įkeitimu. Ieškovei negalint savo reikalavimų patenkinti iš minėto turto, nėra išnykusi galimybė patenkinti reikalavimus iš kredito gavėjos UAB „Imperita“ ilgalaikio turto, kurio vertė 714639,59 Lt (b. l. 137), ir laiduotojo P. G. A. turto.
Nors ieškovė teigia, kad reikalavimams patenkinti nepakaks dviejų buldozerių Shantui SD 16, nes jie šiuo metu yra neveikiantys, atsakovas rengia dokumentus dėl bylos iškėlimo buldozerių gamintojui – gamyklai dėl nekokybiškų buldozerių dalių gamybos ir pardavimo. Ši aplinkybė patvirtinama pateiktu ekspertizės aktu (b. l. 125-129). Atsakovas P. G. A. paaiškino, kad, sugedus buldozeriams, praktiškai nebuvo įmanoma įmonės veikla, kitų papildomų pajamų šaltinių neturėjo, todėl teko realizuoti turtą, kad galėtų rengti dokumentus kreiptis į teismą dėl nekokybiškų buldozerių įsigijimo, bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir pataisyti įmonės finansinę būklę. Tai patvirtina ir teismui pateiktas 2010-07-29 UAB „Imperita“ vienintelio akcininko sprendimas ir 2010-07-30 kasos pajamų orderio kvitas, iš kurių matyti, kad P. G. A. po 2010-07-21 įvykusio ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio suteikė kredito gavėjai UAB „Imperita“ 35000 Lt akcininko paskolą. Dėl to, kad atsakovas P. G. A., ginčijamu pirkimo – pardavimo sandoriu už 15200 Lt pardavęs žemės sklypus, neeikvojo, neslėpė už juos gautų pinigų, priešingai – bandė taisyti susidariusią padėtį, jis negali būti laikomas nesąžiningu.
Atsakovas taip pat nurodė, kad 2007-10-23 ir 2007-12-21 buvo išduotos smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos, kuriomis UAB „Investicijų ir verslo garantija“ garantavo Garantijos gavėjo paskolos gavėjui suteikiamos paskolos pirmosios dalies (166144 Lt), t. y. 80 procentų paskolos, grąžinimą (b. l. 71-72). Pažymėtina, kad ieškovė dėl skolos priteisimo iš UAB „Imperita“ kreipėsi į teismą tik 2010-12-20 (b. l. 2), t. y. ginčijamo sandorio metu ieškovė nebuvo ėmusis jokių teisinių priemonių skolos išieškojimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jo suteikto kredito dengimui nepakaktų UAB „Imperita“ arba laiduotojo P.G. A. įkeisto turto, todėl darytina išvada, kad bankas neįrodė, jog įkeisto turto nepakaks jo kreditoriniams reikalavimams patenkinti, todėl pripažintina kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga neįrodyta.
Dėl ieškinio senaties termino ir fakto, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, šalys jokių argumentų neteikia, o byloje surinkti įrodymai nei senaties termino praleidimo, nei ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo nepatvirtina, todėl dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų teismas nepasisako.
Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo teismas konstatuoja, jog byloje neįrodytas atsakovų nesąžiningumas.
Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.
CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. L. Č., A. L., ŽKNTKR VĮ, bylos Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., V. D. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, E. P. ir kt, bylos Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).
CK 6.66 straaipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl dėl CK 6.67 straipsnio taikymo teismas nepasisako.
Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu bendraisiais pagrindais (ne CK 6.67 straipsnio taikymo kontekste) pažymėtina, kad, teleologiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant šį kreditoriaus interesų gynimo būdą, patvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.
Šios bylos kontekste vertinant atsakovo, kaip skolininko, sąžiningumą pagal pirmiau nurodytus kriterijus, konstatuotina, kad jis, sudarydamas ginčijamą atlygintinį sandorį, žinojo apie turimas prievoles ir jų vykdymo terminų praleidimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog P. G. A. nurodė, jog jis sandorius sudarė būtent dėl įmonėje susiklosčiusios sunkios situacijos, norėdamas gautas lėšas investuoti į buldozerių remontą. Šias aplinkybes patvirtina jo pateikti dokumentai, jog po sandorių sudarymo, jis UAB „Imperita“ suteikė 35000 Lt paskolą, kuri yra žymiai didesnė nei sudarytų sandorių suma.
Vertinant įgijėjo sąžiningumą, pažymėtina, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).
Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002).
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas sutinka su atsakovo A. D. nurodytais motyvais: jis prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai, be to, ginčijamoje pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti jokių teisių suvaržymai, atsakovas buvo įsitikinęs, kad jam suteikta visa informacija ir kad jokių kliūčių pirkti žemės sklypus nėra. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovė dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi tik 2010-12-20, todėl sandorio sudarymo dieną dar nebuvo jokių oficialių ir viešų duomenų apie atsakovo P. G. A. skolą ieškovei. Be to, teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, jog jeigu A. D. būtų kreipęsis į banką su prašymu pateikti informaciją apie P. G. A. įsipareigojimus, tokios informacijos jie nebūtų pateikę. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas A. D. išnaudojo visus jam prieinamus ir įmanomus būdus pasidomėti perkamu daiktu, todėl laikytinas sąžiningu įgijėju. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo A. D. nesąžiningą elgesį. Dėl to, kad A. D. nuosavybės teisės neįregistravo iš karto įsigijęs žemės sklypus, negalima pripažinti nesąžiningu įgijėju, nes nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre terminas nėra teisės aktais nustatytas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorės interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Kaip matyti, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos, kurioms esant būtų galimas actio Pauliana instituto taikymas, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).
Ieškinį atmetus Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas P. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į 2.6000 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4405, esantį Šakių r. sav., Agurkiškės k., 0.8500 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4881, esantį Šakių r. sav., Karčrūdės k., 1.4500 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4960, esantį Šakių r. sav., Karčrūdės k., 2.5800 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-3830, esantį Šakių r. sav., Viliūšių k., 2.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-5002, esantį Šakių r. sav., Karčrūdės k., naikinamos (CPK 150 straipsnio 4 dalis).
Iš ieškovės atsakovo A. D. naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą bei teismo išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 150 str. 4 d., 178 str., 263-270 str., 307 str. teismas
nusprend ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Citadele“ banko, juridinio asmens kodas 112021619, buveinės adresas Vilniaus m. sav., Vilnius, K. Kalinausko g. 13, atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 300 Lt (tris šimtus Lt) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „Citadele“ banko, juridinio asmens kodas 112021619, buveinės adresas Vilniaus m. sav., Vilnius, K. Kalinausko g. 13, 28,82 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 82 cnt) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Laikinąsias apsaugos piremones - draudimą Petrui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į 2.6000 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4405, esantį (duomenys neskelbtini), 0.8500 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4881, (duomenys neskelbtini), 1.4500 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-4960, (duomenys neskelbtini)., 2.5800 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1485-3830, esantį (duomenys neskelbtini), 2.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-5002, esantį (duomenys neskelbtini)., sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.