- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- AN2-240-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00376-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų (1 800 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimu A. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad būdamas UAB „R.“ vadovu, žinodamas apie UAB „R.“ finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2022 m. sausio 14 d. (t. y. iki tol, kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius) šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“ nesikreipė. Šiais savo veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. G. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-260-957/2022 ir administracinę teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti; 2) priteisti visas A. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad A. G. UAB „R.“ vadovu buvo tik formaliai ir jokių funkcijų neatlikinėjo, nes visą bendrovės veiklos organizavimą ir einamas funkcijas vykdė P. A..
2.2. Pažymi, kad A. G. kaip įmonės vadovas, tinkamai vykdė įstatymines pareigas dėl įmonės apskaitos organizavimo ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie vykstančius procesus ir galimai daromus pažeidimus, dėl kurių vėliau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir bendrovės veikla paralyžiuota.
2.3. Skunde nurodoma, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir atliekamų procesinių veiksmų, A. G. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti imperatyvių teisės normų reikalavimų.
2.4. Teigiama, kad A. G. objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „R.“ yra nemoki, neturėjo patvirtintų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių už 2018-2021 metus, neturėjo bendrovės kreditorių bei turto sąrašų ir neturėjo jokios objektyvios galimybės parengti finansines atskaitomybės dokumentų rinkinius, ar turto bei įsipareigojimų sąrašus.
2.5. Apeliantas nurodo, kad nesant patvirtintai finansinei atskaitomybei nėra objektyviai įmanoma nustatyti tikrosios UAB „R.“ finansinės būklės, t. y. neįmanoma konstatuoti nemokumo ir tuo pačiu nekyla pareiga įmonės vadovui inicijuoti nemokumo proceso. Dėl to A. G. neturėjo pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrovei, bei neturėjo objektyvios galimybės tai padaryti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI įgaliotoji atstovė nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Pažymi, kad vadovaujant A. G. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2019-10-08, 2020-12-03, 2021-07-01, 2021-08-16 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, A. G. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2019-10-08, t. y. VMI 2019-10-08 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai A. G. ne vėliau kaip 2019-10-08 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
3.2. Apelianto pažymima aplinkybė, kad A. G. neturėjo pareigos inicijuoti nemokumo procesą ir neturėjo objektyvios galimybės tai padaryti yra paneigta Vilniaus apygardos teismui 2022 m. vasario 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. EB2-1509-864/2022.
3.3. Pabrėžia, kad neginčijamai įrodyta, kad bendrovė buvo nemoki ir bendrovės bankrotas iškeltas ne pagal apelianto, o pagal VMI pareiškimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo nei apeliaciniame skunde nurodytais, nei kitais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmestinas
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis A. G. patraukti administracinėn atsakomybėn, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
5. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
6. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako juridinio asmens vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kurie pažeidė kreditorių teises, nepateikdami pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę pateikti tokį pareiškimą teismui. Šios ANK normos turinys yra išdėstytas kitame teisės akte, t. y. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje, kuriuose numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne tik kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar buvo galima konstatuoti UAB „R.“ nemokumą, ar A. G. privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir ar šią savo pareigą aiškiai suvokė.
8. Administracinio nusižengimo byloje nekyla abejonių dėl to, kad A. G. traktuojamas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, nes nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. yra UAB „R.“ vadovas, kuriam kyla pareiga, esant pagrindui, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šį faktą patvirtina tiek ir VMI pateikti išrašai, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje (b. l. 6, 144). Nors ir apeliaciniame skunde teigiama, kad A. G. vadovu buvo tik formaliai, tačiau apeliantas nepateikia jokių tokį faktą patvirtinančių duomenų. Be paminėtų oficialių duomenų, paties A. G. duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog jis stengėsi tvarkyti reikalus su buvusiais klientais, vykdyti veiklą, įgyvendinti kitus techninius reikalavimus, taip pat patvirtina, kad jis nebuvo tik formalus bendrovės vadovas.
9. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad A. G. dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir atliekamų procesinių veiksmų negalėjo tinkamai vykdyti vadovo pareigų. Apygardos teismo vertinimu, net ir vykstantis ikiteisminis tyrimas ir jame atliekami procesiniai veiksmai neatleidžia bendrovės vadovo nuo prievolių VMI vykdymo, taip pat ir nuo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą. Be to, A. G. dar 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo leista susipažinti su UAB „R.“ paimtais dokumentais ikiteisminio tyrimo metu ir daryti jų kopijas (b. l. 126), todėl bendrovės vadovui susiklosčiusi situacija buvo žinoma, jis turėjo pakankamai laiko inicijuoti nemokumo procesą ir vykdyti kitus teisės aktų reikalavimus. Pats A. G. patvirtino apie įmonės nemokumą dar nuo 2019 metų ir kilusias problemas su buvusiu partneriu. Taip pat teigė, jog suprato, kad situacija yra bloga, kai nebegalėjo atsiskaityti su klientais. Tačiau A. G. nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų bandoma atstatyti įmonės mokumą ar užtikrinti kreditorių interesus. Taigi šios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad A. G. būtų tinkamai vykdęs vadovo pareigas ir nieko nežinotų apie vykstančius procesus, o priešingai, bendrovės įsiskolinimas, veiklos nebevykdymas ir nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo paneigia apelianto keliamą versiją.
10. Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, kad nesant patvirtintai bendrovės finansinei atskaitomybei neįmanoma konstatuoti nemokumo ir tuo pačiu nekyla pareiga įmonės vadovui inicijuoti nemokumo proceso.
11. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
12. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, UAB „R.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo duomenys rodo, kad UAB „R.“ įsiskolinimas sudaro 28889,95 Eur (b. l. 8). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad mokestinė nepriemoka susidarė nesumokėjus deklaruotų mokesčių (GPM, PVM, nekilnojamo turto mokestis, pelno mokestis). Vadovaujant A. G. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės, tačiau nesėkmingai. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos rodo, kad UAB „R.“ atžvilgiu iš viso yra vykdomos 9 vykdomosios bylos, kurių bendra suma kreditorių naudai – 236 880,55 Eur (b. l. 10). VĮ „R.“ duomenimis bendrovė neturi registruotų transporto priemonių (b. l. 10). Taip pat nėra registruota jokio nekilnojamo turto (b. l. 9). Paskutinis įmonės darbuotojas dirbo iki 2019 m. gruodžio 1 d. (b. l. 7), bendrovė pakankamai ilgą laiką jau nebevykdė jokios veiklos, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal byloje pateiktą trumpojo balanso ataskaitą už 2017 m. laikotarpį, įmonės turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. siekė 245 725 Eur, o mokėtinos sumos per vienerius metus ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 132 719 Eur (b. l. 9).
13. Nepaisant to, kad UAB „R.“ 2018-2021 metais nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, bendrovės nemokumas buvo konstatuotas remiantis kita byloje esančia medžiaga. Pažymėtina, kad bendrovės (ne)mokumas yra vertinamas ne tik pagal turimų skolų ir įsipareigojimų bei turto santykio rodiklį, bet ir atsižvelgiant į bendrą bendrovės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar bendrovė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra bendrovės veiklos pelnas. Nagrinėjamu atveju dėl susidariusių skolų UAB „R.“ kreditorė VMI nuo 2019 m. spalio 8 d. taikė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau net ir sistemingai taikant minėtas priemones kreditorė neatgavo skolų, dėl ko galiausiai VMI buvo priversta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2022 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „R.“ iškėlė bankroto bylą (b. l. 144-146). Pažymėtina ir tai, kad bendrovė jau pakankamai ilgą laiką jokios veiklos, iš kurios galėtų būti mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, nevykdė, jokio turto neturėjo. Todėl, manyti, kad jos padėtis staiga pasikeis, bus atstatytas jos mokumas, nebuvo pagrindo. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje UAB „R.“ padėtis pakankamai ilgą laiką atitiko visus nemokumo požymius, o bendrovės kreditorių interesus buvo galima apsaugoti tik laiku kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo.
14. Apeliantas taip pat teigia, kad A. G. objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „R.“ yra nemoki, dėl to negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Pats A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam yra žinoma, jog jau 2019 m. įmonė tapo nemoki dėl kilusių problemų su buvusiu partneriu. Pablogėjus situacijai su kriptovaliutomis nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų klientams. Taip pat teigė svarstęs apie kreipimąsi dėl nemokumo bylos iškėlimo. A. G. įmonei vadovauti pradėjo nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., todėl privalėjo žinoti įmonės finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus. Tai, kad vadovas žinojo, jog UAB „R.“ atitinka visas nemokumo sąlygas, patvirtina paties A. G. parodymai, visiškas veiklos sustabdymas, jokio turto neturėjimas. Reguliariai teikiami VMI nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, atlikti veiksmai, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės, taip pat turėjo vadovui leisti suprasti, kad UAB „R.“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytas juridinio asmens nemokumo sąlygas, dėl to jis privalėjo atkurti įmonės mokumą arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to nepadarė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. G. buvo pasyvus, nesiekė apsaugoti kreditorių interesų, tačiau toks jo neveikimas nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. A. G. privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, kai įmonės finansinė padėtis pasikeitė taip, kad ji tapo nemoki, tačiau nagrinėjimu atveju jis to nepadarė. Taigi A. G. dėl tokio savo neveikimo pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.