Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-6045-934/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
2-6045-934/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
G. P.
Advokatai
Anatolijus Novikovas
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6045-934/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00632-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.., 99.5.; 99.7.; 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovės M. M. atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 20 026,24 Lt skolos, 12853,04 Lt palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 50). Nurodė, jog 2009 m. birželio 18 d. atsakovė pasirašė ieškovės naudai du vekselius, pagal kuriuos ieškovė atsakovei paskolino 5800,00 Eurų (20026,24 litai), o pastaroji įsipareigojo mokėti 2 procentų palūkanas per mėnesį, t.y., 24 % metines palūkanas. Paskolą pagal šiuos vekselius turėjo grąžinti iki 2010-06-18, tačiau savo pareigos tinkamai neįvykdė. 2011 m. birželio 04 d. ieškovė atsakovei paskolino 1000,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, nes pastaroji vyko įsidarbinti į Didžiąją Britaniją ir jai reikėjo pinigų, bei žadėjo, kad užsidirbs ir viską grąžins. Pagal šį vekselį skolą turėjo grąžinti iki 2011 m. pabaigos, tačiau savo įsipareigojimus įvykdė netinkamai 1000,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grąžino ir dalį palūkanų pagal pirmus du vekselius. Iš viso pagal tris vekselius ieškovė iš atsakovės gavo 8100,00 litų. Kadangi palūkanos buvo numatytos tik pirmuose dviejuose vekseliuose, tai per visą laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2012-12-18 yra 42 mėnesiai, tai palūkanų turėjo sumokėti 84 procentus, t.y. 5800 EUR x 0,84% = 4872,00 Eurų (4872,00 x 3,4528 oficialus nekintantis dydis patvirtintas įstatymu = 16 822,04 litai). Kadangi sumoje, kurioje atsakovė sumokėjo, yra ir 1000,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, tai ją reikia atimti iš 8100,00 litų. Kadangi pagal Lietuvos Banko duomenis Didžiosios Britanijos svaras sterlingų (GBP) su litu yra santykyje buvo 4,1310, tai padauginus iš tūkstančio, gauname 4131,30 litus. Taigi, atsakovė yra sumokėjusi tik 3969,00 litų palūkanų (8100,00-4131,00 = 3969,00). Taigi, atsakovė yra skolinga palūkanų 12 853,04 litus, todėl minėta palūkanų suma iš atsakovės turėtų būti priteista. Palūkanos skaičiuotos tik pagal du vekselius, kadangi vekselis, kuris buvo pasirašytas 2011 m. birželio 4 d., palūkanos nebuvo numatytos.

Atsiliepimas

Atsakovė Gražina Peciukonienė el. paštu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė 2009-06-18 paskolino atsakovei pinigus pagal du vekselius, tačiau atsakovė nuo pat pirmo mėnesio mokėjo procentus, kiekvieno mėnesio 10 d. po 400 Lt palūkanų. Praėjus metams, bendru susitarimu mokėjo 1,5 % – 300 Lt. Procentus mokėjo 2 metus. Ieškovė nenorėjo iš atsakovės atsiimti pinigus, atsakovė toliau mokėjo procentus. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje išvažiavo į Angliją ir sumokėjo ieškovei 900 Lt už tris mėnesius į priekį, vėliau už tris mėnesius (už laikotarpį nuo 2011 m. spalio iki 2011 m. gruodžio mėnesio) – 900 Lt pervedė senai gerai pažįstamai N. V. Atsakovė 2012 m. pradžioje smarkiai susirgo sunkia depresijos forma su įniršio priepuoliais. Sveikatai pagerėjus, ieškovei pinigus kiek galėdama sutaupyti siuntė kiekvieną mėnesį. Ieškovė neprieštaravo, kad pagal trečią vekselį skolą atiduos po 500 Lt kas mėnesį, o vėliau ir kitus (b. l. 103).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir nurodė, kad atsakovė buvo pasiskolinusi pagal du vekselius 5800 eurų, pagal oficialų kursą 20026,24 Lt, taip pat 1000 Anglijos svarų. 1000 svarų atsakovė grąžino, tačiau liko nesumokėta dalis palūkanų bei 5800 eurų. Iš viso pagal tris vekselius ieškovė gavusi iš atsakovės 8100 Lt su palūkanomis. Nurodė, jog ieškovė neprieštarautų, kad teismas sumažintų palūkanas, bet atsakovė neprašo jas sumažinti. Ieškovei svarbiausia, kad grąžintų skolą. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2011-06-04 vekseliu paskolino 1000 svarų iki metų pabaigos (b. l. 4), 2009-06-19 vekseliu paskolino 2900 eurų iki 2010-06-18 su 2 proc. palūkanomis mokėtinomis kas mėnesį 18 dieną, 2009-06-19 paprastuoju vekseliu paskolino 2900 EUR iki 2010-06-18 su 2 proc. palūkanomis mokėtinomis kas mėnesį 18 dieną (b. l. 5, 6). Iš Citadele banko išrašų matyti, kad atsakovė ieškovei pervedė 5400 Lt (b. l. 9-20). Likusią dalį, ieškovės teigimu, atsakovė sumokėjo grynais pinigais – 2700 Lt. Bendra atsakovės sumokėta suma – 8100 Lt. (b. l. 50, 120).

Nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir nesumokėjo vekselyje nurodytos sumos, tai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5800,00 Eurų (20026,24 litų) (oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už eurą) skolą pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.105, 6.4, 6.38, 6.63, 6.878 straipsniai). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Pažymėtina tai, kad teismas ne kartą išaiškino atsakovei, jog ji turi pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, siūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu (b. l. 99, 104-105).

Byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 8100,00 Lt, t.y. visą skolą pagal trečią vekselį – 1000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4131,30 Lt) bei 3969,00 Lt palūkanų pagal du vekselius, kuriuose numatytos 2 procentų palūkanos per mėnesį.

Sutarčių teisės bendrojoje teisės normoje – CK 6.37 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Paskolos gavėjas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, sutartas arba įstatymo nustatytas pelno palūkanas privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).

Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinis teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-357/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl 2 proc. mėnesinių palūkanų, t. y. nustatė mokestį už naudojimąsi paskola ir ieškovė prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas. Ieškovė paskaičiavo, kad už du vekselius, kurių suma 5800,00 Eurų (20026,24 Lt), už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2012-12-18 (42 mėnesius) susidarė 4872,00 Eurų (16 822,04 Lt) palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo 3969,00 Lt palūkanų, nesumokėtų palūkanų suma sudaro 12 853,04 Lt, todėl ieškovė prašo ją priteisti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nors dalimis, tačiau vykdė įsipareigojimus, dalį skolos bei palūkanų sumokėjo, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo dėl palūkanų mažinimo, todėl, nepaisant to, kad atsakovė neprašė sumažinti palūkanų dydį, nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog reikalavimo priteisti ieškovės prašomas palūkanas tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl mokėjimo palūkanos mažintinos iki 0,4717 proc. per mėnesį, tai už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2012-12-18 (42 mėnesiai), atitinkamai metinių palūkanų turi sumokėti 19,81 procentus, t.y. 5800 EUR x 0,1981 = 1148,98 Eurų (3969,00 Lt). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 3969,00 Lt palūkanų, todėl laikytina, kad atsakovė prievolę mokėti palūkanas yra įvykdžiusi. Ieškovės prašymas priteisti 12 853,04 Lt palūkanas netenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (20 026,24 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 32 879,28 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 20 026,24 Lt, atmestų – 12 853,04 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 60,91 proc., atmestų – 39,09 proc.

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė patyrė 726,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 22-23). Atsižvelgiant į atsakovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovui iš atsakovo priteistina 442,21 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 423,32 Lt žyminio mokesčio dalis (b. l. 2, 51), proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (ieškovė yra sumokėjusi 695,00 Lt žyminio mokesčio). Iš viso ieškovei priteistina 865,53 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 12,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (b. l. 1). Šią sumą paskirsčius proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, šalims tenkanti mokėti išlaidų dalis neviršija 10 Lt, todėl šios išlaidos nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš atsakovės valstybei priteistina 293,00 Lt žyminio mokesčio dalis, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartimi buvo atidėta iki sprendimo priėmimo (b. l. 35-36) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovės M. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20 026,24 Lt skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (20 026,24 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 865,53 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 293,00 Lt žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza