Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-238-154/2007

2.4.; 1.2.14.1.; 1.2.14.2.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Boleslovo Kalainio ir Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal LR BK 178 str. 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

V. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 7 d. apie 0.10 val., Naujojoje Akmenėje, prie V.Kudirkos gatvėje esančio stadiono, A. Š. iš džinsinio švarkelio priekinės kišenės ištraukė cigarečių pakelį „Partner“ 2,20 Lt vertės, iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ 100 Lt vertės su jame buvusia „Tele2 pildyk“ kortele 1 Lt vertės, iš galinės kelnių kišenės ištraukė 10 Lt vertės odinę piniginę su joje buvusiu beverčiu vairuotojo pažymėjimu, beverte asmens tapatybės kortele, beverte banko „Snoras“ kreditine kortele, taip pagrobė iš A. Š. drabužių nukentėjusiajam A. Š. priklausantį 113, 20 Lt vertės turtą.

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 8 d. apie 3 val., Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) kaime pasinaudojo A. P. 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Sony Ericsson“ ir jo negrąžino, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 500 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašė sušvelninti jam paskirą bausmę, t.y. sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Apelianto manymu, teismas, skirdamas jam bausmę, per didelį dėmesį skyrė jo praeičiai, t.y. ankstesniems teistumams, neatsižvelgdamas į tai, kad bausmę, paskirtą paskutiniu teismo nuosprendžiu jis atliko ir 2005-11-17 buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pagrobtus daiktus nukentėjusiesiems grąžino, teisme nukentėjusiųjų atsiprašė ir pastarieji jam atleido, ikiteisminiam tyrimui netrukdė, geranoriškai parodė, kur padėjo pagrobtus daiktus, nevilkino teisminio bylos nagrinėjimo ir šių aplinkybių nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėja adv. L.Riškutė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė N.Raugienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas V. D. bausmę, apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (LR BK 54str. 2d.), į tai, jog nukentėjusiajam A. P. žala atlyginta visiškai (telefonas grąžintas), o A. Š. – iš dalies, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad V. D. yra baustas administracine tvarka, anksčiau ne kartą teistas, 2005-11-17 paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau teistumui neišnykus, vėl įvykdė du naujus nusikaltimus, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 dalies 2 punktas), nes iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. už analogiškus nusikaltimus teisiamas jau ne pirmą kartą (t.1, b.l. 55-59), nors po nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t.1, b.l. 62-66, 67-68, 69, 74-77), tačiau po teismo nuosprendžio priėmimo daro naujus nusikaltimus, kas rodo, jog apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo veiksmų kritiškai nevertina. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. D. pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino (t.1, b.l. 105-107), jo parodymai nebuvo nuoširdūs, dėl savo elgesio jis nesigailėjo. Kolegijos nuomone, vėliau nuteistasis kaltu prisipažino ne savo noru, o verčiamas jo nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d., paskyrė jam bausmes mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Bausmės subendrintos teisingai. Apelianto nurodyti motyvai, kad ikiteisminiam tyrimui jis netrukdė, geranoriškai parodė, kur padėjo pagrobtus daiktus, nevilkino teisminio bylos nagrinėjimo, taip pat negali būti pagrindu dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.