Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini)pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriuje, teistas:

1) 2001-04-02 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. subendrinta 2 m. 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

2) 2002-05-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 278 str. 1 d. subendrinta 4 m. 1 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

3) 2006-09-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. ir 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. subendrinta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

4) 2007-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 15 parų arešto bausme;

5) 2007-12-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. subendrinta 2 m. 13 d. laisvės atėmimo bausme;

6) 2011-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

7) 2014-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. subendrinta 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

8) 2014-04-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. subendrinta 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

9) 2014-05-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (3 epiz.) subendrinta 1 m. 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

11) 2016-05-18 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (5 epiz.) ir 178 str. 2 d. (3 epiz.) subendrinta 2 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

13) 2019-01-28 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 str. 2 d. (4 epiz.) ir 178 str. 4 d. ( 2 epiz.) subendrinta 2 m. 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme; 2020-08-04 paleistas lygtinai neatlikęs 6 mėn. 29 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalies. Lygtinis paleidimas 2020-09-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią terminuotos bausmės dalį į pataisos namus,

14) 2020-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020-12-15; 2021-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, subendrintos bausmės, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019-01-28 paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės ir skirta galutinė subendrinta 2 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė; bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021-02-23; į paskirtos bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 baudžiamuoju įsakymu įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-08-28 16.05 val. iki 2020-08-29 14.14 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; nutartis neįsiteisėjusi;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

G. M. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 11.50 val. Vytauto g. 103, Vilkaviškis, parduotuvėje "Ž. S." iš po prekystalio slapta grobdamas telefoną, ir būdamas pastebėtas nukentėjusiosios paėmęs jos telefoną, bei jai balsu sureagavus į tai, savo veikos nenutraukė, veiką tęsė toliau ir pabaigė, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai K. B. priklausantį, 232 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Xiaomi Redmi Note 9", tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamai bylai tirti ir nagrinėti: judriojo ryšio telefonu Xiaomi Redmi Note 9“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), grąžintu saugojimui savininkui (b. l. 55); SIM kortele, saugoma Vilkaviškio rajono PK (b. l. 57); kompaktine plokštele su vaizdo įrašu (b. l. 49); garantine pažyma ir kvitu, atskirame voke prie bylos.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė yra tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, padaromas tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino pagrobimą, kad iš parduotuvės neteisėtai neatlygintinai paėmė nukentėjusiajai K. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Ši aplinkybė neginčytinai nustatytina taip pat nukentėjusiosios K. B. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta, iš kur pagrobtas telefonas (b. l. 6-14), įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos pagrobto telefono radimo aplinkybės (b. l. 13-18); vaizdo įrašais, kuriame užfiksuotas telefono pagrobimo faktas, ir pats kaltinamasis (b.l. 41,42,43-48); nukentėjusiosios pateikta garantine pažyma (b.l. 39, 40), pagrobto telefono apžiūros protokolu (b. l. 54), iš kurių matyti, kad telefonas priklauso būtent nukentėjusiajai.

Slapta vagystė gali peraugti į atvirąją, kai asmuo darydamas slaptą vagystę, jos nepabaigęs, yra pastebimas nukentėjusiojo asmens, ar kitų asmenų, suprantančių vagystės faktą, kurie jam gali sutrukdyti, bei asmuo supranta tai, ir vis tiek tęsia sąmoningai savo nusikalstamą veiką, ją pabaigia. Jei toks asmuo, nusikalstamos veikos darymo metu užkluptas nukentėjusiojo ar pašalinių asmenų, atsisako ketinimų tęsti vagystę, t. y. paimti ar užvaldyti turtą, jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti slaptą vagystę. Nukentėjusioji, apklausiama teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad ,,tik pamačiusi, kad jis persivertė per kasą ir žiūrinti jos telefoną jis turi rankoje, ji tada bėgti ir sakiusi „atiduok telefoną“. Jis labai greitai tomis sukamomis durimis išbėgo, ji iš paskos, žiūrinti vyriškis rūko, paklaususi, ar nematė kur nubėgo tas vyras, atsakė, kad nematė“; ,,ji greitai atsisukusi ir pamačiusi, kad rankoje turi telefoną, jis dar kartą atsisuko ir išbėgo“, ,,Jis jau turėjo jos telefoną, bet dar buvo persisvėręs, ji tada pradėjusi rėkti, jis pradėjo bėgti, tikrai girdėjo, kad ji rėkusi, nes dar atsisuko. Labai greitai per tas sukamas duris išbėgo; ,,Ji apsidairiusi lauke, jo nemačiusi, ji aplink visą stotį apibėgusi ir jo nemačiusi“; ,,Ji kaip sakiusi padėti telefoną, jis atsisuko, pasižiūrėjo ir pradėjo bėgti“, ,,Paskui jį bėgusi, jis per suktuką išėjo, o ji bijanti pameluoti, gal per kitas duris be suktuko išėjusi. Išbėgus į lauką jo jau nemačiusi. Ji nuo tų sodo durų labai greitai atbėgusi. Minutės tikrai neužtruks, kol iki lauko durų sparčiu žingsniu ateitų.- Ji iš karto bėgusi, ji neskaičiavusi kiek laiko užtruko. Ji save mačiusi filmuotoje medžiagoje, ,,Šalia yra atidaromos durys, ji per jas išbėgusi, o jis išbėgo per tą sukamą ratą. Ji išbėgusi iš karto, dar ten vyriškis šalia rūkė. Ją sutrukdė viena moteris, ji prašė, kad ji paskaičiuotų jai prekes, o ji sakiusi „ar jūs matot, man telefoną pavogė“. Ji net nežinojusi, kur jai bėgti. Nežinanti kiek tų sekundžių praėjo. Gal galėjo 12 sekundžių praeiti, nes ją dar ta moteris sutrukdė. Čia žmonės stovi, laukia, o pardavėja bėga, ką ji žinanti“, nežinanti, ar jis girdėjo, gal girdėjo, bet nesuprato ką girdėjo. Jis taip per šoną atsisuko, ne tiesiai atsisuko, šonu. Nepatvirtintų, ar čia jo reakcija buvo į jos žodžius. Galėjo ir negirdėti, nes ten ir muzika grojo. Sakiusi atiduok telefoną, nerėkusi visa gerkle. Maždaug buvo 5-6 m. atstumas, nematavusi, garsui sklisti niekas netrukdė“.

Kaltinamasis teigė, kad ,,Pardavėja buvo moteris, ji pamatė kaip įsidėjęs į kišenę ir išėjęs, nieko nesakė, nes jau buvau išėjęs“, ,,užmatė kažkuriuo momentu, jis buvo paėmęs telefoną, jau išeidinėjęs, negirdėjęs kaip ji šaukė. Jis jau buvo lauke perėjęs gatvę, matęs, kad ji kažką sakė, bet negirdėjęs ką sakė“, ,, Ji kažką sakė, bet jis nesupratęs, ką ji sakė ar „padėkit telefoną, ar policiją iškviesiu“ ar kažką tokio, jis jau buvo į lauką išėjęs“, ,,kokia 50 m. buvo nuėjęs, kaip ji pradėjo šaukti“, ,,Jis nebėgęs, per duris išėjęs. O ar ant jo tada šaukė, ar nešaukė nukentėjusi, negirdėjęs tuo metu“, Kažką šaukė, bet jis negirdėjęs, nes jau išeidinėjęs. Dar neišėjus šaukė, bet jis jau negalėjęs girdėti. Jis per duris išėjęs ir viskas. Neatsimenantis, ar šaukė, ar ne“; Jis paėmęs telefoną ir išėję iš tos parduotuvės per tas sukamas duris, apsidairęs, nei kas šaukė jį, nei ką, pasižiūrėjęs, kad niekas jo nesiveja, perbėgęs per gatvę; Girdėjęs kaip parduotuvėje kažkas šaukė, kas šaukė, jis nežinantis, net atsisukęs nebuvęs“, Jis nieko nematęs, gal kas ir šaukė, jis jau buvo į kitą pusę gatvės perėjęs. Kažkas iš tos oranžerijos šaukė, jis nesupratęs, jam atsidarė durys ir jis į lauką. Jis girdėjęs, kad kažkas šaukė, bet kas nežinantis, jis nesidairęs.

Teismas, įvertinęs šiuos nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus laiko nuoseklesniais ir logiškesniais negu kaltinamojo. Nukentėjusioji neabejotinai matė, kaip kaltinamasis pagrobė telefoną, ir jos paaiškinimas, kad ji sušuko jam, kad jis padėtų telefoną, yra logiškas ir suprantamas, tuo labiau, kad viskas vyko dienos metu parduotuvės patalpose, kur buvo ir kitų žmonių, todėl jokios baimės pardavėjai sušukti nebuvo, bei tokia reakcija yra natūrali matant savo vagiamą daiktą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamajam išbėgus iš parduotuvės, praėjo dar apie 12 sek., o nukentėjusioji neišbėgo, kaip ji nurodė, užtruko nes sutrukdė pirkėjai, tai paneigia vienus iš kaltinamojo parodymų, kad jam buvo šaukiama lauke, kai pardavėja visą laiką teigė, kad išbėgusi į lauką, kaltinamojo nebematė, dėl ko jai nebuvo prasmės šaukti, be to kaltinamasis negalėjo girdėti lauke, kaip jam šaukė nukentėjusioji iš oranžerijos. Kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiosios šaukimo buvo nenuoseklūs, tačiau paskutiniame teisiamajame posėdyje jis teigė, kad girdėjo, kad šaukė, bet ką jis negirdėjęs, išbėgęs per duris. Teismas tokius nenuoseklius ir prieštaringus parodymus vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkesnį BK straipsnį. Neabejotinai šiais parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamajam šaukė dar jam būnant parduotuvėje, kai kaltinamasis buvo dar patalpoje, ir vis dar galėjo būti pastebėtas nukentėjusiosios, kuri jam galėjo sutrukdyti, dėl ko laikytina, kad vagystė nebuvo pabaigta, ir neabejotinai kaltinamasis suprato, kad jis buvo pastebėtas, pagrobęs telefoną, kurį jis galėjo numesti, tačiau sąmoningai tęsė vagystę, tikėdamas pabėgti. Jei jis būtų nepastebėtas, tai jam logiška buvo išeiti ramiai, siekiant nesukelti jokio įtarimo. Tačiau iš vaizdo įrašo nustatyta, kad išeina dideliais žingsniais, būdamas sukamose duryse, jas stumia į lauką, ir iš karto pasileidžia bėgti. Tas faktas, kad jis išėjo per sukamas duris, o ne per kitas, nėra pagrindas manyti, kad jis nebėgo, kadangi tų kitų durų galėjo ir nepastebėti, tuo labiau, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad jos pačios sukasi, ir per jas kaltinamasis atėjo į vidų. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo pradėta daryti slapta vagystė peraugo į atvirąją, kadangi jis nebaigęs slaptos vagystės buvo užkluptas nukentėjusiosios ir tą suprato, dėl ko jo veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinime tikslintina aplinkybė, kad nusikaltimą padarė atvirai, t. y. būdamas pastebėtas nukentėjusiosios pagrobęs telefoną, bei jai balsu sureagavus į tai, savo veikos nenutraukė, sąmoningai veiką tęsė toliau, dėl ko pagrobė turtą atvirai.

Kaltinamasis, ir jo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu neigė vagystę kvalifikuojantį požymį – daikto vertę, teigdami, kad telefonas nebuvo naujas, o naudotas, dėl ko jo vertė vagystės metu nesiekė 5 MGL (250 Eur),“ su kuo valstybės kaltintojas nesutiko. Kaltinime kaltinamasis kaltinamas pagrobęs nukentėjusiajai K. B. priklausantį 360 eurų vertės telefoną ,,Xiaomi Redmi Note 9“, kurio vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokiais rašytiniais įrodymais, vien tik nukentėjusiosios parodymu. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje teigė, kad telefonas kainavo 360 Eur, bet paprašyta pateikti įsigijimo dokumentą, nurodė, kad buvo suklaidinta draugo, bei pateikė dokumentus, kad įsigytas naujas mobiliojo ryšio telefonas Xiaomi Redmi Note 9 Pro 64GB DS Glacier White 2020-08-13 iš UAB ,,Bitė“ už 264,45 Eur su PVM. Telefonas buvo pagrobtas 2020-09-13, t.y. jis nukentėjusiosios buvo naudotas mėnesį laiko. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji teigė, kad telefoną saugojo, todėl vertinanti kaip naują, nors pati jo už tokią sumą nepirktų, o už 150 Eurų. Telefonas buvo apžiūrėtas 2020-09-17, tačiau iš apžiūros protokolo, fotonuotraukų darytina išvada, kad aiškiai matomų defektų nėra, jų atsiimdama telefoną nenurodė ir nukentėjusioji (b.l. 52-55). Viešai prieinamais duomenimis interneto svetainėje www.kainos.lt nustatyta, kad tokio paties naujo telefono kaina 2020-09-11---2020-09-14 buvo mažiau kaip 240 Eurų, t.y. maždaug 239 Eur. (b.l. 150); interneto svetainės www.kaina24.lt duomenimis –tokio telefono vidutinė kaina buvo mažesnė kaip 275 Eur, bet minimali kaina buvo apie 232 Eur..(b.l.152-153). Advokatas pateikė skelbimą, kad toks telefonas skelbiu.lt 2020-11-07 buvo pardavinėjamas už 183 Eur, bet nėra aišku ar kaina yra su PVM. Su PVM būtų 221,143 Eurai (b.l. 143). Taip pat pateikė 2020-06-22 skelbimą, kur toks telefonas parduodamas su didesne atmintimi už 240 Eur, bet neaišku ar įskaičiuotas PVM, su PVM kaina būtų 290 Eurų (b.l.167).

Pagal teismų praktiką turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus ir pan. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-222/2015, 2K-253-303/2015, 2K-147-511/2016, 2K-27-648/2016, 2K-198-303/2017, 2K-282-788/2018, 2K-177-788/2019 ir kt.).

Šiuo atveju pagrobto telefono vertė nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau ji turi būti nurodyta nusikalstamos veikos aprašyme. Kaltinime buvo nurodyta telefono vertė 360 Eur pagal nukentėjusiosios parodymus, o pagal jos pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta jo vertė 264,45 Eur, kas sudaro 14,45 Eur daugiau negu 5 MGL. Kadangi yra telefono įsigijimo dokumentas, todėl nėra jokio pagrindo nustatinėti jo vidutinę vertę, o galima vadovautis jo įsigijimo verte. Teismo vertinimu telefono vertė per mėnesį nuo jo įsigijimo, įvertinant nukentėjusiosios parodymus, kad telefoną saugojo, ir jis nebuvo su trūkumais, negalėjo daug nukristi, tuo labiau, kad interneto puslapio www.kaina24.lt naujo telefono kaina iš esmės nepakito, o vidutinė kaina dar buvo didesnė, t. y. apie 270 Eur.. Kadangi esant atvirajai vagystei, turto vertė neturi reikšmės, todėl skirti specialaus tyrimo nėra būtina. Be to naudoto daikto vertę sunku nustatyti, kadangi jo pardavimo kaina iš esmės negali sutapti su daikto realia verte, kadangi jo pardavimo kaina yra susitarimo reikalas, ji gali būti ir mažesnė negu reali vertė, kadangi naudotas daiktas visą laiką yra pigesnis negu naujas. Teismas atskaitos tašku įvertinant pagrobtą telefoną vagystės metu, ima jo mažiausią kainą kaip naujo iš www.kaina24.lt, t.y. 232 Eur, kadangi jis negali kainuoti kaip dėvėtas daugiau, negu toks kainuoja naujas rinkoje mažiausia kaina. Atsižvelgiant į tai kaltinime keistina aplinkybė, nurodant, kad kaltinamasis pagrobė telefoną ne 360 Eur vertės, o 232 Eur. vertės.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis G. M. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 11.50 val. Vytauto g. 103, Vilkaviškis, parduotuvėje "Ž. S." iš po prekystalio slapta grobdamas telefoną, ir būdamas pastebėtas pardavėjos, bei jai sureagavus balsu, ir tai suvokdamas, savo nusikalstamos veikos nenutraukė, ir tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai K. B. priklausantį, 232 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Xiaomi Redmi Note 9". Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaltė pilnai įrodyta, todėl jis pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimas

Nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymas yra baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikaltimo tikslas buvo gauti pajamų pragyvenimui, kadangi išleistas iš pataisos namų neturėjo darbo, pragyvenimui lėšų. Pagal savo pobūdį nusikaltimas yra mažiau pavojingesnis, kadangi pagrobto turto vertė yra mažesnė negu 5 MGL, nesant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – atvirumui, jis būtų kvalifikuotas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį laisvės atėmimo bausmė nematyta. Nusikaltimo pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad kaltinamasis nesiekė turto pagrobti atvirai iš pradžių, tik nukentėjusiajai pastebėjus vagystės faktą, jis savo veikos nenutraukė, dėl ko vagystė peraugo į atvirąją vagystę. Jokio pavojaus nukentėjusiajai nebuvo, kadangi ji buvo toliau, o kaltinamasis iš karto pagrobęs telefoną pabėgo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi jis iš dalies pripažino savo veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d. 13 p.). Kaltinamasis yra ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 79-96), turi galiojančių administracinę nuobaudą už vagystes (b. l. 97-100), tačiau reikiamų išvadų nepadaro, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas nuo 2001 m., kas rodo, jog tai yra jo pasirinktas gyvenimo būdas, kuriam pakeisti jis nededa jokių pastangų. Atsižvelgiant į šias išvardintas visas aplinkybes jam griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Prokuroras prašo skirti 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, skaičiuojant nuo medianos.

Į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas – turi būti atsižvelgiama ją vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikšmė bausmės skyrimui negali būti suabsoliutinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

Teismo vertinimu skiriant bausmę kaltinamajam turėtų būti labiau skiriamas dėmesys nusikaltimo pavojingumui, jo mastui, kad bausmė būtų proporcinga padarytam nusikaltimui, būtų teisinga. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis linkęs į vagystes, neduoda pakankamo pagrindo jam skirti bausmę, neatitinkančią padarytą nusikaltimą. Siūloma trijų metų laisvės atėmimo bausmė teismo vertinimu už padarytą nusikaltimą yra per didelė, neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų. Kaltinamasis už panašius nusikaltimus 2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas 75 parų arešto bausme, 2019 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už panašaus nusikaltimo padarymą nuteistas griežčiausia 2 metų laisvės atėmimo bausme, bendrai su kitais nusikaltimais nuteistas 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri sumažinta taikant BK 64¹ str. 1/3. Teismas vertindamas kaltinamojo pavojingumo laipsnį (daromos vagystės yra tapę jo gyvenimo būdu, jokių išvadų nedaro, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų), bei atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (pagrobtas turtas mažiau 5 MGL vertės, atviroji vagystė peraugo iš slaptosios vagystės, nukentėjusiajai tiesioginis pavojus, psichinis poveikis nebuvo sukeltas), atsižvelgdamas į vienos sunkinančios aplinkybės buvimą- recidyvistas, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dalinį kaltinamojo prisipažinimą, nusikaltimo ir asmens pavojingumo santykį, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina 1 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimo bausmė, kuri yra daugiau kaip dvigubai mažesnė negu bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

G. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikę visos jam 2019 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 str. 2 d. (4 epiz.) ir 178 str. 4 d. ( 2 epiz.) subendrintos 2 m. 4 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės. 2020-08-04 jis buvo paleistas lygtinai neatlikęs 6 mėn. 29 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalies. Lygtinis paleidimas 2020-09-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusią terminuotos bausmės dalį į pataisos namus. 2020-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020-12-15. 2021-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, subendrintos bausmės, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019-01-28 paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės ir skirta galutinė subendrinta 2 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė; bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021-02-23; į paskirtos bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-24 baudžiamuoju įsakymu įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-08-28 16.05 val. iki 2020-08-29 14.14 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; nutartis neįsiteisėjusi. Nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su minėta teismo nutartimi. Be to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla G. M. atžvilgiu, kurioje nuosprendis bus skelbiamas 2021-03-31.

V. Kiti teismo sprendimai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-03-03 pažyma Nr. (12.33) PT-1586 dėl 220,50 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, bei 2 dalies nuostatomis. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, pajamų neturi, todėl gynybos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinis įrodymas - judriojo ryšio telefonas Xiaomi Redmi Note 9“, IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui savininkei K. B. ( b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jai visam laikui disponuoti savo nuožiūra. SIM kortele, saugoma Vilkaviškio rajono PK (b. l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip bevertė, nes nukentėjusiajai išduota nauja. Kompaktine plokštele su vaizdo įrašu (b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos. Garantinė pažyma ir kvitas, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - judriojo ryšio telefoną Xiaomi Redmi Note 9“, IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), savininkei K. B. palikti visam laikui disponuoti savo nuožiūra; jai gražinti garantinę pažymą, ir kvitą; SIM kortelę, saugomą Vilkaviškio rajono PK, sunaikinti kaip bevertę; kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo G. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.