- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1023-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Marijampolės policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų B. B. ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui E. S., atsakovo Marijampolės policijos komisariato atstovui komisarui-inspektoriui M. Matulevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Marijampolės policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui Marijampolės policijos komisariatui, trečiajam asmeniui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Marijampolės policijos komisariato 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 700 Lt advokato išlaidas už atstovavimą Kauno apygardos administraciniame teisme (b.l. 32-34). Bylos nagrinėjimo metu, nuo reikalavimo dalies priteisti 700 Lt už teisinę pagalbą Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje byloje nr.II-1509-554/2007, ieškovas atsisakė.
Ieškovas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jam paskambino draugas ir tarsi juokaudamas pasakė, kad jis „pragėrė" teises ir pavadino „girtuokliu". Iš pradžių draugo pasakytų žodžių prasmės nesuprato, tik vėliau jam draugas paaiškino, kad Marijampolės miesto laikraščiuose „Savaitė" ir „Suvalkietis" yra paskelbta, jog ieškovui už transporto priemonės vairavimą neblaiviam atimta teisė vairuoti transporto priemones bei paskirta bauda (b.l. 8). Perskaitęs laikraščių skelbimus, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į Marijampolės PK VP Eismo priežiūros skyrių, kur jam buvo išduotas 2007 m. rugpjūčio 16 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimas, iš kurio buvo matyti, kad už pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 3 d. ir ATPK 123 str. 1 d. jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda 2500 Lt bauda ir 30 mėnesių laikotarpiui atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones. Iš 2007 m. liepos 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 926096, kurį surašė Kauno miesto VPK patrulių rinktinės pareigūnas Ž.Domašas, matyti, kad minėtą dieną Kauno mieste ieškovas neblaivus vairavo automobilį Ford „Escort“, valstybinis numeris SKZ612, kuriam neatlikta transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra. Taip pat nurodyta, kad E. S. pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris LC004101 bei parašė paaiškinimą, kad vairavo automobilį išgėręs alaus. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu, ieškovas iš karto suprato, kad jis buvo surašytas ne jam, o kitam asmeniui, kuris pateikė jo duomenis bei vairuotojo pažymėjimą. Pažeidimo padarymo metu ieškovas Kauno mieste nebuvo; automobiliu Ford „Escort“, valstybinis numeris SKZ612 niekada nesinaudojo; pateiktas vairuotojo pažymėjimas jam priklausė, tačiau yra pripažintas negaliojančiu; paaiškinimas surašytas ne ieškovo ranka.
Siekdamas apginti pažeistas teises, ieškovui paskirtą administracinė nuobaudą ieškovas apskundė teismui. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 15 d. nutarimu, 2007 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimas buvo panaikintas, o administracinė byla E. S. atžvilgiu buvo nutraukta (b.l. 6-7). Ieškovas teigė, jog dėl minėtų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, ieškovas patyrė visos jo šeimos pažeminimą. Gindamasis nuo policijos pareigūnų, kurie privalo saugoti piliečius ir jų teisėtus interesus, ieškovas sugaišo daug brangaus laiko; bylinėjimuisi praleido šeimos materialines santaupas; neteko daug darbo pajamų. Neteisėtas nubaudimas bei šio fakto paviešinimas laikraščiuose, pakenkė ieškovo ir jo šeimos narių garbei ir orumui. Ieškovas buvo labai pažemintas, kas sukėlė jam dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus bei emocinę depresiją, ieškant tiesos policijos komisariate, nes jis gyvena tame pačiame mieste, kuriame dirba aplaidžiai atliekantys pareigas policijos pareigūnai. Be to, ieškovas verčiasi individualia veikla (groja vestuvėse ir kitose šventėse), todėl kai užsakovai sužinojo, kad jis yra neva girtuoklis, keletas iš jų atsisakė jo paslaugų.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Marijampolės policijos komisariato 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės patrulis Ž.Damašas, vykdymas tarnybines pareigas ir surašydamas 2007 m. liepos 26 d. protokolą Nr.E926096, pradėjo administracinės teises pažeidimo bylos teiseną. Kadangi minimas protokolas buvo surašytas laiku ir tinkamai, antras protokolo egzempliorius buvo įteiktas pažeidėjui, teismas laikė, kad dėl šio procesinio veiksmo žala ieškovui nebuvo padaryta. Teismas sprendė, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl to, kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu buvo nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas pagal ATPK 126 str. 3 d. ir 123 str. 1 d., t.y. neišaiškinus ar teisingai surašytas protokolas bei jam nepranešus apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.; 284 str. 1 d.). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas ir jo šeima patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą pažįstamų ir aplinkinių žmonių rate; ieškovui sumažėjo pajamos; klientai atsisakė jo paslaugų; ieškovas sugaišo daug laiko važinėdamas į posėdžius administraciniame ir apylinkės teismuose; bei patyrė didelę nervinę įtampą ieškodamas tiesos prieš policiją, nes kasdien naudojosi automobiliu. Be to, ieškovo neteisėto nubaudimo paviešinimas laikraščiuose pakenkė jo garbei ir orumui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad civilinė atsakomybė negalėjo atsirasti dėl Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto M.Matulevičiaus veiksmų, nes pastarasis neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų CK 6.246 straipsnyje. ATPK 272 str. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė nustatyta pagal asmens dokumentą, jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (teisėtai). Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas M. Matulevičius išnagrinėjęs minėtą bylą iš pateiktos medžiagos buvo pagrįstai įsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra E. S.. Nei viename teisės akte nėra nurodyta pareiga, gavus administracinio teisės pažeidimo bylą su sulaikytu asmens dokumentu, patikrinti ar jis yra galiojantis. Pasitaiko atvejų, kad asmuo pameta vairuotojo pažymėjimą, pasidaro naują pažymėjimą, o atsiradus pamestajam, kuris yra jau negaliojantis, naudojasi juo. Akivaizdžiai nesimato, kad jis yra negaliojantis, o tikrinti kiekvieną pateiktą vairuotojo pažymėjimą nenumato joks teisės aktas. Dėl to, jeigu ieškovui ir atsirado neigiamos pasekmės, tai tik dėl Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno Ž.Damošo veiksmų, nes surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. prisistačiusiam ir ir šio asmens vairuotojo pažymėjimą pateikusiam asmeniui jis turėjo įsitikinti, kad automobilį vairavęs ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra tas pats asmuo. Tačiau jis to nepadarė arba padarė aplaidžiai, ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ne tam asmeniui. Neatmetama galimybė, kad vairuotojo pažymėjimą pateikęs asmuo ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje užfiksuotas asmuo buvo labai panašūs. Ši aplinkybė turėjo būti išsiaiškinta prieš patenkinant ieškinį, todėl Marijampolės policijos komisariatas nepagrįstai buvo pripažintas tinkamu atsakovu šioje byloje.
E. S. ieškinyje konkrečiai nenurodė, kokiu būdu jam ir jo šeimai buvo padaryta neturtinė žala. Ieškinyje buvo teigiama, kad neteisėtas nubaudimas ir paviešinimas laikraščiuose pakenkė jo garbei ir orumui, iš kurio turinio reikėtų suprasti, kad jis yra asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu. Tačiau ieškinyje nenurodyta ar šį teiginį (prielaidą) kas nors taip ir suprato. Teiginiai, kad dėl neteisėto nubaudimo ir paviešinimo laikraštyje, užsakovai atsisakė laisvalaikio organizavimo paslaugų, kuriomis verčiasi ieškovas, taip pat nepagrįsti. Be to, byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių ieškovo ir jo šeimos narių dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, emocinę depresiją, kuriuos jis (ir ieškovo šeimos nariai) teigė patyrę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytus procesinės teisės normų pažeidimus, kurie laikomi absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ex officio (CPK 320 str. 1 d.). Vienas iš jų – CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas rūšinio ar išimtinio teisingumo taisyklių pažeidimas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytą teisę kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis teismai, o taip pat ginčo šalys. Jos privalo kreiptis į teismą, kuriam byla yra teisminga pagal teismingumo taikyles. Paaiškėjus, kad byla iškelta teisme pažeidžiant teismingumo taisykles, ji turi būti perduota nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl pagal bendrąją taisyklę, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Teismų įstatymo 12 str. 3 d., CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi, ši procesinė teisės norma yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialinės teisės norma – CK 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį, gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d., Policijos veiklos įstatymas, ATPK 216 str. 5 p., BPK 165 str.). Kaip matyti iš paminėtų teisės normų turinio, svarbu yra tai, kad žala būtų padaryta ne tik viešojo administravimo subjektų, bet kad atitinkami veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsirado žala, būtų padaryti viešojo administravimo srityje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 10 d. nutartis priimta byloje Augustas Balčiūnas v. Anykščių rajono policijos komisariatas; 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje Henrikas Debesys v. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos). Vadovaujantis ATPK 225 straipsnio 1 dalimi, policija, įgyvendindama jai priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, nagrinėja atitinkamose ATPK įtvirtintuose teisės normose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.). Taigi, jeigu dėl atitinkamų policijos veiksmų, atliktų įgyvendinant teisės aktais priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, inter alia administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant neteisėtą administracinę nuobaudą – baudą, asmeniui buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, jos atlyginimo klausimas nagrinėtinas administraciniame, bet ne bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta byloje Rimgaudas Černius v. Lietuvos Respublikos valstybė).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Dėl šios priežasties apylinkės teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pagal teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.