Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-11 · Byla Nr. A2.6.-5517-655/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
A2.6.-5517-655/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04925-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin.byla Nr.A2.6.-5517-655/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04925-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Eglei Juodvalkytei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Renatui Ivanauskui,

nukentėjusiajam D. K.,

nagrinėdama O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014-04-21, apie 21.07 val., O. M. Vilniuje, Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą ir atsitrenkė į prieš jį pristabdžiusį automobilį AUDI ?7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d.

2014-05-21 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas O. M. paaiškino, kad protokole nurodytą dieną ir laiku, jis tikrai vairavo automobilį Volvo. Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje, stabdydamas automobilį prieš šviesoforą, lengvai atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Išlipę iš automobilių, kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjo abu automobilius, tačiau kažkokių žymesnių sužalojimų nepastebėjo. Pasiūlė kitam vairuotojui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šis nesutiko ir klausė ar O. M. turi pinigų. Išgirdęs, kad šis turi tik Baltarusijos rublių, priekyje stovėjusio automobilio vairuotojas ištraukė jo mašinos užvedimo raktelį ir įsėdęs į savo mašiną joje užsirakino, o po to nuvažiavo. Nuvažiavus nukentėjusiajam, jis rankiniu būdu nustūmė savo mašiną apie 100 m, kad ji netrukdytų eismui ir taksi automobiliu nuvažiavo namo kitų raktų. Kai grįžo su automobilio rakteliais, įvykio vietoje jo automobilio nebuvo. Sekančią dieną, atsiimdamas savo automobilį iš saugojimo aikštelės, raktelį rado mašinos viduje.

2014-07-03 teismo posėdžio metu, O. M. teismui nurodė, kad po to, kai nukentėjusysis paėmė jo mašinos raktelį, jis beldė į nukentėjusios mašinos vairuotojo automobilio langą, prašė grąžinti automobilio raktelį. Matė, kad nukentėjusysis tuo metu kalbėjo telefonu, raktelių jam negrąžino ir iš įvykio vietos išvažiavo. Eismo įvykio vietoje grįžtančio nukentėjusiojo laukė apie 15 min., tačiau šis negrįžo, todėl praeivių pagalba nustūmė savo automobilį iš antrosios eismo juostos į pirmąją, idant ši netrukdytų eismui, užspaudė mašinos dureles iš vidaus ir taksi automobiliu nuvažiavo namo, nes 5 valandą ryto turėjo išvažiuoti į darbą Klaipėdoje. Atsakydamas į teismo ir institucijos atstovo klausimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad iš Klaipėdos jis grįžo po keturių dienų ir tik tuomet iš aikštelės atsiėmė savo mašiną. Po įvykio jis skambino tėvui, kuris jam pasakė, kad dirbdamas taksi, atsitiktinai važiavo pro eismo įvykio vietą ir matė, kad O. M. mašiną nuvežė į aikštelę. Apie tai, kad nukentėjusysis atėmė jo automobilio raktelius, policijai nepranešė, nes telefone turėjo tik Baltarusijos mobilaus ryšio kortelę. Nukentėjusysis eismo įvykio vietoje nepasiliko, kad šis būtų grįžęs į eismo įvykio vietą nematė.

Nukentėjusysis D. K. teismui paaiškino, kad įvykio dieną, stovint prie Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje esančio šviesoforo, į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis VOLVO. Priėjęs prie pažeidėjo automobilio pastebėjo, kad vairuotojas neblaivus ir ruošiasi išvažiuoti, todėl atėmė jo raktelį ir iškvietė policiją. O. M. buvo priėjęs prie jo automobilio, daužė į langą, todėl vėl kvietė policiją. Atvykus pareigūnams, pažeidėjo mašina buvo perstumta į kraštinę eismo juostą, užrakinta iš vidaus, tačiau vairuotojo nebuvo. Kol laukė policijos, buvo privažiavę O. M. tėvai, kurie reikalavo grąžinti mašinos raktelį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad jis iš eismo įvykio vietos taip pat nuvažiavo, kad netrukdytų eismui. Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos tos jo ir pažeidėjo automobilių vietos, kur juos rado policijos pareigūnai, bet ne ten, kur įvyko susidūrimas.

Kelių policijos valdybos atstovas Renatas Ivanauskas teismui nurodė, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas yra įrodytas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats jo neneigia ir nurodo, kad buvo kontaktas tarp automobilių. Kadangi vairuotojai nesusitarė dėl kaltės, eismo įvykio deklaracija negalėjo būti užpildyta. Esant tokiai situacijai abiejų transporto priemonių vairuotojai turėjo likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, tačiau O. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET reikalavimus.

Eismo įvykio vietoje apžiūrint automobilius, nustatyta, kad yra apgadinti automobilio VOLVO S70 priekinis, o automobilio Audi ?7 – užpakalinis bamperiai. Eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių padėtis po įvykio, tačiau susidūrimo vieta plane nepažymėta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. M. ir nukentėjusysis D. K. vieningai teismui patvirtino, kad automobiliai kontaktavo antroje eismo juostoje, o po susidūrimo buvo perstatyti į kitą, t.y. pirmąją, eismo juostą. Tai, kad įvykio vietos schemoje užfiksuota esama, o ne eismo įvykio situacija, ir kad eismo įvykio aplinkybes nurodė nukentėjusysis, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. A. (b.l.3, 4).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta tokia administracinio teisės pažeidimo sudėtis – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

O. M. kaltė dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą nustatyta teismo ištirtais įrodymais. Įrodymais, pagrindžiančiais pažeidėjo kaltę, teismas pripažįsta liudytojų parodymus, teismui pateiktus rašytinius dokumentus: tarnybinį pranešimą, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kitą bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia.

Bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti kad O. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai, kad siekė išvengti atsakomybės, arba tam buvo kitų, neobjektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šiuo konkrečiu atveju, buvo suklaidintas nukentėjusiojo, kuris pirmasis pasitraukė iš įvykio vietos atėmęs pastarojo automobilio užvedimo raktelį, veiksmų. Kaip nustatyta pagal bylos duomenis, O. M. nepavykus bandymui susigrąžinti automobilio užvedimo spynos rakto, praeivių padedamas perstūmė automobilį į saugesnę vietą ir tik po to paliko eismo įvykio vietą. Palikdamas savo vardu registruotą automobilį greta susidūrimo vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo manyti, kad jo tapatybė nebus nustatyta arba tokiu būdu bus paslėpti eismo įvykio pėdsakai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys automobiliams padarytų sugadinimų pobūdį ir dydį, todėl teismas neturi pagrindo netikėti O. M. paaiškinimais, kad ant jo automobilio priekinio bamperio yra tik nedidėlis įbrėžimas, o apgadinimų ant nukentėjusiojo automobilio jis nepastebėjo. Nukentėjusysis D. K. taip pat nurodė, kad automobilio apgadinimai buvo minimalūs. Šios teismo nustatytos aplinkybės, daugiau patvirtina negu paneigia O. M. paaiškinimus, kad iš įvykio vietos pasišalinus nukentėjusiajam, jis manė, kad konfliktinė situacija yra išspręsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad O. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės, todėl jo elgesyje nenustačius tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30² str., 286 – 288 str., teismas

nutarė:

Administracinę teiseną O. M. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

O. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1d. ir skirti 100 Lt (vienas šimtas litų) baudą.

Išaiškinti, kad ATPK 313 str. nustatyta, kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią N. B. Finland PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė