Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Kuršėnų miesto lengvųjų automašinų garažų kooperatyvo Nr. 4 pirmininkui Steponui A. R., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Specialiame interneto tinklapyje paskelbus, kad V. M. pateikė teismui pareiškimą nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - garažo boksą Nr. 8, (duomenys neskelbtini) (Kuršėnų miesto lengvųjų automašinų garažų kooperatyvas Nr. 4), iki teismo posėdžio dienos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai (CK 4.68 - 4.71 str.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 444 str. 1 d.). Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, jog O. M. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Pagal išduotą 2005-09-22 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog O. M. turtą paveldėjo jos sūnus V. M. (4, 5, 6 b. l.). Iš pateikto pareiškimo matyti, jog 1983-04-12 O. M. kreipėsi į Kuršėnų miesto lengvųjų automašinų garažo kooperatyvo Nr. 4 pirmininką su prašymu priimti ją į kooperatyvo narius (7 b. l.). 2012-01-10 pažyma dėl garažo savininko nustatymo patvirtina, jog O. M. tapo kooperatyvo nare ir garažų korpuso Nr. 8 savininke (8 b. l.). Iš Šiaulių apskrities archyvo, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos archyvo raštų matyti, jog žinių apie O. M. priėmimą į Kuršėnų miesto lengvųjų automašinų garažo kooperatyvą Nr. 4 1983 metais archyvinių fondų dokumentuose nėra (9, 10 b. l.). Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2011-10-25 sprendimo Nr. (8.6.13.) R-546 matyti, jog atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažo boksą Nr. 8, (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad nuosavybės teisės į garažo boksą Nr. 8 fizinio ar juridinio asmens vardu teisės aktų nustatyta tvarka iki šiol nebuvo įregistruotos (12-13 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo matyti, jog garažo boksas Nr. 8, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nepriklauso, nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą (42 b. l.). Pareiškėjas nurodo, jog jo motina O. M. garažo boksu Nr. 8 naudojosi iki savo mirties, mokėjo su juo susijusius mokesčius, o po jos mirties, pareiškėjas garažo boksą Nr. 8 daugiau kaip 10 metų valdė kaip savą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-10 įsakymas Nr. 1-1169, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus ir aplinkybes susijusias su garažo bokso Nr. 8, (duomenys neskelbtini), valdymu (15, 16-22 b. l.). Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra. Minėti duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas V. M. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. 8, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 str.).

Daikto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (CK 4.22 str.). Asmuo tokiu atveju nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 str., 4.68 str.). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 str., 4.70 str.). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į pareiškėjo valdomą garažo boksą Nr. 8, niekas pretenzijų dėl minėto garažo bokso pareiškėjui nėra pareiškę iki šiol.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjo valdymo teisėtumu. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 533 str.). Pareiškėjas daiktą valdė atvirai kaip savą daugiau kaip 10 metų (CK 4.68 str.)

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir niekam neginčijant pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, konstatuotina esant CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą (CK 4.68 str., 4.70 str., 4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-188, 444-448, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisėms į garažo boksą įteisinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.