- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- A-525-1977-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovė „Elitnet“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Alšauskas
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Elitnet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elitnet“ skundą atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Elitnet“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l. 3–6, I tomas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2007 m. liepos 27 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-268 dalį, kurioje numatyta papildomai priskaičiuoti: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) 21 060 Lt, PVM delspinigių 5 810,83 Lt, pelno mokesčio 17 384 Lt, pelno mokesčio delspinigių 4 384,84 Lt; panaikinti Kauno AVMI 2007 m. liepos 27 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-268 dalį, kurioje nurodyta skirti pridėtinės vertės mokesčio baudą 6 318 Lt ir pelno mokesčio baudą 5 215 Lt; panaikinti 2007 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimo Nr. 69-224 dalį, kuria buvo patvirtinta Kauno AVMI sprendimo Nr. (04)-K3-268 dalis, kuria nurodyta UAB “Elitnet” sumokėti į biudžetą 21 060 Lt PVM, 5 810,83 Lt PVM delspinigių, 6 318 Lt PVM baudą, 17 384 Lt pelno mokesčio, 4 384,84 Lt pelno mokesčio delspinigių, 5 215 Lt pelno mokesčio baudą.
Nurodė, kad Bendrovė turėjo verslo santykius su UAB „Radamanta“ iki 2004 metų, t.y. tada, kai minėta įmonė teikė reklamos ir marketingo paslaugas, o tuo laikotarpiu jokia informacija apie UAB „Radamanta“ mokestinių prievolių nevykdymą ar kitas problemas nebuvo prieinama, įskaitant ir Inspekcijos internetinę svetainę. UAB „Radamanta“ mokestiniame patikrinime Bendrovės atstovai nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų ir dokumentų, esančių Bendrovėje, o išvados, padarytos UAB „Radamanta“ mokestinio patikrinimo akte nėra pagrįstos pilnais įrodymais bei pilnu aplinkybių ištyrimu. Pareiškėjas pabrėžė, kad Bendrovės darbuotojai iš tikrųjų dirbo su UAB „Radamanta“ atstovais ir teikė jiems informaciją, o minėta įmonė atitinkamai teikė paslaugas. Bendradarbiavimas su UAB “Radamanta“ vyko 2003-2004 metais, todėl dalis informacijos ir dokumentų, kurių saugojimas nėra privalomas, nėra išsaugoti, be to, visi UAB „Radamanta“ dokumentai 2005 metais buvo perduoti naujajam įmonės vadovui, kurio nepavyko rasti ir Inspekcijos atstovams. Nurodė, kad su UAB “Radamanta” buvo sudaromos preliminarios sutartys, UAB “Radamanta” patalpose vedami seminarai, UAB “Radamanta” atstovai su pareiškėju susisiekdavo, kai paaiškėdavo reali galimybė su viena ar kita Kazachstano įmone pasirašyti sutartis, o pačios UAB “Radamanta” turimi sąrašai ir kontaktai buvo šios įmonės buveinėje. Pabrėžė, kad prieš pradedant verslo santykius su UAB “Radamanta”, pareiškėjas pirmiausiai kreipėsi į UAB “Verslo inovacijų ir projektų centrą”, ir tik vėliau kreipėsi į UAB “Radamanta”, kadangi pirmosios įmonės nurodyta paslaugų kaina buvo žymiai didesnė, nei pasiūlyta UAB “Radamanta“. Tik pradėjus bendradarbiavimą su UAB “Radamanta”, A. Š. buvo atvykęs ne vieną kartą pas pareiškėją ir jam buvo detaliai aiškinama tiekiamų paslaugų specifika, kainos, produktai ir pateikta kita svarbi informacija, reikalinga ieškoti potencialių užsakovų Kazachstano Respublikoje, R. M. ne kartą vyko į Kazachstaną pareiškėjo teikiamų paslaugų klausimais. Nurodė, kad UAB “Radamanta” yra pateikusi Bendrovei nemažai dokumentų apie esamą padėtį pagal pramonės segmentus, informacinių technologijų vystymo kryptis ir prioritetus, valstybės koncepcijas, programines įrangos sistemas ir kita, taip pat Bendrovei nuolat teikta informacija pristatymų metu. Taip pat pažymėjo, kad bendradarbiaujant su UAB “Radamanta”, vyko susirašinėjimas tiek elektroniniu paštu, tiek bendravimas telefonu, bylos nagrinėjimo metu vyksta derybos dėl konkretaus užsakymo iš Kazachstano Respublikos ūkio subjekto, o bendradarbiavimas su Kazachstano Respublika Bendrovei yra naudingas.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 29–33, I tomas) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Kauno AVMI, patikrinusi Bendrovės mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą į biudžetą, surašė 2007 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktą Nr. 17-07-10-1, kuriame dėl nustatytų pažeidimų apskaičiavo papildomai 83 822 Lt PVM, 96 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, o patikrinimo metu sumažinta – 78 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą, 166 Lt pelno mokesčio. Kauno AVMI pateikė patikrinimo akto papildymą, kuriame papildomai apskaičiuota 17 561 Lt pelno mokesčio ir 4 384,84 Lt pelno mokesčio delspinigių. Kauno AVMI 2007 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (04)-K3-268 dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš dalies patvirtintas ir pakeistas patikrinimo aktas, nurodant pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21 060 Lt PVM, 5 810,83 Lt PVM delspinigių, 6 318 Lt PVM baudą, 17 384 Lt pelno mokesčio, 4 384,84 Lt pelno mokesčio delspinigių, 5 215 Lt pelno mokesčio baudą. Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame ginčijo Kauno AVMI sprendimo dalį, kuria nurodyta sumokėti į biudžetą sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas pinigų sumas, Inspekcija 2007 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 69-224 patvirtino skundžiamą sprendimo dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo apskaitoje 2003 m. lapkričio – 2004 m. gruodžio mėnesių laikotarpiu įformino marketingo ir rinkos tyrimo, tarpininkavimo ir preliminarių sutarčių sudarymo su Kazachstano Respublikos ūkio subjektais paslaugų įsigijimą pagal UAB “Radamanta” išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A1-355/2004), pabrėžė, jog, nepaisant to, kad pareiškėjas Kauno AVMI pateikė formalius reikalavimus atsitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, kitų byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, jog pateiktų dokumentų turinys neatitinka realios situacijos. Nurodė, kad buvo atliktas UAB „Radamanta“ kompleksinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., patikrinimas įformintas 2006 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktu Nr. 17-06-10-21, patvirtintas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (17)-K3-276, mokestinio ginčo dėl minėto sprendimo nebuvo. UAB “Radamanta” patikrinimo metu jos veiklos vykdymo vieta nenustatyta, registruotos adresu ji nerasta, veiklos nevykdo, kita veiklos vykdymo vietos mokesčių mokėtojų registre nedeklaruota, kadangi UAB “Radamanta” buhalterinės apskaitos dokumentai patikrinimui nebuvo pateikti, mokestinis patikrinimas atliktas pagal gauta informaciją iš trečiųjų asmenų – pagal Inspekcijos atliktų operatyvių patikrinimų medžiagą, Lietuvos bankų bei mokėtojo archyvinės bylos duomenis. Remiantis gautais duomenimis, nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu UAB ”Radamanta” pagrindinė veikla buvo didmeninė prekyba, atliekamos importo – eksporto procedūros, gaunamos prekės iš Europos Sąjungos šalių, atliekamos reklamos ir marketingo paslaugos, iš Lietuvos tiekėjų perkamos paslaugos. Visas ūkines operacijas vykdė valdybininkas A. Š., kuris nenurodė, kokios Kazachstano įmonės atliko minėtas paslaugas, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokios paslaugos atliktos. Bendrovės patikrinimo metu nenurodyti konkretūs Kazachstano valstybės įmonių klientai – potencialūs užsakovai, kuriuos, pareiškėjo teigimu, surado UAB “Radamanta”, su kuriais galimi ateityje verslo sandoriai ir kurių atstovai dalyvavo seminare Kaune, UAB “Radamanta” patalpose, taip pat nepateikta jokių preliminarių sutarčių būsimiems darbams atlikti. Padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad ūkinė operacija, nurodyta UAB “Radamanta” išrašytose apskaitos dokumentuose, neįvyko, todėl pagrįstai Kauno AVMI nepripažino pareiškėjo teisės į 21 060 Lt PVM atskaitą pagal UAB “Radamanta” išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pareiškėjas nepatyrė minėtos įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų 117 000 Lt išlaidų ir pagal šiuos apskaitos dokumentus pareiškėjas negalėjo už 2003 m. ir 2004 m. pagrįsti 117 000 Lt leidžiamų atskaitymų.
Atsakovas Kauno AVMI atsiliepimu į skundą (b.l. 50–52, II tomas) prašė Inspekcijos 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 69-224 palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pateikti tokie patys argumentai kaip ir Inspekcijos atsiliepime į skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu (b.l. 203–208, II tomas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas gina savo PVM mokėtojo teisę į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 57 straipsnyje numatytą PVM atskaitą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nenurodė konkrečių Kazachstano įmonių klientų – potencialių užsakovų, kuriuos kaip teigia rado UAB „Radamanta“ ir kurių atstovai dalyvavo seminare Kaune UAB „Radamanta“ patalpose, nepateikė preliminarių sutarčių, pažymėjo, kad mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, jog tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Elitnet“ neturėjo jokių komercinių (paslaugų atlikimo) sandorių su Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano respublikų ūkio subjektais. Pabrėžė, kad tokios išvados nepaneigė pareiškėjo su skundu pateiktos tipinės sutartys (2004-09-15 ir 2004-12-20), sudarytos su Kazachstano įmonėmis, nes jos yra preliminarios, kuriose yra numatyta, jog dėl konkrečių susitarimų turėtų būti sudaromos atskiros sutartys. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, padarė išvadą, jog pareiškėjas nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant mokestinį ginčą ikiteismine tvarka, nei nagrinėjant bylą teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra įvykusios. Nurodė, kad kita pareiškėjo pateikta medžiaga yra informacinio pobūdžio, jos pagrindu negalima nustatyti mokestiniam ginčui reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiomis ūkinėmis operacijomis, o pareiškėjo darbuotojų paaiškinimai yra bendro pobūdžio, nesant dokumentų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes taip pat negalima nustatyti jų pagrindu konkrečių aplinkybių. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, konstatavo, kad Kauno AVMI, nustačiusi ir įvertinusi aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog sandoriai tarp UAB „Radamanta“ ir UAB „Elitnet“ realiai neįvyko, kad UAB „Radamanta“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis nei buvo įforminta, kad UAB „Radamanta“ vardu buvo įformintos ūkinės operacijos, kurias atliko kiti – nenustatyti asmenys. Pažymėjo, kad PVM sąskaitos-faktūros turi visus privalomus realius rekvizitus, tačiau sąskaitas išrašiusi įmonė, paslaugų neatliko, todėl klaidingai yra nurodytas paslaugos tiekėjas. Pabrėžė, jog, nesant įrodymų apie UAB „Radamanta“ įformintuose dokumentuose ūkinių operacijų realumą, mokesčių administratorius pagrįstai nustatė neteisėtus bendrovės tikslus, susijusius su mokestinės, o ne komercinės naudos siekimu ir galimybe kitiems ūkio subjektams gauti mokestinę naudą – UAB „Elitnet“ neteisėtai suformuoti teisę į 21 060 Lt PVM atskaitą. Teismas, vadovaudamasis PVM įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 64 ir 80 straipsniais, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsniu, pažymėjo, kad patikrinimo aktas, mokestinėje byloje esantys dokumentai, šalių procesinių dokumentų turinys bei jų paaiškinimai patvirtinta, jog pareiškėjas turėjo PVM sąskaitas-faktūras formaliai atitinkančias įstatymo reikalavimus ir tokių dokumentų pagrindu pasinaudojo teisę į PVM atskaitą, tačiau tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti atitinkančiais įstatymų reikalavimus, nes dokumentuose nurodytos operacijos neįvyko arba įvyko ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos dokumentuose. Pabrėžė, kad teisės normos, nustatydamos formalius reikalavimus dokumentams, kartu preziumuoja, jog dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti jų turinį, o nagrinėjamu atveju dokumentuose nurodyta informacija neatitiko jų turinio, todėl buvo pažeistos nurodytos teisės normos ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnis, nustatantis turinio viršenybės prieš formą principą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A1-355/2004), nurodė, kad mokesčių mokėtojas, dalyvaudamas ūkinėje operacijoje, elgiasi nesąžiningai, t.y. žino ar, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, ir praranda teisę į PVM atskaitą, be to, mokesčių mokėtojas, pretenduojantis į PVM atskaitą, privalo įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba negalėjo žinoti. Rėmėsi PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalimi ir 139 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, kad mokesčių administratorius, skirdamas pareiškėjui baudą, atsižvelgė į įstatyme numatytas aplinkybes ir skyrė 30 procentų baudą, o, pareiškėjui pažeidus PVM įstatymo nuostatas, buvo paskaičiuoti delspinigiai MAĮ 96 – 100 straipsniuose nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir Pelno mokesčio įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad UAB „Radamanta“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjas nepagrįstai įtraukė į leidžiamus atskaitymus sąskaitose nurodytas sumas, dėl ko tokiomis sumomis sumažino apmokestinamąjį pelną, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamas pelno mokestis, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti 15 procentų pelno mokestį nuo 117 000 Lt – 17 384 Lt (Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d.). Konstatavo, kad Kauno AVMI pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą ginčijamas mokestines sumas, o Inspekcija patvirtino tai savo sprendimu.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 1–5, III tomas), kuriuo prašo panaikinti 2008 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodomi tokie apeliacinio skundo motyvai:
1. Nurodo, kad Bendrovės pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai) nebuvo nuginčyti ar paneigti kitais objektyviais rašytiniais įrodymais, o pateikti dokumentai atitinka PVM sąskaitose-faktūrose įvardintą ūkinių operacijų turinį, už paslaugas buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad UAB „Radamanta“ veiklos dokumentai nesurasti ir mokesčių administratoriaus nepatikrinti, nėra pakankama priežastis konstatuoti, kad sandoriai realiai neįvyko. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pasirašytos sutartys buvo vykdomos, tokie parodymai atitinka ir byloje pateiktus dokumentus (sutartis, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, preliminarias sutartis, elektroninį susirašinėjimą, Bendrovės atstovo duotus paaiškinimus). Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimu.
2. Atsižvelgdamas į tai, kad sandorių atlikimas siekiant mokestinės, o ne komercinės naudos, gali būti padaromas tik tyčia, pabrėžė, jog, nustačius, kad Bendrovė neturėjo mokestinės naudos ir/ar nesiekė mokestinės naudos, nenurodžius, kokie kiti asmenys galėjo turėti mokestinę naudą, mokesčių administratoriaus išvados, nurodytos patikrinimo akte ir sprendimuose, vertintinos kaip nepagrįstos. Remdamasis tuo, kad su UAB „Radamanta“ pasirašytų sandorių suma 352 000 Lt, pažymi, kad tuo atveju, jeigu Bendrovė siekė mokestinės, o ne komercinės naudos, ji turėjo galimybę suformuoti teisę į PVM atskaitą nuo visos sandorio sumos, tačiau to nepadarė, nes nesiekė mokestinės naudos, o siekė praplėsti savo produktų rinką Vidurio Azijos valstybėse.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nesąžiningas. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A1-355/2004), pažymi, kad byloje nebuvo aiškintasi, ar UAB „Radamanta“ yra sumokėjusi PVM pagal sutartis. Nurodo, kad UAB „Radamanta“ patikrinimo išvados nėra susijusios su Bendrovės ir minėtos įmonės sandoriais ir su nagrinėjama byla, bei negali turėti įtakos sprendžiant apie pareiškėjo sąžiningumą ankstesnių sandorių mokestiniu laikotarpiu. Pažymi, kad atsakovai nepateikė įrodymų, keliančių abejonių mokesčio mokėtojo sąžiningumu, o teismas, spręsdamas sąžiningumo klausimą, peržengė skundo ir atsiliepimų ribas. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A15-538/2005) ir pabrėžia, jog nėra pateikta duomenų apie Bendrovės nesąžiningumą, todėl ji laikytina sąžininga mokesčių mokėtoja. Daro išvadą, kad, nenustačius, jog Bendrovės ir UAB „Radamanta“ sandorių vykdymo laikotarpiu UAB „Radamanta“ nesumokėjo PVM, mokesčių administratoriaus nepripažinimas Bendrovės teisės į 21 060 Lt PVM atskaitą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A17-711/2007), pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus išvadą lėmė perdėtas įrodinėjimo naštos perkėlimas pareiškėjui. Nurodo, jog byloje nėra duomenų ir atsakovo nuomonės, pagrindžiančių, kokiomis sąlygomis neva realiai įvyko ūkinės operacijos, kokie asmenys atliko ar galėjo atlikti ūkines operacijas, nepagrįsta, kad Bendrovė siekė mokestinės naudos. Pabrėžia, kad teismas apsiribojo nurodydamas, kad pareiškėjo argumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių mokesčių administratoriaus išvadas, byloje nėra. Nurodo, kad išlikę UAB „Radamanta“ dokumentai nebuvo vertinti nei patikrinimo, nei ikiteisminio ginčo metu, o teismas, atsisakydamas apžiūrėti teikiamus dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 15–20, III tomas) prašo apeliacinį skundą atmesit kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrovės darbuotojų paaiškinimai yra bendro pobūdžio, nesant dokumentų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, negalima jų pagrindu nustatyti konkrečių aplinkybių. Remdamasis Bendrovės direktoriaus A. P. teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, pažymi, kad Bendrovės atstovų elgesys, kai, sudarius preliminarias sutartis, tolesnės sutartys nebesudaromos, prieštarauja verslo ir ekonominės naudos siekimo logikai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme liudytojų parodymai buvo prieštaringi.
2. Pabrėžia, kad patikrinimo ir ikiteisminio ginčo metu buvo įvertinti visi Bendrovės pateikti įrodymai ir dokumentai, o teismas pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos pareiškėjo pateiktus dokumentus, nes pateikta rašytinė medžiaga buvo sudaryta ne lietuvių kalba.
Atsakovas Kauno AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 12–14, III tomas) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tokiais pačiai argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
PVM įstatymas nustatė, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą, turimoje PVM sąskaitoje –faktūroje tokia PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, turima PVM sąskaita – faktūra privalo atitikti visus PVM įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (64 str. 1 d.). PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kokius rekvizitus privalo turėti PVM sąskaita – faktūra.
Nagrinėjamoje byloje esančios sąskaitos – faktūros LEB Nr. 6576073, LEB Nr. 6576074, LEC Nr. 5270295, LEC Nr. 5270314 atitinka jiems taikomus formalius įstatymo nustatytus reikalavimus, to neginčija ir atsakovai, tačiau pabrėžtina, kad MAĮ 10 straipsnis įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, reiškiantį, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama tokių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Byloje nustatyta, kad Bendrovė sudarė sutartis su UAB „Radamanta“, kuriomis minėta įmonė įsipareigojo atlikti marketingo ir rinkos tyrimo paslaugas Vidurinės Azijos valstybėse, pasitelkusi Uzbekistano, Kirgizijos, Kazachstano firmas atlikti rinkų tyrimus Bendrovės kuriamos informacinės technologijos eksportui į šias valstybes, atstovauti Bendrovės interesus, tarpininkauti pasirašant sutartis plėtojant Bendrovės veiklą Kazachstano Respublikoje.
Apeliantas, teigdamas, kad minėtos ūkinės operacijos realiai įvyko, nurodo, kad nebuvo paneigti jo pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys minėtų ūkinių operacijų realų įvykdymą. Nenustatyta, kad byloje pateikti tipiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo su Kazachstano įmonėmis (IĮ ŠOPAN AMANGELDY TURGYNBEKULY ir TOO „RAMADAMA“) iš tikrųjų buvo sudaryti tarpininkaujant UAB „Radamanta“, neaiškios tokių susitarimų pateikimo teismui aplinkybės, kadangi atsakovams jie pateikti nebuvo, o apeliantas, pateikdamas juos pirmosios instancijos teismui, negalėjo pateikti tokių susitarimų gavimą patvirtinančių dokumentų. Be to, pats apeliantas pripažino, kad minėtų susitarimų originalai ir kiti, anot jo, sudaryti susitarimai neišliko, nes jie buvo preliminarūs, o toliau sutartys nebuvo sudaromos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantas nurodo, jog UAB „Radamanta“ atliko rinkos analizę, pateikė visą eilę atliktų darbų rezultatų, surado daug potencialių klientų, savo patalpose organizavo seminarus, kuriuose dalyvavo Bendrovės ir Kazachstano įmonių atstovai, t.y. suteikė paslaugas, numatytas darbų atlikimo aktuose 2003-11-28 Nr. 01/11, 2003-12-30 Nr. 02/12, 2004-09-30 Nr. 01, 2004-12-23 Nr. 01. Tačiau pabrėžtina, kad apeliantas nepateikė jokių tokių veiksmų atlikimą pagrindžiančių dokumentų, nurodydamas, kad dalis jų saugoma UAB „Radamanta“. Pažymėtina, kad 2006 metais (2006-05-24 patikrinimo aktas) buvo atliktas UAB „Radamanta“ patikrinimas už veiklos laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., kurio metu nustatyta, kad minėta įmonė veiklos nevykdo, visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti įmonės direktoriui, kurio rasti nepavyko. Todėl, minėto patikrinimo metu nenustačius apelianto nurodytų aplinkybių ir atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą, pareiga pateikti atitinkamus dokumentus teko apeliantui, tačiau jis tokių dokumentų nepateikė. Minėta pareiga negali būti vertinama kaip nepagrįstas įrodinėjimo naštos perkėlimas Bendrovei, kadangi Bendrovė, būdama sutartinių santykių su UAB „Radamanta“ šalimi ir jų pagrindu siekdama įgyti teisę į PVM atskaitą, mokesčių administratoriui pateikus įrodymus apie tai, kad atitinkamos ūkinės operacijos nebuvo įvykdytos, norėdama paneigti mokesčių administratoriaus įrodytas aplinkybes, turi pateikti jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba, o 2 dalis įtvirtina principą, jog dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Apeliantas teigia, kad jis pateikė jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus teismui, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, atsakovų paaiškinimų, pateikti dokumentai buvo netinkamai paruošti, neišversti į lietuvių kalbą, todėl jie ir nebuvo nagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas tokių aplinkybių taip pat neginčija ir, nors preliminarius susitarimus su Kazachstano įmonėmis pateikė tinkamai išverstus į lietuvių kalbą, tačiau kitų, anot jo, turimų ir jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų tinkamai neišvertė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
Pažymėtina, jog apeliantas, įrodinėdamas ūkinių operacijų tikrumą, remiasi byloje esančiu Bendrovės atstovo ir UAB „Radamanta“ darbuotojo A. Š. susirašinėjimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, pabrėžia, kad tokie byloje esantys laiškai nepatvirtina, kad A. Š., juos rašydamas veikė kaip UAB „Radamanta“ atstovas, jie nepagrindžia to, kad ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir UAB „Radamanta“ iš tikrųjų buvo vykdomos, o tik parodo, kad Bendrovės atstovas siuntė tam tikrus dokumentus A. Š. Taip pat ūkinių operacijų tikrumo neįrodo ir pateikti R. M. pasas bei Kazachstano viza, nes tai tėra tik kelionės dokumentai, patvirtinantys vykimo Kazachstano Respubliką faktą, be to, nepateikta įrodymų, jog R. M., vykdamas į Kazachstano Respubliką, veikė kaip UAB „Radamanta“ atstovas ir vykdė UAB „Radamanta“ ir Bendrovės sudarytose sutartyse nurodytus veiksmus. Tuo labiau, kad R. M. niekada UAB „Radamanta“ nedirbo ir iš jo paaiškinimų seka, kad jis į Kazachstano Respubliką vyko prekiauti automobiliais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š., A. P. ir R. M. pirmosios instancijos teisme pateikti parodymai yra bendro pobūdžio, nepatvirtinantys realaus ūkinių operacijų įvykdymo. Minėti liudytojai negalėjo nurodyti tikslių Bendrovės ir UAB „Radamanta“ sudarytų sandorių įvykdymo aplinkybių, kokie veiksmai buvo atlikti. Faktas, jog Bendrovė atsiskaitė su UAB „Radamanta“ pagal jos išrašytas sąskaitas – faktūras, neturi įtakos minėtų ūkinių operacijų tikrumo vertinimui.
Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama nurodytas aplinkybes, į tai, kad apeliantas nepateikė jokių ūkinių operacijų tarp Bendrovės ir UAB „Radamanta“ realų įvykdymą įrodančių aplinkybių ir dokumentų, į tai, kad tiek Bendrovės, tiek ir UAB „Radamanta“ bendradarbiavimo metu atstovavę atstovai tikslių tarp minėtų įmonių sudarytų sandorių įvykdymo aplinkybių nenurodė, daro išvadą, kad sutarčių tarp UAB „Elitnet“ ir UAB „Radamanta“ pagrindu ūkinės operacijos yra realiai neįvykusios.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A1 – 355/2004), prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti. Pabrėžtina, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas turi būti realūs, t.y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad PVM sąskaita – faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinamas principas, jog mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti jog nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, kitaip tariant, parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė ir kartu nėra teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, mokesčių administratoriui įrodžius, jog nebuvo realaus paslaugų teikimo, t.y. ūkinių operacijų įvykdymo, pagal UAB „Elitnet“ ir UAB „Radamanta“ sudarytas sutartis, atitinkamai darytina išvada, kad Bendrovė, veikdama nesąžiningai, neįgijo teisės į PVM atskaitą pagal minėtų sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas – faktūras.
Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 1659/2008 ir kitos nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos.
MAĮ 67 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus nagrinėjamu atveju apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos yra tinkamai pagrįstos. Minėto straipsnio 2 dalis atitinkamai numato, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kadangi nagrinėjamoje byloje toks pagrindimas nėra pateiktas, darytina išvada, kad atsakovai pagrįstai apeliantui apskaičiavo papildomai mokėtino mokesčio sumas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų reikalavimus, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Elitnet“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.