Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-03-27 · Administracinė byla Nr. A-311-552/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
A-311-552/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00771-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
A. Z., Artūro
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. A-311-552/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00771-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus.(kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Artūro skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GT-1(17)-S (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiomis aplinkybėmis:

2.1. Jis, veikdamas kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbiami) vertintojas , 2015m. gruodžio 29 d. parengė automobilio (duomenys neskelbiami) Vertinimo ataskaitą Nr. 151229-322 ( toliau – ir Ataskaita). Garbės teismas Sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 papunkčio reikalavimų ir skyrė jam drausminę nuobaudą - pastabą.

2.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (toliau – Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija) nustato transporto priemonių vertinimo metodų ir duomenų parinkimo bei taikymo reikalavimus. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 2 punkte nurodyta, kad šios instrukcijos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintos Importuojamų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) reglamentuoja importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Turto ir verslo vertinimo metodika) numatyta bendra bet kokio turto vertinimo tvarka, kuri daugeliu atvejų nėra aktuali ir neįgyvendinama praktikoje vertinant transporto priemones. Pareiškėjas turėjo vadovautis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija bei Muitinio įvertinimo taisyklėmis. Ataskaita rengta siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vertė nedaro įtakos nustatytai mokestinei vertei. Kadangi transporto priemonės atkuriamieji kaštai neviršijo 75 proc. rinkos vertės, tai transporto priemonės mokestinė vertė buvo apskaičiuota iš transporto priemonės (iki apgadinimo) rinkos vertės atimant transporto priemonės remonto kaštus. Šiuo atveju nebuvo prievolės apskaičiuoti likutinę vertę.

2.3. Nurodė, kad Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 punktas nustato, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis automobilių rinkos kainų žinynu. Muitinio įvertinimo taisyklių 17.3 papunktyje nurodyta, kad vertinamų apgadintų transporto priemonių rinkos vertė iki apgadinimo nustatoma pagal Naudotų transporto priemonių rinkos kainų žinyno (katalogo) duomens. Jeigu nėra galimybės apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertės nustatyti šiame papunktyje nurodytais būdais, ji nustatoma lyginamosios vertės metodu. Pagal Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 1B-914 vienintelis žinynas, kurio duomenis ataskaitos sudarymo metu pripažino muitinė, buvo Empreksis. Pareiškėjas, rengdamas ataskaitą, galėjo naudotis tik ta informacija, kuri gaunama iš Empreksis. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 70 punktas nurodo, kad atskirų dalių vertės procentinė išraiška nuo visos transporto priemonės vertės nustatoma pagal 5 lentelę. Tos pačios instrukcijos 71 punkte numatyta, jog atskirų dalių vertės procentais išraiška nuo visos transporto priemonės vertės gali būti mažinama dėl dalinio apgadinimo arba blogos techninės būklės. Reikalavimų ar metodikos, nusakančių kaip šis mažinimas turi būti atliekamas, nėra numatyta jokiame teisės akte.

2.4. Paaiškino, kad vertintojas, užfiksavęs dalinį transporto priemonės atskiros dalies pažeidimą, gali tos dalies procentinę išraišką sumažinti savo nuožiūra, pagrįsdamas tai faktiniais duomenimis. Ataskaitoje nurodyta, kad atskirų transporto priemonės dalių procentinės vertės yra parinktos iš Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 lentelės. Ataskaitoje nurodyta, kad kai kurios iš jų buvo mažintos dėl pažeidimų. Atskirų dalių procentinės išraiškos mažinimo pagrindimas yra pateiktas ataskaitoje esančiame Transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte bei nuotraukose. Kiti likutinei vertei nustatyti naudoti skaičiavimai bei jų galutinis rezultatas yra aiškiai nurodyti ataskaitoje. Naudotasi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 69, 72 bei 73 punktuose numatytomis formulėmis. Koeficientai imti iš Muitinio įvertinimo taisyklių 17.4 papunktyje nurodytų reikšmių, pagrindžiant jas ataskaitos medžiaga. Turto ir verslo vertinimo metodika bei specialūs transporto priemonių vertinimo teisės aktai nenurodo, kas yra transporto priemonės vidus. Transporto priemonės viduje yra jos identifikacinio numerio įrašymo vieta, tai matosi iš ataskaitoje esančių nuotraukų. Yra nuotraukų, kuriose užfiksuota tai, kas yra po variklio dangčiu, užfiksuotos automobilio vidaus detalės.

2.5. Garbės teismo nariai buvo šališki pareiškėjo atžvilgiu, nes posėdžio metu buvo išsakoma išankstinė nuomonė apie drausmės bylos baigtį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kurios Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, Muitinio įvertinimo taisyklių, Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatos tarpusavyje konkuruoja ir kokią įtaką tai turėjo skundžiamo sprendimo teisėtumui. Pareiškėjo išsakytos abejonės nesudaro teisinio pagrindo kvestionuoti teisės aktų tarpusavio suderinamumą, bei panaikinti Garbės teismo sprendimą. Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų laikymasis privalomas visais turto vertinimo atvejais, nepriklausomai nuo vertinamo turto rūšies. Reikalavimą laikytis Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų inter alia nustato Muitinio vertinimo taisyklės, kuriomis rėmėsi pareiškėjas. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimai taikomi visoms turto vertinimo ataskaitos dalims. Teisės aktai nenumato specialių sąlygų tiems dydžiams, kurie pateikiami kaip „perteklinė informacija“. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas numato kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti turto vertės skaičiavimai.

5. Tarnyba taip pat nurodė, kad pareiškėjas ataskaitoje pateikė likutinę transporto priemonės vertę, todėl tokios vertės pagrindimas turėjo būti nurodytas. Pareiškėjas nurodė, kad konkretūs dydžiai parinkti (kai kuriuos jų mažinant dėl pažeidimų) iš rekomenduojamų reikšmių, nurodomų Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos prieduose. Šiuo atveju ataskaitoje pateikti ne išsamūs skaičiavimai, kaip to reikalauja Įstatymas ir teismų praktika, o nuoroda į konkretų teisės aktą. Atsakovo vertinimu nuorodos į teisės aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu reikalavimo pagrįsti vertės nustatymo dydžius įgyvendinimu. Be to, dalis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos prieduose nurodomų dydžių buvo pakoreguoti dėl pažeidimų. Kiekvienas mažinimas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Vidinių transporto priemonės dalių užfiksavimas negali būti laikomas automobilio vidaus nuotrauka. Transporto priemonės vidaus sąvoka yra akivaizdi pati savaime, nereikalaujanti papildomų paaiškinimų ar atskirų apibrėžimų teisės aktuose. Nepriklausomai nuo to, ar automobilio vidaus įranga ir salonas buvo apgadinti, automobilio vidaus nuotraukos ataskaitoje turėjo būti pateiktos. Pareiškėjas Garbės teismo posėdžio metu nušalinimų nariams nepareiškė, skunde nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti Garbės teismo narių šališkumu.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas, teismas) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbiami) vertintojas A. Z. 2015m. gruodžio 29 d. parengė automobilio (duomenys neskelbiami) Vertinimo ataskaitą Nr. 151229-322, kurią sudaro aiškinamasis raštas, transporto priemonės vertinimo pažyma, transporto priemonės apžiūrėjimo aktas, apgadinimų ir numatomo remonto protokolas, išvada apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, ekspertizė/sąmata, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, išvada dėl transporto priemonės mokestinės vertės, foto nuotraukos, techninio paso kopija, įmonės kvalifikacijos atestato, turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo, draudimo kopijos, papildoma informacija. Tarnyba atlikusi UAB (duomenys neskelbiami) patikrinimą, įvertino ir pareiškėjo rengtą Ataskaitą, nurodžiusi, kad rengiant ją, nesilaikyta Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 papunkčio reikalavimų – ataskaitoje nepateiktos vertinamo automobilio vidaus nuotraukos, taip pat nesilaikyta Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo – ataskaitoje nepagrįstas vertinamo turto likutinės vertės nustatymas, t. y. ataskaitoje nenurodyta, kokių skaičiavimų pagrindu nustatytos transporto priemonės dalių verčių procentinės išraiškos (variklio, priekinės pakabos, likusių dalių).

Šalies argumentai

8. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2016 m. gruodžio 13 d. teikimu Nr. GT-45(16)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos A. Z. iškėlimo, o 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.15.)D2-4473 informavo pareiškėją apie Garbės teismo sprendimą iškelti jam drausmės bylą. Garbės teismas priėmė 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GT-1(17)-S kuriuo paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – pastabą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog pareiškėjas, rengdamas ataskaitą nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų ir nepateikė likutinės transporto priemonės vertės skaičiavimų. Įstatymo 22 straipsnis nustato turto vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus, tarp kurių reikalavimą turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Taigi, pareiškėjas vertinimo ataskaitoje pateikęs likutinę transporto priemonės vertę, turėjo šią vertę pagrįsti. Pažymėjo, kad turto vertę pagrindžiantys skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumo ir objektyvumu. Visų turto vertei nustatyti taikomų dydžių pagrindimas yra vienas esminių turto vertinimo ataskaitos reikalavimų, todėl aptariamas pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar techniniu netikslumu.

10. Atsižvelgęs, kad Ataskaitoje pareiškėjas nepateikė objektyvaus ir pagrįsto transporto priemonės likutinės vertės apskaičiavimo, teismas padarė išvadą, jog Garbės teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimą. Vertindamas Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 papunkčio nuostatą, teismas pažymėjo, kad garbės teismas pagrįstai konstatavo ir šio papunkčio pažeidimą, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nenufotografavo automobilio vidaus, bagažinės ir salono, kas buvo privaloma. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Garbės teismo nariai buvo šališki.

III.

11. Pareiškėjas A. Z. pateikė apeliacinį skundą (2017 m. birželio 22 d. pateikė patikslintą skundą) prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

12.1. Ataskaitoje pateikiamos transporto priemonės apgadintų detalių ir agregatų nuotraukos ir defektacijos aktai yra faktinis pagrindimas, kuriuo remiantis pareiškėjas ataskaitoje mažino tam tikrus koeficientus. Visų koeficientų mažinimai atlikti sistemiškai laikantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir Turto vertinimo metodikos.

12.2. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 papunkčio lingvistinį ir loginį aiškinimą, nepagrįstai padaryta išvada, kad turėjo būti padarytos būtent automobilio salono nuotraukos.

12.3. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatos dėl pareiškėjo turėtų būti taikytinos proporcingai, t. y. atsižvelgiant į Ataskaitos sudarymo tikslą, aplinkybes, ir į tai, ar padaryti pažeidimai turėjo įtakos ataskaitos rezultatams.

Šalies argumentai

12.4. Pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. pateikė prašymą dėl įrodymų pridėjimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo administracinėje byloje, kuriuo prašo prijungti prie bylos Garbės teismo 2017 m. sausio 17 d. posėdžio garso įrašą. Pareiškėjo teigimu minėtas garso įrašas pagrindžia pareiškėjo argumentus dėl Garbės teismo šališkumo, Garbės teismo nariai pažeidė valstybės tarnautojų etiką. Prašymu pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti jo apeliacinio skundo nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas prašymas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme dėl to, ar Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-19, 39, 40, 41, 42 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą akcentuodamas, kad vidinių transporto priemonės detalių užfiksavimas negali būti laikomas automobilio vidaus nuotraukomis, o transporto priemonės vidaus sąvoka yra akivaizdus, neįrodinėtinas faktas, nereikalaujantis papildomų paaiškinimų, todėl pareiškėjas nesilaikė Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 papunkčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

3. Byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. GT-1(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. Z. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo bei pagrįstumo.

4. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia pozicija, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 papunkčio nuostatą, bei nevertino Garbės teismo narių šališkumo, procedūrų skirti drausminei nuobaudai nesilaikymo.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs gautą pareiškėjo 2018 m. kovo 16 d. prašymą dėl įrodymų pridėjimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo administracinėje byloje, kuriuo pareiškėjas prašo pridėti prie bylos Garbės teismo 2017 m. sausio 17 d. posėdžio garso įrašą ir sustabdyti bylą kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės norminę administracinę bylą Nr. eI-8-662/2018 dėl Turto ir verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, (toliau – Nuostatai) 39-42 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams, ir įvertinęs prašyme nurodytas priežastis, nusprendė pridėti Garbės teismo 2017 m. sausio 17 d. posėdžio garso įrašą, kaip naują įrodymą. Prašymo dalis dėl bylos sustabdymo netenkintinas, nes šios administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu minėta norminė administracinė byla yra išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriuo fiziniam ar juridiniam asmeniui paskirta tam tikra teisės aktuose numatyta poveikio priemonė, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą skirti asmeniui poveikio priemonę, kai yra nustatomi tokie sankcijos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti sankcijos neteisėtumą. Teismas panaikina administracinį aktą skirti sankciją tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų poveikio priemonių skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo pažeidimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015).

8. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, Garbės teismas yra institucija, nagrinėjanti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, jai yra priskirta funkcija kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas, taip pat priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Garbės teismas – tai turto arba verslo vertintojų drausmės bylas nagrinėjanti institucija, priimanti sprendimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo.

9. Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) 39-40 punktai numato, kad Garbės teismo posėdyje priėmus ir paskelbus sprendimą, iš karto yra paviešinamos tik įžanginė ir rezoliucinė dalys, o Garbės teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių tekstą Garbės teismo sekretorius elektroniniu paštu pateikia Garbės teismo posėdyje dalyvavusiems Garbės teismo nariams derinti (pritarti tekstui be pataisymų, pateikti teksto pataisymus (jeigu Garbės teismo narys per 2 darbo dienas nepateikia teksto pataisymų, laikoma, kad jis tekstui pritarė). Toks teisinis reguliavimas lemia, kad pirmiausiai Garbės teismo sprendimas yra paskelbiamas, o tik vėliau, po paskelbimo, surašomas. Taigi Garbės teismo baigiamasis aktas jo paskelbimo metu nėra grindžiamas teisiniais argumentais, o baigiamojo akto argumentai surašomi ir paviešinami vėliau, jau paskelbus sprendimą.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 konstatavo, kad Nuostatų 40, 41 ir 42 punktų nuostatos prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek kiek šiose nuostatose numatyta, kad Garbės teismo sprendimas posėdyje yra priimamas ir paskelbiamas nesurašius sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, kurios surašomos ir pats sprendimas Garbės teismo narių pasirašomas tik per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo.

11. Iš bylos aplinkybių matyti, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Nuostatų 40-42 punktais. Sprendimo priėmimo data nurodyta 2017 m. sausio 17 d., Garbės teismo posėdžio metu buvo paskelbta tik Sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalis, o pats Sprendimas su visais jame nurodytais motyvais pareiškėjui registruotu paštu pateiktas 2017 m. vasario 3 d. Šios aplinkybės suponuoja, kad tiek skundžiamas Garbės teismo Sprendimas, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėti iš esmės, t.y., priimti taikant norminio teisės akto nuostatas, kurios vėliau pripažintos antikonstitucinėmis, todėl turėtų būti panaikinti.

12. Atskirai pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 118 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtas 2017 m. gegužės 11 d., t. y. dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. liepos 20 d. sprendimo ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo Garbės teismo Sprendimo teisėtumą vadovavosi tuo metu galiojusiais Nuostatais.

13. Aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, kad aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tai nebūtų teisinga bei nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu (žr., pvz., 2009 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014 ir kt.).

14. Taigi, turint omenyje tai, kad LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu pareiškėjo ginčas su atsakovu dėl Garbės teismo Sprendimo nebuvo pasibaigęs ir tarp ginčo šalių teisiniai santykiai nebuvo išsisprendę, todėl Nuostatų 40, 41 ir 42 punktai negali būti taikomi ir šioje byloje.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į ginčo santykiui taikytiną pasikeitusį teisinį reguliavimą, nustatytas teisinis pagrindas panaikinti Garbės teismo Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GT-1(17)-S.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė