- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-30
- Bylos Nr.
- 2K-380/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- J. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Pagal BK 63 straipsnio 1, 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendį, J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: sumažinta aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodytos J. G. nusikalstamos veikos apimtis nustatant, kad jis 2003 m. kovo 30 – 31 dienomis apgaule įgijo 8264,25 Lt vertės 3757,16 litrų dyzelino, taip pat pašalinta J. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, J. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų, o galutinė subendrinta bausmė sumažinta iki vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nuteistas už tai, kad 2003 metų kovo 30 – 31 dienomis (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, apgaule, pasinaudodamas K. V. įmonei išduota kuro kreditine kortele bei jai suteiktu identifikaciniu kodu ir taip prisistatydamas šios įmonės darbuotoju, iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo 8264,25 Lt vertės 3757,16 litrų dyzelino.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde J. G. gynėjas prašo pakeisti teismų sprendimus paskiriant J. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada, kad J. G. įgijo degalus pateikdamas K. V. įmonės kortelę, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei įrodymus ir nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Kasatorius įsitikinęs, kad J. G. paskirta bausmė yra savo rūšimi ir dydžiu per griežta, ir savo nuomonę grindžia šiais motyvais. J. G. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, savo apimtimi nedidelis, J. G. charakterizuojamas neblogai, turi gyvenamąją vietą, šeimą, išlaiko sergančią motiną, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šie duomenys, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti neatėmus jam laisvės. Tuo tarpu teismai, skirdami J. G. bausmę, nesilaikė bausmės skyrimo pagrindų, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su nusikaltimo pobūdžiu, pavojingumu, netinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nepakankamai dėmesio skyrė kaltininko asmenybei, nemotyvuotai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nors pagal BK 55 straipsnį teismas privalo motyvuoti laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti bausmės skyrimo motyvai yra prieštaringi ir neatitinkantys įstatymo. Kolegija kaip J. G. pavojingumo visuomenei požymį nurodo tai, kad jis padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau sukčiavimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų išvadas dėl J. G. neprisipažinimo ir trukdymo procesui kasatorius laiko nepagrįstomis, o dėl J. G. asmenybės – šališkomis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, susijusių su J. G. nusikalstama veika, gynėjas kasaciniame skunde nenurodo. Iš šio skundo matyti, kad esminiai skundo argumentai yra susiję su J. G. paskirta bausme – jos rūšimi ir dydžiu. Kolegijos nuomone, kasacinio skundo motyvai dėl J. G. paskirtos bausmės nėra pagrįsti.
Dėl J. G. paskirtos bausmės
Kasatorius teigia, kad teismai J. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę nesilaikydami BK 54, 55 straipsnių reikalavimų. Šiuos teiginius paneigia teismų sprendimuose išdėstyti bausmės skyrimo motyvai. Iš jų matyti, kad teismai, spręsdami J. G. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, tarp jų – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį, atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos apimtį bei į tai, kad J. G. teistumai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo išnykę, todėl pagrįstai pakoregavo apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus ir sumažino J. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laivės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi įstatymas šiuo atveju leidžia teismui motyvuotai skirti ir laisvės atėmimo bausmę. Teismai nurodė motyvus, kodėl J. G. už padarytą nusikalstamą veiką skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvai pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, juose tinkamai įvertinta ir J. G. asmenybė. Atsižvelgus į šios bylos aplinkybes laikyti minėtus motyvus neteisingais ar šališkais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. G. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, nepažeidė įstatymo, nes BK 54 straipsnio nuostatos reikalauja skiriant bausmę atsižvelgti ir į kaltės formą bei rūšį. Dėl minėtų aplinkybių laikytina, kad laisvės atėmimo bausmė J. G. paskirta nepažeidžiant BK 54, 55 straipsnio reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas J. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki vienerių metų. Ši bausmė savo dydžiu neviršija BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Atitinkamai buvo sumažinta ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, tarp jų – dėl nuteistojo šeiminės padėties, motinos sveikatos būklės, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, bausmės dydžio klausimas šiuo atveju nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kiti kasacinio skundo motyvai yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl minėtų motyvų yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. G. gynėjo kasacinį skundą atmesti.