- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1-214-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00431-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- Z. D.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1971 m. rugsėjo 13 d. Kelmės rajone, Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „Tomeva“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Z. D. 2013 m. spalio 5 d. apie 15 val. 30 min (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia sudavė pagaliu savo dukrai R. D. į dešinę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis Z. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad konfliktai tarp jo ir jo dukters Rivetos kyla dėl to, kad ji atsikalbinėja prieš jį, neklauso, nepadeda namų ruošos darbuose. 2013 m. spalio 5 d. jis kvietė Rivetą važiuoti kartu su juo padėti parvežti šakų kūrenimui, tačiau dukra nevažiavo. Grįžęs namo su šakomis, pasikvietė Rivetą, kad ji padėtų jas iškrauti iš vežimo. Šakos buvo surištos virvėmis, kurias reikėjo atrišti. Riveta, išėjusi į kiemą, stovėjo šalia vežimo, virvių nepadėjo atrišti, todėl jis jai papriekaištavęs. Riveta jo atžvilgiu pavartojusi necenzūrinį žodį, dėl ko jis supykęs, paėmęs piršto storumo šaką, sudavė vieną kartą jai per sėdmenis. Dukters jis neatsiprašė, su ja nesusitaikė, kodėl, paaiškinti negali.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Z. D. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2013 m. spalio 5 d. ji buvo pavargusi, blogai jautėsi, jai nieko nesinorėjo dirbti, norėjosi pailsėti, todėl ji atsisakiusi vykti su tėvu ir broliais parvežti malkų. Apie negalavimus ir tai, kad yra pavargusi, ji pasakė tėčiui, tačiau jis jos visiškai nesiklausė, liepė padėti iškrauti malkas iš vežimo. Žabai vežime buvo surišti virvėmis, jas reikėjo atrišti, ji bijojusi susižaloti, be to, mačiusi tėvo nepasitenkinimą jos darbu, girdėdama priekaištus, kad ji viską daranti ne taip, kaip reikia, kaip jis norėtų, ji nesiėmė virvių rišti. Tėvui dėl to susinervinus, ji pasakiusi jam negražų žodį ir apsisukusi norėjo eiti į kambarį. Tačiau tuo metu sugriebęs medžio šaką tėvas jai trenkė per dešinę šlaunį, ji pajuto stiprų skausmą, pradėjo verkti. Nuo smūgio dešinėje šlaunyje atsirado kraujosruva. Tėvas jos neatsiprašė, tačiau jeigu jis ir atsiprašytų, ji neatleistų, nes jis ją nuolatos užgaulioja, nesvarbu blaivus ar girtas būna. Tėvas dažnai į ją kreipiasi grubiai, žeminančiai, vadindamas ją gyvūno vardu. Toks nuolatinis tėvo elgesys ją skaudina ir žemina.
Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. D. paaiškino, kad Z. D. yra jos buvęs sutuoktinis, tačiau su juo gyvena viename name, nes nutraukus santuoką namas buvo padalintas kiekvienam šeimos nariui lygiomis dalimis, iš Z. D. yra priteistas išlaikymas vaikams. Jos buvęs sutuoktinis yra labai piktas, tiek būdamas blaivus, tiek ir girtas vartoja daug necenzūrinių žodžių, nuolatos, be priežasties ją ir vaikus užgaulioja įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, fizinio smurto nenaudoja, tačiau prieš ją ir vyresniuosius vaikus nuolatos naudoja psichologinį smurtą. Kiekvieną rytą vietoj pasisveikinimo jie girdi necenzūrinius, žeminančius žiodžius, įžeidinėjimą. Kai įvyko konfliktas tarp Rivetos ir Z. D., ji svečiavosi pas savo motiną. Tos dienos pavakare pas jos mamą atėjusi Riveta su kitais vaikais papasakojo apie konfliktą su tėvu, jo suduotą smūgį pagaliu į koją, Riveta parodė dešinėje kojoje kraujosruvą, atsiradusią nuo tėvo smūgio.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad Z. D. panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį, tyčia sudavė smūgius nepilnametei dukrai R. D., dėl ko dukra patyrė fizinį skausmą, tuo Z. D. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis Z. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau dukros neatsiprašė, iš jo kai kurių paaiškinimų galima spręsti net priešingai, jis nemato savo elgesio neigiamo pobūdžio, savo elgesį teisina tuo, kad dukra jo neklauso, todėl jo formalų kaltės pripažinimą nėra pagrindo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis Z. D. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, iš esmės kaltę pripažino, tačiau jis nepilnametės dukters neatsiprašė, su ja nesusitaikė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė - laisvės apribojimas, numatytas už jo įvykdytą nusikaltimą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Iš nepilnametės nukentėjusios parodymų, jos atstovės pagal įstatymą paaiškinimų matyti, kad Z. D. nuolatos įžeidinėja nepilnametę dukrą, jos atžvilgiu vartoja įžeidžiančius žodžius, pravardžiuoja ją, taip ne tik žemindamas ją, bet panaudodamas tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Kadangi nusikaltimas įvykdytas prieš šeimos narį, todėl Z. D. atžvilgiu būtina skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios padėtų įgyvendinti bausmės tikslus – perauklėti nusikaltusį asmenį, siekti, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikaltimų. Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoj BK 48 str. straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Z. D. neteisėta veika įvykdyta prieš nepilnametę dukrą, kurios jis neatsiprašė, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Z. D. žodžiu dažnai įžeidinėja dukrą, todėl jam skirtinas įpareigojimas jos atsiprašyti ir ateityje neįžeidinėti. Kadangi Z. D. smurtinius veiksmus panaudojo prieš šeimos narį, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka Z. D. elgesiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, Z. D. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam taikomos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos – paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Z. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti nuteistąjį Z. D. atsiprašyti nukentėjusiosios R. D., viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neįžeidinėti nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti nepakeistą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.