Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybinės įmonės Tytuvėnų miškų urėdijos ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Pirkimo-pardavimo sutartis kaip sandoris yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios.

2011 m. spalio 6 d. miško sodmenų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SD-112/2011 (60-61 b. l.) ieškovė VĮ Tytuvėnų miškų urėdija įsipareigojo atsakovei E. Ž. parduoti už 11870,10 Lt karpotojo beržo ir paprastosios eglės sodmenų. 4.3 sutarties punktu šalys susitarė, kad pirkėjas už sodmenis galutinai atsiskaito pagal PVM sąskaitą-faktūrą per 5 darbo dienas po to, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos perves lėšas į pirkėjos sąskaitą. Iš krovinio važtaraščių (63-67 b. l.) matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą sodmenų kiekį, atsakovė juos priėmė savo žinion. Vykdant sutarties sąlygas, atsakovei buvo pateikta sąskaita faktūra, pagal kurią ji ieškovei turėjo sumokėti už įsigytus sodmenis sutartą kainą 11870,10 Lt (62 b. l.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6.59 straipsnis). Pardavėja VĮ Tytuvėnų miškų urėdija savo prievolę pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė tinkamai. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informacijos (97 b. l.) matyti, kad atsakovei E. Ž. pagal 2010 m. lapkričio 29 d. pateiktą paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėta 99656,67 Lt ir 2013 m. sausio 14 d. 16282,35 Lt, pagal 2011 m. balandžio 27 d. pateiktą paraišką – 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėta 52686,63 Lt ir 2013 m. sausio 14 d. – 13775,66 Lt. Iš mokėjimo nurodymų (51, 52 b. l.), pateiktų atsakovės, matyti, kad ji, vykdydama sodmenų pirkimo-pardavimo sutartį, su pardavėja VĮ Tytuvėnų miškų urėdija atsiskaitė tik dalinai : 2012 m. gruodžio 3 d. sumokėjo 1500 Lt, 2013 m. vasario 5 d. – 2000 Lt. Taigi, atsakovė, gavusi lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, neįvykdė sutartinės prievolės per 5 darbo dienas apmokėti už įsigytus sodmenis, tokiu būdu, pažeidė sutarties sąlygas. Atsakovė, gavusi tikslinės paskirties – miško įveisimui - didelę pinigų sumą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros neatsiskaitė už įsigytus miško sodinukus, kas pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovė pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, atsiskaityti už įsigytą turtą – sodmenis – piktybiškai vengia. Esant tokioms aplinkybėms, pardavėjai – ieškovei - iš pirkėjos – atsakovės, kuri nesumokėjo visos įsigyto daikto kainos, - priteistina likusi nesumokėtoji suma – 8370,10 Lt.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.983 str. 1 d., 3 d.). Taigi, taikos sutartis – abiejų šalių geranoriškas susitarimas, sukuriantis šalims naujas teises ir pareigas. Teismo pareiga tik spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą. Šalys įstatymo nustatyta tvarka sudarytos taikos sutarties teismui tvirtinti nepateikė, atsakovės reikalavimas leisti sudaryti taikos sutartį yra neparemtas įstatymu, todėl teismas šioje byloje klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo nesprendė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės nuo šios bylos teisme iškėlimo dienos – 2012 m. gruodžio 31 d. - pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas žyminis mokestis, kuris skaičiuojamas nuo patenkinto reikalavimo dydžio ir sudaro 251 Lt (8370,10x3%=251) (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateiktos 2013 m. vasario 22 d. teisinių paslaugų sutarties (76-77 b. l.), PVM sąskaitos faktūros (78 b. l.), mokėjimo nurodymo (79 b. l.) matyti, kad ieškovė VĮ Tytuvėnų miškų urėdija už teisines konsultacijas ir dokumentų rengimą teismui UAB „Teisinių žinių centras“ sumokėjo 1210 Lt. Ši suma neviršija Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio už ieškovei suteiktas teisines paslaugas - konsultacijas, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą. Ieškinį patenkinus pilnumoje, ieškovės turėtos išlaidos, susijusios su teisine pagalba ir procesinių dokumentų rengimu, priteistinos iš atsakovės.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 43,05 Lt (1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 str., 263-270 str. str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnumoje.

Priteisti iš E. Ž. Valstybinei įmonei Tytuvėnų miškų urėdija 8370,10 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt litų 10 ct.) skolos už parduotus miško sodmenis pagal 2011 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SD-112/2011, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8370,10 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. gruodžio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1461 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. Ž. 43,05 Lt (keturiasdešimt tris litus 5 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.