Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d. ir nuteista areštu 27 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ str., R. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta areštas 18 parų, areštą atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią R. P. nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Nukentėjusiosios G. I. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. P. priteista 319 litų turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad ji 2014 m. liepos 17 d., apie 19.10 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės (LOR) skyriaus palatos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nedidelės vertės, G. I. priklausantį turtą – 45 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 170 litų, G. I. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB „SEB“ banko mokėjimo kortele, viso pagrobė nukentėjusiosios G. I. turto už 215 litų.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas, prokuroras prašė baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nuo 2015-01-01 pasikeitė baudžiamasis įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas R. P. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis revizuojamas dėl po nuosprendžio priė­mi­mo pasikeitusio baudžiamojo įstatymo.

Pagal BK 178 str. 4 d. atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Byloje nus­tatyta, kad R. P. iš viso pagrobė nukentėjusiosios G. I. turto už 215 litų.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 str. 1 d. redakcija (galiojo nuo 2010 m. gruodžio 2 d.) numatė, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet ne­viršija 3 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, R. P. veika buvo tinkamai kva­lifikuota pagal BK 178 str. 4 d. kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 str. 1 d. nuostata buvo pakeista nu­ro­dant, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio su­mos. BK 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įs­ta­tymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką pa­da­riusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytą BK 190 str. 1 d. redakciją turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nu­si­kalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Taigi, ši nuostata laikytina švelninančia R. P. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuteistosios R. P. pa­grob­­tų daiktų vertė yra 215 Lt, t. y. nesiekia 3 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje buvo priimtas tinkamai pritaikius jo priėmimo metu ga­liojusį bau­džiamąjį įstatymą ir nepadarius esmi­nių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio bau­džiamojo įsta­tymo jis yra naikintinas, nes R. P. nepadarė veikos, kuri pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo kodekso redakciją būtų laikoma nusikalstama. Nesant R. P. veiks­muo­se nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ji turi būti išteisinta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 329 str. 1 p.). Šioje dalyje R. P. veika gali būti vertinama tik kaip Lietuvos Respublikos Ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatytas pažeidimas.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, apylinkės teis­mo nuosprendis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 178 str. 4 d. naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo apeliantė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d., išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Kadangi R. P. išteisinama, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, nukentėjusiosios G. I. 319 litų civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. I. 319 civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).