Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovai A. K. ir S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1-4 b.l), prašydami pakeisti Valstybinės žemės nuomos 2008 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 1014 (toliau ir Žemės nuomos sutartis), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko, kurio teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo G. B., ir Žemės nuomos sutarties 1, 10 ir 11 punktus išdėstyti taip: 1 punktą: „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 5,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą žemės sklypo planą, parengtą 2014-12-09.“; 10 punktą: „Metinio žemės nuomos mokesčio dydis – 400 Lt, kas atitinka 115,85 EUR, už 1 ha.“; 11 punktą: „Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra iki einamųjų metų lapkričio 1 d. imtinai.“; 4) 15 punktą panaikinti, nes privačios žemės nuomos sutarčiai jis yra nebeaktualus.

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2008 m. birželio 11 d. su atsakovu G. B. 10 (dešimčiai) metų sudarė 11,40 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 1014. Paaiškina, jog Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2012 m. kovo 28 d. sutarties Nr. RS-2120 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jie šį žemės sklypą nusipirko ir perėmė nuomotojo teises. Atsakovas faktiškai naudojasi tik dalimi, t.y. 5,30 ha žemės sklypo, kurią ir deklaruoja išmokoms iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauti, kita žemės sklypo dalis – 6,10 ha yra nedirbama, apleista. Nurodo, jog 5,0 ha nedirbama žemė, užpelkėjusi ir apaugusi krūmais. Žemės sklypas 11,40 ha yra žemės ūkio paskirties, o pagal Žemės nuomos sutartį atsakovas šį sklypą privalo naudoti pagal paskirtį ir tinkamai, tačiau šios pareigos nevykdė: krūmais apaugusios žemės netvarkė, ją dar labiau apleido, neremontavo melioracijos įrenginių. Dėl šių priežasčių 6,10 ha žemės sklypas tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį žemės ūkio veiklai. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog žemė buvo apaugusi krūmais iki Žemės nuomos sutarties sudarymo, yra nepagrįsti. Išsinuomojęs žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atsakovas privalėjo jį tinkamai naudoti pagal paskirtį: iškirsti krūmus, medžius, išvalyti sklypą, sutaisyti melioracijos įrenginius, paruošti žemę žemės ūkio veiklai ir ją naudoti pagal paskirtį. Pažymi, jog Žemės nuomos sutarties 6 punkte nurodyta, jog žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai. Atsakovas pažeidė nuomininko pareigas, nenaudojo žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę paskirtį: žemę apleido, nedirbo, dėl ko ji apaugo krūmais ir medžiais bei užmirko. Ieškovas A. K. yra ūkininkas, todėl atsakovo nenaudojamoje pagal paskirtį 6,10 ha žemės sklypo dalyje nori ūkininkauti. Ieškovu vertinimu, atsakovų veiksmais yra šiurkščiai pažeidžiamos jų teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. Paaiškina, kad 2014 m. gruodžio 8 d. jie sutvarkė 6,10 ha atsakovo nenaudojamo žemės sklypo, kad neprarastų galimybės ateityje juo naudotis pagal paskirtį ir jiems nebūtų taikoma atsakomybė: išrovė krūmus, medžius, parengė sklypą žemės ūkio veiklai, už šias paslaugas sumokėjo pagal pateikiamą sąskaitą-faktūrą. Ieškovai pateikia teismui žemės sklypo planą, kuriame nurodytas atsakovo faktiškai dirbamas 5,30 ha žemės sklypas ir nenaudojamas 6,10 ha žemės sklypas. Pagal šį pateikiamą planą ir pageidauja pakeisti žemės nuomos sutartį, pakeičiant nuomojamos žemės plotą iš „11,40 ha“ į „5,30 ha“, ką faktiškai atsakovas ir naudoja bei nustatant metinio žemės nuomos mokesčio dydį 400 litų (be PVM), kas atitinka 115,85 EUR už 1 ha. Pažymi, jog tokia yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir kituose aplinkinėse teritorijose nusistovėjusi žemės nuomos rinkos kaina.

Ieškovai A. K., S. K. ir jų atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teisme ieškovai papildomai paaiškino, kad žemės nuomos sutarties su atsakovu nutraukti neprašo, tik siekia užfiksuoti tikrąją žemės sklypo naudojimo padėtį bei gauti už Žemės sklypo nuomą rinkoje vyraujančią kainą. Atsakovas dirba žemę nuo 2008 metų, tačiau neprižiūrėjo ir neprižiūri, kaip ji dirbama.