- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-152-1020/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- D. A. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. B. (D. A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas D. A. B. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus VPK) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimas, pripažinti D. A. B. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje (patikslinant faktines padarytų veikų aplinkybes) ir paskirti jam už tai 140 EUR dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus VPK 2018 m. lapkričio 12 d. surašė D. A. B. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. spalio 31 d. apie 08.10 val., Vilniuje, Lukiškių skg. 6, esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, priežiūros posto Nr. 20 priėmimo metu išėjęs iš gyvenamosios kameros elgėsi įžūliai, be jokios priežasties išvadino jaunesnįjį specialistą A. D. (A. D.) necenzūriniais žodžiais į teisėtus pataisos pareigūno reikalavimus nereagavo. Šiais veiksmais jis pripažintas kaltu padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Dėl šio nutarimo D. A. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. D. A. B. skundą atmetė ir Vilniaus VPK nutarimą paliko galioti nepakeistą. Visgi teismas priėmė sprendimą „patikslinti“ padarytų veikų aplinkybes, nurodydamas, kad D. A. B. pareigūno A. D. atžvilgiu necenzūrinius žodžiais vartojo ne tik 2018 m. spalio 31 d. apie 8.10 val., bet ir šios dienos 9.10 val.; taip pat teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu D. A. B. buvo inkriminuota ANK 508 straipsnio 1 dalis, tačiau šis straipsnis neturi sudėtinių dalių, todėl D. A. B. veika kvalifikuotina pagal ANK 508 straipsnį. Pasak teismo, D. A. B. kaltė padarius inkriminuojamus pažeidimus paremta liudytojų, kurie buvo tiesiogiai apklausti teisme, parodymais. Jų nekartodamas teismas pabrėžė, kad pastarieji yra užfiksuoti teismo posėdžio protokoluose, o apklaustas A. D. patvirtinto, kad D. A. B. jo kameros patikrinimo bei patalynės perdavimo metu jį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas tik vienas epizodas, kuomet 2019 m. spalio 31 d. D. A. B. keikė pareigūną, tačiau byloje yra duomenų ir apie tai, kad tos pačios dienos 9.10 val. D. A. B. paduodant patalinę, jis šiuos veiksmus atliko pakartotinai. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tikslinti skundžiamame nutarime nurodytų pažeidimų padarymo laiką, papildomai nurodant ir 9.10 val. D. A. B. vartojus necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu. Pasak teismo, tokia korekcija nesunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. Teismas taip pat akcentavo, kad D. A. B. dar 2018 m. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, kas vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis leidžia abejoti D. A. B. teiginių teisingumu ir jo nuoširdumu. Nutartyje konstatuota, jog nėra pagrindo abejoti ir nesivadovauti liudytojų parodymais, bei neatsižvelgti į specialisto A. A. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes – jos sutampa, papildo viena kita, nenustatyta, kad šie asmenys turėjo suinteresuotumą D. A. B. atžvilgiu duoti kaltinančius parodymus. Šią teismo nutartį D. A. B. apskundė apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2018 m. spalio 31 d. patikrinimo metu jis padavė budinčiajam prašymą, kurį jis išplėšė iš jo rankų. Jis tik uždavė klausimą, kodėl pareigūnas tai padarė, į ką atsakymo nesulaukė ir grįžo savo kamerą. Po patikrinimo pareigūnas atėjo su vaizdo registratoriumi ir liepė rašyti pasiaiškinimą, bet jis atsisakė rašyti, nes neturėjo dėl ko pasiaiškinti. Liudytojas tvirtina, kad apeliantas patalynės perdavimo metu, 9.10 val., išvadino budintįjį necenzūriniais žodžiais, tačiau patalynė apskritai išduodama ne tuo metu. Taigi, apelianto teigimu, budintysis apmokė darbininką kalinį, ką sakyti. Vien tai, kad jis praeityje buvo baustas už administracinį nusižengimą, nereiškia, kad jis vėl gali padaryti administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus VPK prašo apeliacinį skundą atmesti, nes bylos medžiagoje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių D. A. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje.
D. A. B. apeliacinis skundas tenkintas.
5. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ir peržengė apeliacinio skundo ribas, bei nepagrįstai pasunkino D. A. B. administracinę atsakomybę. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų pavirtinančių D. A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus taip pat nėra pagrįsta – šiuo klausimu galima kelti nebent prielaidas, tačiau objektyvią įrodomąją reikšmę turinčių duomenų byloje nepakanka.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartimi D. A. B. nubaustas už dviejų neteisėtų veiksmų (necenzūrinių žodžių vartojimą ir teisėtų pareigūno nurodymų nevykdymą) atlikimą – įvykdytų atitinkamai 2018 m. spalio 31 d. apie 8.10 val. ir 2018 m. spalio 31 d. apie 9.10 val. (šiais veiksmais apeliantas nebuvo kaltinamas ir buvo nubaustas tik išnagrinėjus paties D. A. B. skundą apylinkės teisme). Todėl toliau pasisakytina dėl kiekvieno iš šių epizodų atskirai.
7. Kaltinimas dėl 2018 m. spalio 31 d. apie 8.10 val. veikos šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės yra paremtas tik pareigūno A. D. parodymais – šio epizodo metu, pastarasis galimai į D. A. B. kamerą buvo užėjęs vienas, todėl ir kito pareigūno tarnybinis pranešimas yra surašytas remiantis išimtinai A. D. pastarajam nurodytomis aplinkybėmis. Pats pareigūnas A. D. pažymėjo, jog minėtu laiku vaizdo registratoriaus su savimi neturėjo, todėl ir audiovizualinėmis priemonėmis tariamas D. A. B. teisėtų pareigūno nurodymų nevykdymas bei jo garbės ir orumo pažeidimas nebuvo pagrįstas. Kitų šio epizodo liudytojų nėra, o tai reiškia, kad šiuo atveju vieninteliais duomenimis bylojančiais apie D. A. B. kaltę dėl šio epizodo padarymo yra tik A. D. parodymai. Vien jie nėra pakankami įrodyti neteisėtą visiškai priešingus parodymus duodančio asmens elgesį (net jei D. A. B. praeityje ir yra baustas už policijos pareigūno įžeidimą) ir neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl minėto asmens kaltumo. Taigi iš byloje pateiktos medžiagos teismas gali daryti nebent prielaidą, kad kalinys galėjo padaryti veiksmus, kuriais buvo kaltinamas, tačiau prielaida grįsti apkaltinančio teismo sprendimo, pripažįstant asmenį padariusį administracinį nusižengimą, negalima.
8. Apygardos teismas pastebi, kad apylinkės teisme atlikta liudytojo A. B. apklausa neleido daryti jokių išvadų apie jau aptartus kaltinime nurodytus 8.10 val. įvykius, nes šis asmuo galimai matė tik vėlesnius, t. y. 9.10 val. įvykius. Be to, liudytojas A. B. negalėjo prisiminti net ir minėto kito įvykio, nes mato daug žmonių – priminti įvykį jis pats paprašė apylinkės teismo, kuris pagarsino jo paaiškinimus. Pagarsinus jo paaiškinimus apie 9.10 val. įvykį, A. B. pirmiausia nurodė, kad minėtas įvykis galėjo būti, bet jau konkrečių detalių jis neprisimena. Taigi minėto liudytojo parodymai net ir apie kitą, t. y. 9.10 val. įvykį buvo neinformatyvūs ir nekonkretūs.
9. Visgi dėl apylinkės teismo nustatytų 2018 m. spalio 31 d. apie 9.10 val. įvykdytų veiksmų, būtina pažymėti kitą esminę aplinkybę – t. y. faktą, kad toks kaltinimas įstatymo nustatyta tvarka D. A. B. nebuvo pareikštas ir jį suformulavo tik apylinkės teismas. Vilniaus VPK 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu D. A. B. buvo nubaustas dėl to, kad jis „2018 m. spalio 31 d. apie 08.10 val., Vilniuje, Lukiškių skg. 6, esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, priežiūros posto Nr. 20 priėmimo metu išėjęs iš gyvenamosios kameros elgėsi įžūliai, be jokios priežasties išvadino jaunesnįjį specialistą A. D. necenzūriniais žodžiais <...>“ (b. l. 6). Būtent tokie veiksmai buvo nurodyti ir administracinio nusižengimo protokole.
10. Taigi akivaizdu, kad nei administracinio nusižengimo protokolu, nei nutarimu jokiais 9.10 val. įvykdytais veiksmais D. A. B. nebuvo kaltintas. Tokia kaltinimo formuluotė lėmė ir atitinkamą nubaustojo gynybinę taktiką – D. A. B. skunde apylinkės teismui dėl Vilniaus VPK nutarimo apie įvykius keičiant patalynę, t. y. galimai 9.10 val., nepasisako (b. l. 5), kas yra visiškai suprantama, nes kaltinimas susijęs tik su 8.10 val. įvykiu ir kito laiko, ar jo pabaigos nutarime pateikta nėra. Būtina pažymėti, kad apylinkės teismo nustatyti veikų epizodai ne tik galimai skyrėsi savo pobūdžiu (pirmu atveju buvo atliekamas kameros patikrinimas, kitu atveju – kameroje keičiama patalynė), bet ir asmenų ratu, kurie galimai dalyvavo arba bent matė šiuos įvykius (pirmu atveju pareigūnas A. D. galimai prie D. A. B. kameros pasirodė vienas, kitu – galimai su dirbančiu kitu kaliniu).
11. Vilniaus VPK 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą apylinkės teismui apskundė pats nubaustasis D. A. B., todėl apylinkės teismas negalėjo išeiti iš skundo ribų ir pasunkinti paties D. A. B. teisinės padėties. Teismo nustatytos aplinkybės, t. y. dviejų atskirų epizodų išskyrimas, į nustatytų faktinių aplinkybių įtraukiant ir 9.10 val. laiką, neabejotinai išplėtė suformuoto kaltinimo ribas ir, nepaisant to, kad administracinio poveikio priemonės nebuvo griežtintos, lėmė sunkesnę D. A. B. teisinę padėtį (jau nekalbant apie jo teisės į gynybą įgyvendinimo apsunkinimą). Toks naujų faktinių aplinkybių konstatavimas yra ne kaltinimo patikslinimas, o kaltinimas naujais veiksmais, kuriais anksčiau asmuo nebuvo kaltintas, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes jis pažeidžia Lietuvos teisinės sistemoje pripažįstamus non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) ir tantum devolutum quantum appelatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi ir dėl ko pateiktas skundas) principus. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostatų – draudžiančių pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, išskyrusi atvejį, kai dėl to yra paduotas nukentėjusiojo skundas – todėl ši apylinkės teismo nutarties dalis naikintina vien šiuo pagrindu.
12. Turėdamas omenyje visa tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje be liudytojo A. D. ir itin nekonkrečių A. B. parodymų epizode, kurio teismas net negalėjo nagrinėti, nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių galimus D. A. B. veiksmus, kuriais jis buvo kaltinamas. Vaizdo registratorius buvo panaudotas jau po minėtų veiksmų, siekiant, kad nubaustasis pasiaiškintų; tarnybiniai pranešimai buvo surašyti pagal A. D. nurodytas aplinkybes, o vien tai, kad D. A. B. praeityje yra baustas už policijos pareigūno įžeidimą, kaip jau minėta, neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl minėto asmens kaltumo. Dėl šių priežasčių administracinių nusižengimų teisena D. A. B. atžvilgiu nutrauktina, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, kad pastarasis padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus.
13. Apygardos teismas supranta pareigūnų, kurie dirba kalinimo įstaigose situacijos specifiką ir sunkumus renkant duomenis, kurie objektyviai galėtų pagrįsti panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Visgi tokie sunkumai ir situacijų specifika neleidžia paneigti fundamentalių teisinio proceso principų ir atleisti kaltinimą palaikančias institucijas nuo pareigos pagrįsti pateiktus kaltinimus abejonių nekeliančiais įrodymais. Siekiant išvengti situacijų, kai asmens kaltė grindžiama tik vieninteliais kito asmens parodymais, būtina imtis įstatymo leidžiamų veiksmų ir priemonių, kurios sudarytų objektyvias galimybes surinkti duomenis apie padarytą neteisėtą veiką jau jos padarymo metu (in flagrante). Panašios situacijos yra dažnos policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau šiose situacijose daugeliu atveju įdiegtos vaizdo įrašymo priemonės, užtikrinamas kelių pareigūnų dalyvavimas ir kt.
Teismas, atsižvelgiant į visa tai ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimas, pripažinti D. A. B. (D. A. B.) kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnio 1 dalyje (po apylinkės teismo veikos kvalifikacijos patikslinimo – ANK 508 straipsnyje) ir jis nubaustas 140 EUR dydžio bauda, ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą D. A. B. (D. A. B.) atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį, nutraukti.