Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. K. 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.02 val., Krokuvos g. 8, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ženklo Nr. 301 „Draudžiama įvažiuoti“ reikalavimus ir pravažiuodama pro stovintį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė bei nežymiai apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. Taip F. K. pažeidė KET 8, 9, 126, 220 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad protokole nurodytą dieną ji pražiopsojo vienpusio eismo ženklą bei iš Kalvarijų pusės įvažiavo į Krokuvos gatvę. Jai važiuojant prieš eismą, buvo rėkiama, kur ji važiuoja, todėl ji sustojo. Pravažiavus automobiliams ji apsisuko ir ketino išvažiuoti iš Krokuvos gatvės. Tuo metu jai dar kažkas paskambino, todėl ji sustojo. Jai privažiavus sankryžą su Kalvarijų gatve užsidegė raudonas šviesoforo signalas, šalia nebuvo nei vieno žmogaus. Prieš užsidegant šviesai iš kitos gatvės pusės ėjo moteris, kuri kalbėjo telefonu ir mojavo jai ranka. Ji pravėrė langą, norėdama paklausti, ko ši moteris nori, nes ji jos nesuprato, galvojo, jog ta moteris nori kažko jos paklausti. Tačiau tuo metu užsidegė žalia šviesoforo šviesa, gale stovėję automobiliai pradėjo jai signalizuoti, todėl ji nuvažiavo. F. K. teigimu, jokio susidūrimo su kitu automobiliu ji nepajuto, jeigu būtų pajutusi, būtų sustojusi ir pasikalbėjusi, nukentėjusioji prie jos nebuvo priėjusi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu F. K. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. įvažiavo į Krokuvos gatvę, nepastebėjusi ženklo, kad yra vienpusis eismas, sustojo ir praleido automobilius. Po to apvažiavo stovėjimo aikštelę ir apsisuko, pasišnekėjo telefonu su žmogumi, su kuriuo turėjo susitikti. Gatvėje nieko nebuvo. Apsisukus pradėjo važiuoti į Kalvarijų gatvę. Prie šviesoforo sustojo pirma. Užsidegus žaliai šviesai pradėjo važiuoti. Priešingoje pusėje ėjo moteris iš Kalvarijų gatvės ir mojavo rankomis. Ji nepagalvojo, kad yra mojuojama jai, todėl nuvažiavo. Jeigu ta moteris sėdėjo automobilyje, tai ji galėjo prieiti prie jos tuo metu, kai ji stovėjo ir kalbėjo telefonu. Ji nepamatė ir nesuprato, kad užkabino automobilį. Jeigu būtų užkliudžiusi, tai galėjo nevažiuoti toliau ir nebūtų tų nemalonumų. Jokio susidūrimo nepajuto (b.l. 10).

Nukentėjusioji E. B. teismo posėdyje parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji priparkavo automobilį Krokuvos gatvėje, prieš planuotą susitikimą turėjo šiek tiek laiko, todėl sėdėjo automobilyje. Išgirdusi už nugaros triukšmą ji atsisuko, pamatė šūkaujančius vyrus ir važiuojantį prieš eismą raudonos spalvos automobilį Mazda, kurį vairavo moteris. Tada ji pajuto krestelėjimą. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad yra nestipriai nubrėžtas jos automobilio bamperis, ant jo matėsi raudonos spalvos dažų likučių. Moteris, vairavusi automobilį Mazda, pavažiavo į priekį, apsisuko ir važiavo atgal, tačiau pravažiavo jos automobilį ir nuvažiavo toliau link šviesoforo. Nukentėjusioji iš galo nufotografavo to automobilio valstybinius numerius bei paskambino vyrui, norėdama pasiteirauti, kaip jai tokiu atveju elgtis, nes automobilis yra registruotas jo vardu. Sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui automobilis Mazda sustojo. Vyras jai patarė nueiti prie vairuotojos ir pasakyti, kas atsitiko. Ji priėjo prie automobilio Mazda, pabeldė į langą. Vairuotojai atidarius langą, nukentėjusioji jai pasakė, kad ji užkabino jos automobilį. Mazda vairuotoja pasakė, kad nieko nežino, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji nuvažiavo. Nukentėjusioji negali kategoriškai teigti, kad automobilio Mazda vairuotojos veiksmai buvo piktavališki, galimai ji buvo streso būsenoje ir galėjo nesuprasti, kas įvyko iš tikrųjų.

E. B. 2016 m. rugpjūčio 4 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 14.55 val., ji priparkavo savo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parkavimosi zonoje Krokuvos g., Vilniuje, šalia pastato, pažymėto Nr. 8. Sėdėdama automobilyje išgirdo, kaip gatvėje piktinasi vairuotojai priešais eismą važiuojančiu automobiliu (šioje gatvėje yra vienpusis eismas). Ji pamatė raudoną automobilį, važiuojantį prieš eismą. Tam automobiliui važiuojant pro jos stovintį automobilį, sėdėdama automobilio viduje, pajuto bakstelėjimą ir išlipo pasižiūrėti, kas nutiko. Priėjusi prie automobilio galo pamatė, kad yra nubrauktas jo automobilio galinis bamperis keleivio pusėje ir likę ant nubrozdinimo raudoni dažai. Prieš tai šio apgadinimo ant jos automobilio nebuvo. Raudonos spalvos automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nubraukė jos automobilio bamperį, tuo tarpu jau buvo nuvažiavęs iki gatvės vidurio ir ten apsisukinėjo. Apsisukęs grįžo prie šviesoforo ir laukė žalio signalo. Ji nufotografavo automobilio numerius ir priėjo prie vairuotojos pasakyti, kad ji nubraukė jos automobilio bamperį. Vairuotoja, senyvo amžiaus moteris, atsidariusi langą jai atsakė, kad nieko nežino ir nuvažiavo. 2016 m. rugsėjo 21 d. papildomai E. B. paaiškino, kad kontakto metu automobilis Mazda važiavo priešais eismą. Šio automobilio vairuotoją dėl padaryto apgadinimo ji perspėjo, priėjusi prie jos automobilio, kai ji apsisukus sustojo prie šviesoforo. Jai pabeldus į automobilio Mazda langą, vairuotoja buvo jį atsidariusi (b.l. 7).

Dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už kelio ženklų nesilaikymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo F. K. teismo posėdyje neneigė, jog protokole nurodytu laiku ji, nepastebėjusi kelio ženklo, kad yra vienpusis eismas, įvažiavo į Krokuvos gatvę bei važiavo priešais eismą, kol jai nepradėjo šaukti toje vietoje buvę vairuotojai. Taip pat ji iš esmės neneigė, jog važiuodama nesmarkiai galėjo užkabinti kitą automobilį, tačiau teigė, jog jokio susidūrimo nepajuto.

Be F. K. prisipažinimo, jos kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., 15.02 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Krokuvos g. 8, Vilniuje, parkavimosi aikštelėje į pranešėjo automobilį AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo raudonos spalvos a/m MAZDA, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b.l. 4);

-Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno J. V. 2016 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.50 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Krokuvos g. 8, automobilį AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino ir pasišalino raudonos spalvos automobilis Mazda, v/n (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu rado apgadintą automobilį AUDI, kurio vairuotoja E. B. paaiškino, kad jai sėdint automobilyje pastebėjo, kad iš Kalvarijų g. į Krokuvos g. pasuko automobilis Mazda, kuris, važiuodamas prieš eismą, kliudė jos stovintį automobilį. E. B. iš automobilio išlipo ir pamatė, kad automobilis Mazda apsisuko ir važiuoja atgal link Kalvarijų g., automobilį vairavo pagyvenusi moteris. Automobiliui Mazda sustojus prie šviesoforo, E. B. prie jo priėjo ir Mazda vairuotojai paaiškino, kad ji kliudė jos automobilį, tačiau moteris teigė, kad nieko nežino ir iš įvykio vietos pasišalino. E. B. spėjo nufotografuoti automobilį Mazda. Audi apgadinimų aukštis nuo 0,49 iki 0,51 m (matomos raudonų dažų žymės) (b.l. 3);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas galinis bamperis, apgadinimų aukštis nuo 0,49 iki 0,51 m (raudonos spalvos dažų žymės) (b.l. 6);

- E. B. policijos pareigūnams pateikta automobilio Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka, daryta po įvykio (b.l. 8);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad raudonos spalvos automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas F. K. vardu (b.l. 9);

- 2016 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastas nubrozdintas galinis sparnas dešinėje pusėje (b.l. 15);

- fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai. Ant nubrozdinto AUDI A6 galinio bamperio matosi pašalinės raudonos spalvos detalės. Sugretinus abu automobilius, nubrozdinimų pobūdis ir aukštis atitinka (b.l. 13, 14).

Įvertinęs abiem automobiliams nustatytų apgadinimų lokalizaciją, ant automobilio AUDI rastas pašalines raudonos spalvos žymes, nukentėjusiosios E. B., kurios parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti, nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog protokole nurodytu laiku F. K. vairuojamas automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ženklo Nr. 301 „Draudžiama įvažiuoti“ reikalavimus ir pravažiuodama pro stovintį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė bei nežymiai apgadino, todėl pagrįstai yra traukiama atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei F. K. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Administracinėn atsakomybėn trauktina F. K. teismo posėdyje teigė, kad ji jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, matė į jos pusę einančią ir telefonu kalbančią moterį, taip pat neneigė, jog buvo pravėrusi savo automobilio langą, norėdama pasiteirauti, ko ta moteris iš jos nori, tačiau tuo metu jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, gale stovintys automobiliai jai signalizavo, todėl ji nuvažiavo toliau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių F. K. kaltę, tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos.

F. K. kaltę, padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi ir jame dalyvavusi nukentėjusioji E. B., kuri duodama parodymus teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jai sėdint savo automobilyje AUDI ir pro šalį prieš eismą važiuojant automobiliui Mazda, ji pajuto krestelėjimą. Išlipusi iš savo automobilio ir pamačiusi, kad yra nubrėžtas jos automobilio galinis bamperis, po to, kai raudonos spalvos automobilio Mazda stovėjo prie sankryžos, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas, priėjo prie šio automobilio ir pabeldė vairuotojai į langą, ir šiai atidarius langą pasakė, kad ji nubraukė jos automobilį, tačiau, kaip nurodė nukentėjusioji, Mazda vairuotoja atsakė, kad ji nieko nežino, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji nuvažiavo toliau, todėl nukentėjusioji buvo priversta kviesti policijos pareigūnus.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie yra analogiški jos paaiškinimams, duotiems iš karto po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 3, 7), neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. B. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai ją apkalbėti.

Savo ruožtu pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama F. K. teismo posėdžio metu taip pat neneigė, jog ji buvo pravėrusi automobilio langą, kai nukentėjusioji jai kažką sakė, tačiau teigė, kad ji nesuprato, ko iš jos yra norima, todėl užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo toliau. Tačiau paaiškinime policijai ji nurodė, kad užsidegus žaliai šviesai, pradėjo važiuoti, priešingoje pusėje ėjo moteris iš Kalvarijų gatvės pusės ir mojavo ranka, ji nepagalvojo, kad jai, ir nuvažiavo. Taigi šie parodymai vertintini kaip tam tikru aspektu nenuoseklūs, kadangi tik teismo posėdžio metu ji F. K. nurodė, kad ne tik matė moterį, bet ir buvo pravėrusi automobilio langą, tačiau nesuprato, ko iš jos nori.

Taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas F. K. paaiškinimus vertina kaip gynybinę taktiką, nes juos paneigia nukentėjusiosios parodymai, kurie, kaip minėta, nuoseklūs ir teismas neturi objektyvaus pagrindo jais abejoti.

Todėl įvertinęs minėtus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiama F. K., eismo įvykio metu vairavusi automobilį Mazda ir sukėlusi eismo įvykį, suvokė, jog pažeidė nukentėjusiosios interesus, kadangi nukentėjusioji buvo priėjusi prie jos automobilio bei pranešė jai apie savo apgadintą automobilį. Nepaisant to, F. K. neišlipo iš savo automobilio ir nepasiaiškino su nukentėjusiąja, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo toliau. Tokie F. K. veiksmai yra laikomi tyčiniais ir negali būti vertinami jos sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad F. K., žinodama, kad sukėlė eismo įvykį bei būdama apie tai informuota nukentėjusiosios, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Dėl nuobaudos skyrimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą F. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10p.), į tai, kad F. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens garbų amžių, į tai, kad F. K. administracine tvarka bausta nebuvo, į mažareikšmį eismo įvykį, kuris nekelia didelio pavojaus eismo saugumui), sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo F. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę nuobaudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, už kitus pažeidimus skirti minimalias sankcijose numatytas baudas. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

F. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 200 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16061573479, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.