- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-814-260/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB NORD bankas
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Advokatai
- Edmundas Mikučiauskas, Aušra Veselovaitė
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui , suinteresuoto asmens AB DnB NORD bankas atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-20-470/2008 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuria patenkintas įkeisto turto savininkų G. K. ir V. K. prašymas nustatyti bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2005 11 07 įregistravo hipoteką, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria įkeistas V. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,064 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Minėtas turtas įkeistas kreditoriui AB DnB NORD bankui užtikrinti skolininko UAB „RVK“ prievolės įvykdymą.
2007 08 20 kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi Kauno apygardos teismas 2007 03 19 skolininkui UAB „RVK“ iškėlė bankroto bylą. 2007 08 28 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius patenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą turtą: 0,064 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. 2007 10 17 kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 99-100, t.1). 2007 10 17 nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus prašymas parduoti įkeistą turtą iš varžytynių (b.l. 102-103, t.1). 2007 11 07 įkeisto turto savininkė G. K. , 2007 11 13 įkeisto turto savininkas V. K. pateikė atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 10 17 nutarties parduoti įkeistą turtą iš varžytynių. 2007 11 19 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas panaikino 2007 11 17 nutartį, kuria nuspręsta parduoti įkeistą turtą iš varžytynių. 2007 12 27 įkeisto turto savininkas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2007 08 28 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties, kuria buvo areštuotas V. K. ir G. K. priklausantis turtas, įkeistas hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 129130, t.1). Skundas su bylos medžiaga buvo išsiųstas į Kauno apygardos teismą. Įkeisto turto savininkas V. K. 2008 02 22 Kauno apygardos teismui pateikė prašymą sustabdyti atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 08 28 nutarties nagrinėjimą iki bus išspręstas 2008 02 22 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui pateiktas pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės nustatymo (b.l. 141-143, t.1). Kauno apygardos teismas 2008 02 25 nutartimi sustabdė atskirojo skundo (bylos Nr.2S-298-436/2008) nagrinėjimą iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis dėl UAB „RVK“, V. K. ir G. K. priklausančio turto, įkeisto skolininko UAB“RVK“ skolinio įsipareigojimo įvykdymui, pardavimo varžytynėse eilės nustatymo.
2008 m. kovo 31 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius patenkino įkeisto turto savininko V. K. 2008 02 22 pareiškimą ir nustatė bendrąja hipoteka, kuri įregistruota hipotekos lakštais, identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įkeisto turto pardavimo eilę: pirmąja eile parduoti skolininko UAB „RVK" įkeistą žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; antrąja eile parduoti įkaito davėjų V. K. ir G. K. 0,064 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Teismas nustatė, kad 2005 10 27 skolininkas UAB „RVK" sudarė kreditavimo sutartį su AB banku Nord/LB Lietuva (dabar AB DnB NORD bankas) ir šios sutarties pagrindu bankas bendrovei suteikė 5 300 000 Lt kreditą žemės sklypui įsigyti bei daugiabučiam gyvenamajam namui šiame žemės sklype statyti. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryti du hipotekos lakštai, vienu iš kurių skolininkas UAB „RVK" įkeitė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (lakštas buvo įregistruotas Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje), antruoju hipotekos lakštu V. K. ir bendraturtė G. K. įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,064 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (hipotekos lakštas buvo įregistruotas Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje). Nurodyto turto įkeitimas sudaro bendrąją hipoteką, kadangi apsaugo tą pačią prievolę - 5 300 000 Lt kredito bankui grąžinimą. Tai hipotekos lakštuose atžymėta nebuvo, nors LR CK 4.183 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Šalys, sudarydamos hipotekos sandorį, tokios sąlygos nenumatė, o lakštų registravimo metu bendrosios hipotekos nebuvo galima nustatyti, nes lakštai buvo registruojami skirtinguose hipotekos skyriuose, t.y. Kauno ir Alytaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2000 yra nurodęs, kad jeigu prievolės užtikrinimui yra įkeisti keli objektai, hipotekos teisėjas, nutaręs priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, turi nustatyti objektų pardavimo varžytynėse eilę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dar nėra priimta nutartis dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, bei į tai, kad skolininkui UAB „RVK" yra iškelta bankroto procedūra ir jau vyksta jo turto realizavimas, nusprendė, kad yra pagrindas nustatyti daiktų pardavimo eilę anksčiau, negu bus priimta įkeisto turto varžytynių nutartis, priešingu atveju eiliškumo nustatymas nebeturės prasmės, nes bus įvykęs skolininko UAB „RVK" turto realizavimas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pats skolininkas UAB „RVK" turi pakankamos vertės turto savo prievolei padengti, todėl jo turtas turi būti realizuojamas pirmiausia. Negavus pakankamai lėšų iš skolininko UAB „RVK" parduoto žemės sklypo, parduotinas įkaito davėjų V. ir G. K. įkeistas turtas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 1-3, t.2) kreditorius AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 03 31 nutartį hipotekos byloje Nr. 2-20-470/2008 ir išspręsti klausimą iš esmės - V. K. 2008 02 22 pareiškimą dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymo atmesti. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Alytaus rajono apylinkės teismas nurodė, kad bendrosios hipotekos sudarymo metu turėjo būti nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 11 30 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1253/2000, tačiau ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 02 23 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2005, kurioje konstatuota, jog norma, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų objektų pardavimo varžytynėse eilė, nėra imperatyvi. Šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybės, jog Kauno apygardos teismas 2007 03 19 nutartimi iškėlė UAB „RVK" bankroto bylą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnyje, CPK 560 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos numato, jog įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl apylinkių teismų hipotekos skyrių kompetencijai šie klausimai nėra priskirtini. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog V. K. 2008 02 22 pareiškimu prašė nustatyti ne turto pardavimo varžytynėse eilę, o eilę, kada turi būti skelbiamos turto varžytynės. CPK 662 straipsnis numato, jog visų pirma išieškotojas pasirenka, į kokį turtą pirmiausia nukreipti išieškojimą, o turtą, kuris pirmiausiai turi būti parduodamas varžytynėse, nustato antstolis. Todėl turto pardavimo varžytynėse eilė reiškia, jog skolininkas turi teisę prašyti nustatyti, kuris iš įkeistų daiktų varžytynėse būtų parduodamas pirma kitų (CPK 715 str.) ir būtent tokia apimtimi ši teisė yra įtvirtinta CK 4.183 straipsnyje. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, yra ta, jog nors V. K. bei G. K. priklausantys kreditoriui įkeisti žemės sklypas bei jame esantys statiniai ir sudaro atskirus objektus, tačiau atsižvelgiant į skolininko ir kreditoriaus maksimalų interesų užtikrinimą ir į minėtų objektų tarpusavio sąsajas bei priklausomybę (žemės sklypas ir jame stovintys statiniai), jie visi yra kaip vienas objektas. Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog UAB „RVK" įkeisto turto visiškai pakaktų pilnai atsiskaityti su AB DnB NORD banku, kai teismui nėra pateikti duomenys, už kokią kainą minėtą žemės sklypą pavyks parduoti, nėra įvertinta šio sklypo vertė pagal dabartinę rinkos situaciją, paskaičiuota galutinė suma, kurią gautų kreditorius minėtą sklypą pardavus iš varžytynių. Todėl, nustatydamas eilę ir teigdamas, jog ši aplinkybė turi lemiamos reikšmės tokiam eilės nustatymui, teismas vadovavosi prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais, kad, pardavus UAB „RVK" priklausantį žemės sklypą, gautų sumų visiškai pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi, kas prieštarauja CPK 263 straipsnio 2 daliai. 2008 03 31 nutartyje nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė neatspindi teisės aktuose įtvirtintos hipotekos esmės - apsaugoti hipotekos kreditoriaus interesus bei užtikrinti operatyvų skolos išieškojimą ne ginčo tvarka. Hipoteka yra priemonė užtikrinti, kad kreditorius atgautų skolą, jeigu jo interesai būtų pažeisti skolininkui nevykdant laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Šis procesas turi vykti operatyviai ir sklandžiai. Todėl išieškojimo iš įkeisto turto tvarka yra griežtai apibrėžta ir negali būti pažeidžiama nepagrįstai vilkinant joje numatytą skolos išieškojimo procedūrą. Argumentu, kad pardavimo varžytynėse eilė turi būti nustatyta anksčiau negu bus priimta įkeisto turto varžytynių nutartis, teismas pats pripažįsta, kad priešingu atveju nustatymas nebeteks prasmės, kadangi turtas bus realizuotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, jog galimas tik vienas eilės variantas, t.y. toks, kokį ir nustatė teismas, kadangi antras variantas kirstųsi su turto realizavimu bankroto procedūroje. Toks teismo sprendimas atima iš kreditoriaus teisę savo nuožiūra spręsti dėl jam priimtiniausio skolos išieškojimo varianto ir pažeidžia jo teisėtus interesus.
Atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikę suinteresuotas asmuo G. K. (b.l.14-16, t. 2) ir pareiškėjas V. K. (b.l. 20-22, t. 2) prašė atskirąjį skundą atmesti. Jie pareiškė nuomonę, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl neturi būti patenkintas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą teismo posėdyje, suinteresuoto asmens AB DnB NORD bankas atstovė prašė skundą patenkinti, o pareiškėjo atstovas – atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. kovo 31 d. nutarties tenkintinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. kovo 31 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o todėl naikintina.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. kovo 31 d. nutartis, kuria nustatyta bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė, pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus operatyviai išsiieškoti skolą ne ginčo tvarka.
Bylos duomenimis skolininkui UAB „RVK“ 2007 03 19 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Tokiu būdu kreditorius AB DnB NORD bankas įgijo teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą (CK 4.196 str. 1 d. 3 p.). UAB „RVK“ priklausantis įkeistas turtas žemės sklypas gali būti parduodamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.). Kadangi skoliniam įsipareigojimui užtikrinti yra įkeistas ir kitas turtas, kuris priklauso fiziniams asmenims, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti minėtą turtą parduoti iš varžytynių, kad būtų patenkintas hipoteka apsaugotas reikalavimas. Šiuo atveju bendroji hipoteka tampa svetimo daikto hipoteka, todėl patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš V. K. ir G. K. įkeisto turto, arba jiems įvykdžius skolininko įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkai V. K. ir G. K. įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „RVK“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.). Pažymėtina, jog šiuo atveju įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, kadangi skolininko UAB“RVK“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą. Bankroto procedūra gali vykti ilgai, todėl nutartimi nustačius įkeistų daiktų pardavimo tvarką, t.y., kad tik pardavus skolininkui UAB“RVK“ priklausantį žemės sklypą, antra eile bus galima praduoti įkaito davėjų V. K. ir G. K. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, būtų nepagrįstai vilkinama ir pažeidžiama įstatymu nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka.
Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas V. K. neturėjo pagrindo reikšti prašymui, jog būtų nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė. Sudarant įkeitimo sutartį, t.y. notarei tvirtinant hipotekos lakštą Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.33-36, t. 1), su jame įrašytomis nuostatomis : „kai Kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo – skolos sugrąžinimo ir įkeistas turtas priklauso ne Skolininkui, Kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti sugrąžinti skolą tiek iš Skolininko, tiek ir iš įkeičiamo daikto savininkų kartu, tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat nukreipti išieškojimą tiek į Skolininko turtą, tiek ir į įkeistą turtą vienu metu, tiek į kiekvieną atskirai“ (pastabų 5 punktas) įkeičiamo daikto savininkai G. K. ir V. K. sutiko. Šios įkeitimo sandorio nuostatos nėra nuginčytos, jos galioja, todėl jau vien dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius netinkamai taikė procesines teisės normas, t.y. nepagrįstai nustatė įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, todėl 2008 03 31 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.) ir V. K. 2008 02 22 pareiškimas dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
V. K. 2008 02 22 pareiškimą dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.