- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 2-169-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00640-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“
- Atsakovas
- SIA „NTS Spedition“, SIA „IT Logistik“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovams SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialas, draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Eurochem Logistics International“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad Vokietijoje registruota įmonė ALCRON GMBH, atstovaujanti įmonei ThyssenKrupp Airport Systems S.A., 2015-08-05 ieškovei pateikė užsakymą nugabenti krovinį iš Ispanijos į Rusiją. Ieškovė paaiškino, kad krovinys iš Meires uosto, Ispanijoje, buvo gabenamas laivu iki Klaipėdos uosto, kuriame krovinys buvo sukrautas ant negabaritinių krovinių gabenimo platformų bei puspriekabių ir toliau buvo gabenamas sausumos keliais į Rusiją. Krovinio pervežimą sausumos keliais vykdė atsakovės pagal ieškovės pateiktą 2015-08-18 užsakymą. Ieškovė teigė, kad atsakovėms buvo pateikta krovinio aprašymas, jo matmenys, pakrovimo instrukcija ir kitos sąlygos. Ieškovė paaiškino, kad 2015-10-09 Rusijos teritorijoje viena iš krovinį gabenusių platformų, kuria buvo gabenama lėktuvų keleivių išlaipinimo/įlaipinimo rankovės dalis, pateko į eismo įvykį, kurio metu platforma su kroviniu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, todėl dalis krovinio į paskirties vietą nebuvo pristatyta. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės eismo įvykio pasekmių nepašalino ir krovinį paliko įvykio vietoje, todėl ieškovei teko savo pastangomis ir lėšomis organizuoti krovinio apžiūrą, iškėlimo darbus, gabenimą į saugojimo aikštelę bei jo grąžinimą į išvykimo vietą. Ieškovė nurodė, kad šalindama krovinio avarijos pasekmes ieškovė patyrė 85 251,79 Eur nuostolių, kuriuos privalo solidariai atlyginti atsakovės. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 85 251,79 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.Atsakovės SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Atsakovės nurodė, kad krovinį Klaipėdos uoste 2015-10-01 ant negabaritinės platformos pakrovė ieškovė. Atsakovių teigimu, krovinys buvo pakrautas pažeidžiant jo gamintojo ir pradinio siuntėjo duotas pakrovimo instrukcijas, todėl netinkamai pakrovus krovinį, ieškovei tenka visos neigiamos pasekmės dėl dalies krovinio sugadinimo jo transportavimo metu įvykus eismo įvykiui. Atsakovių nuomone, dėl netinkamai pakrauto krovinio vežėjas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktą bei 18 straipsnio 2 dalį. Atsakovės nurodė ir tai, kad ieškovė buvo apdraudusi savo riziką dėl krovinio sugadinimo ar praradimo, todėl visus su tuo susijusius nuostolius privalo atlyginti draudimo bendrovė. Atsakovės pažymėjo, kad dėl įvykusio eismo įvykio ir atsiradusios žalos jų kaltės nėra, todėl ieškovės reikalavimai atsakovėms turi būti atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės turi būti atleistos nuo civilinės atsakomybės ir pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį bei 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes krovinio gabenimo metu įvyko eismo įvykis, kurio pasekmių jie negalėjo numatyti bei išvengti. Be to, atsakovė SIA „NTS Spedition“ buvo krovinio ekspeditorė, o ne vežėja, todėl jos neteisėti veiksmai bei kaltė dėl atsiradusios žalos nėra įrodyti. Atsakovės nurodė ir tai, kad ieškovės nurodytas žalos dydis yra per didelis, nes dalis ieškovės nurodomų nuostolių, susijusių su telefono pokalbiais, teisinės pagalbos išlaidomis, krovinio gabenimu, nėra įrodyti.
3.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Achmea Schadeverzekeringen N.V. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad krovinio pakrovimas buvo ieškovės pareiga, kurią ieškovė vykdė pažeisdama privalomas krovinio pakrovimo instrukcijas. Atsiliepime nurodoma, kad dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo įvyko eismo įvykis, kurio metu patirti nuostoliai tenka pačiai ieškovei. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad netinkamą krovinio pakrovimą galėjo lemti ir netinkamas jo žymėjimas, nes nebuvo tinkamai pažymėtas krovinio svorio centras. Be to, ieškovės prašomi priteisti nuostoliai dėl eismo įvykio pasekmių šalinimo nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės įrodinėjamais atsakovų neteisėtais veiksmais – krovinio nepristatymu laiku į paskirties vietą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai byloje nėra įrodyti, o jų civilinė atsakomybė negalima pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai dėl eismo įvykio padarinių šalinimo nepatenka į CMR konvencijos 23 straipsnyje numatytų nuostolių kategoriją, todėl negali būti priteisti iš atsakovių.
4.Ieškovė UAB „Eurochem Logistics International“ pateikė dubliką ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog krovinys buvo pakrautas netinkamai. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovai neįrodė jų civilinę atsakomybę pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, 4 dalies c punktą, 18 straipsnio 2 dalies nuostatas šalinančių aplinkybių.
5.Atsakovės SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ pateikė tripliką ir nurodė, kad su dublike išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovės nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė netinkamai atliko krovinio pakrovimą, patvirtina į bylą pateiktas ekspertizės aktas bei gamintojo pakrovimo ir transportavimo instrukcija, kurios nuostatos buvo pažeistos ieškovei atliekant krovinio pakrovimą, todėl atsakovės turi būti atleistos nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktą bei 18 straipsnio 2 dalį. Atsakovės teigė, kad krovinys prie negabaritinės platformos metalinėmis grandinėmis buvo pritvirtintas tik dvejose vietose, o tvirtinimo diržų iš viršaus nebuvo, nors pagal instrukcijos nuostatas krovinys turėjo būti tvirtinamas trijose vietose, apačioje metaline grandine, o viršuje - prisegimo diržais. Be to, ieškovė negalėjo krauti krovinio ant atsakovų pateiktos automobilinės platformos, nes jos ilgis buvo nepakankamas. Triplike teigiama, kad žalos atsiradimą lėmė netinkamas krovinio pritvirtinimas, todėl atsakovės turi būti atleistos nuo atsakomybės.
6. 2017-11-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nuspręsta nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, tai yra nustatyti aplinkybes dėl atsakovių atsakomybės pagal ieškinį. Teismas konstatavo nutartimi, jog dalinio sprendimo priėmimas užtikrins ekonomiškumo principo įgyvendinimą, nes po dalinio sprendimo įsiteisėjimo bus galima greičiau nuspręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo ir ieškovei padarytos žalos dydžio.
7. 2017-12-05 teismo posėdyje ieškovės atstovas adv. V. K. ieškinį palaikė. Ieškovės atstovas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina abiejų šalių dalyvavimą pakraunant krovinį. Krovinys buvo pakrautas tinkamai, o dėl autoįvykio yra atsakovių kaltė.
8.Atsakovių atstovas adv. pad. K. A. nurodė, kad atsakovės neprivalo atsakyti pagal ieškinį, nes krovinį netinkamai pakrovė ieškovė ir netinkamai pakrauto krovinio pasislinkimas vežimo metu nulėmė priekabos atsikabinimą ir krovinio sugadinimą.
Atsiliepimas
9. Trečiojo asmens atstovas adv. E. B. nurodė, kad atsakovės neprivalo atsakyti už krovinio sugadinimą, nes krovinio sugadinimą nulėmė netinkamas krovinio pakrovimas ant transporto priemonės platformos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
10. Ieškovė byloje įrodinėja tai, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl stambių gabaritų krovinio pervežimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė atsakovei 2015-08-18 pateikė krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu paraišką Nr. 01-15NTS. Paraiškoje yra nurodyta, kad atsakovė SIA „NTS Spedition“ įsipareigojo pervežti ieškovės krovinius, kurių bendras svoris 146 857 kg. 2015-08-18 užsakyme taip pat nurodyti krovinių išmatavimai (b. l. 25, byla Nr. 2-2660-479/2015). Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės SIA „NTS Spedition“ buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis (CK 6.808 straipsnis).
11.Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 2015-08-18 vežimo sutartimi buvo susitarta dėl vežimui atlikti reikalingų transporto priemonių. Užsakyme yra nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo pateikti kroviniams gabenti reikalingas 6 negabaritines platformas, 3 standartinius tentus, 1 megatreilerį. Užsakymu šalys susitarė ir dėl krovinių gabenimo sąlygų, tai yra kroviniai turėjo būti gabenami pagal CMR konvencijos nuostatas.
12. 2015-08-18 užsakyme yra nurodyta ir tai, jog vežėjas įsipareigojo dalyvauti pakraunant ir iškraunant krovinį. Šiuo užsakymu ieškovė įsipareigojo pakrauti krovinį bei sumokėti 250 Eur dydžio baudą už kiekvieną negabaratinės platformos prastovos dieną.
13. Vežimo sutarties nuostatos teismui patvirtina ir tai, jog krovinio vežėjas įsipareigojo dalyvauti pakraunant ir iškraunant krovinį. Dėl to yra pagrįsta ieškovės nuostata, jog krovinio pakrovimo procese įsipareigojo dalyvauti abi šalys, tai yra ieškovė bei atsakovė SIA „NTS Spedition“ (CPK 178 straipsnis).
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinį gabeno atsakovė SIA „IT Logistik“. Šią aplinkybę patvirtina ir CMR važtaraštis 05 (b. l. 30, b. l. 25, byla Nr. 2-2660-479/2015). Kadangi 2015-08-18 vežimo sutartimi nebuvo susitarta dėl to, kad vežimo sutartį vykdys tik atsakovė SIA „NTS Spedition“, konstatuojama, jog atsakovė SIA „NTS Spedition“ teisėtai pervežimą atlikti pavedė atsakovei SIA „IT Logistik“.
15. Spręsdamas dėl solidariosios atsakovių atsakomybės teismas įvertina tai, jog atsakovė SIA „IT Logistik“ nėra sudariusi sutarties su ieškove, krovinį atsakovė SIA „IT Logistik“ teisėtai perėmė iš atsakovės SIA „NTS Spedition“, ieškovė neprieštaravo, jog krovinio pervežimą vykdytų atsakovė SIA „IT Logistik“, todėl galima padaryti išvadą, jog atsakovė SIA „IT Logistik“ nėra ieškovės solidari skolininkė ir ieškinys atsakovei SIA „IT Logistik“ yra pareikštas nepagrįstai (CPK 178 straipsnis).
16. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia ir tuo, kad atsakovės netinkamai įvykdė krovinio vežimo sutartį ir dėl krovinio sugadinimo yra vežėjo kaltė. Ieškovė reikalavimą atlyginti žalą pareiškė vadovaudamasi CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi. Taigi ieškovė byloje įrodinėja, jog dėl krovinio sugadinimo yra atsakovių kaltė. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė SIA „NTS Spedition“, būdama vežėja pagal 2015-08-18 sutartį, priėmė krovinį, pretenzijų dėl krovinio nepareiškė CMR konvencijos 8 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ieškovė pagrįstai vadovaujasi CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi ir teisėtai reikalauja atlyginti žalą dėl krovinio sugadinimo.
17. Teismas atsižvelgia į atsakovių atsikirtimus į ieškinį, trečiojo asmens „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ atsiliepimo nuostatas, jog pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo atsakomybė dėl krovinio sugadinimo yra ribojama. Pagal CMR kovencijos 18 straipsnio 1 dalį vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jeigu įrodomos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos ypatingos rizikos, kuriomis buvo gabenamas krovinys.
18. Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytos ypatingos rizikos, dėl kurių atsakovė SIA „NTS Spedition“ būtų atleidžiama nuo atsakomybės atlyginti ieškovei padarytą žalą. 2015-08-18 vežimo sutarties nuostatos patvirtina, jog krovinį pakrauti įsipareigojo ieškovė, o atsakovė įsipareigojo dalyvauti krovinį pakraunant ant gabenimo platformų. SGS Klaipėda Ltd ataskaitoje nurodyta, kad krovinio pakrovimą ant gabenimo platformų atliko UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ krovėjų grupė (b. l. 181, t. 2). Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad kroviniai buvo pritvirtinti naudojant plienines grandines ir diržus, o pririšimo darbus vykdė vilkikų vairuotojai (b. l. 192, t. 2). Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad darbus dėl krovinio iškėlimo iš laivo ir uždėjimo ant platformų, krovinio apžiūros bei pakrovimo proceso fiksavimo organizavo bei už juos atsakinga yra ieškovė. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pakrovimo procese dalyvavo ir krovinio pritvirtinimo, pririšimo darbus atliko transporto priemonių vairuotojai, tai yra vežėjo darbuotojai. Dėl to galima padaryti išvadą, kad krovinio pakrovimą atliko abi šalys, tai yra ieškovė bei atsakovė SIA „NTS Spedition“.
19. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką vežėjas, perėmęs savo dispozicijon krovinį, privalo įrodyti bent tikėtiną priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-245/2014). Atsakovės byloje pateikė draudimo ekspertų RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadas. Šio tyrimo išvadose nurodyta, kad krovinio sugadinimą nulėmė netinkamas krovinio tvirtinimas, krovinio tvirtinimo metu nesivadovauta krovinio gamintojo ThyssenKrupp Airport Systems S.A techninėmis instrukcijomis (b. l. 78, t. 2). Taigi jeigu krovinio tvirtinimą atliko vežėjas, netinkamas krovinio tvirtinimas nulėmė krovinio sugadinimą, tai nagrinėjamoje byloje CMR 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos vežėjo atsakomybei panaikinti negali būti taikomos.
20. Teismas įvertina ir tai, kad RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadose nurodyta ir kita aplinkybė, kuri nulėmė krovinio sugadinimą, tai yra kroviniui transportuoti buvo panaudota netinkama transporto priemonė. 2015-08-18 krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu paraiškoje Nr. 01-15 NTS yra nurodyta, kad vieno krovinio išmatavimai yra 26 x 3,80 x 3,80, svoris 20 870 kg. (b. l. 25, byla Nr. 2-2660-479/2015). RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadose nurodyta, kad autoįvykio metu buvo sugadintas krovinys, tai yra tunelis – kabina, kurios metmenys yra 26 x 3,8 x 3,8, svoris 20 870 kg. (b. l. 71, t. 2). Tyrimą atlikę specialistai patvirtino ir tai, kad pagal gamintojo rekomendacijas transportavimo platformos ilgis turi atitikti tunelio plius kabinos ilgį, tunelio ar kabinos išsikišimas neleidžiami (b. l. 74, t.). Iš SGS Klaipėda padarytų nuotraukų RAB „RusSurvey“ nustatė, kad 26 metrų ilgio tunelis - kabina buvo gabenami kroviniui žymiai išsikišus už platformos gabaritų (b. l. 76, t.2). Šalys bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad krovinio ilgis viršijo transporto priemonės platformos ilgį. Dėl to galima padaryti išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog kroviniui pervežti buvo panaudota netinkama transporto priemonė ir tai nulėmė krovinio sugadinimą.
21. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad RAB „RusSurvey“ išvadose yra nurodyta, jog krovinio pasislinkimą arba apvirtimą nulėmė ir nepakankamas krovinio transportinis žymėjimas. RAB „RusSurvey“ specialistai išvadose pažymėjo, jog krovinio svorio centras tarp pakabinimo taškų tikrai nesutapo su geometriniu krovinio centru (b. l. 73, t. 2). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ant automobilio priekabos platformos buvo padėta įlaipinimo/išlaipinimo rankovės tunelio dalis, kuri yra tiesi. Kita tos pačios rankovės dalis, tai yra kabina, yra didesnių parametrų ir ji buvo vežama neuždėta ant priekabos platformos. Dėl to yra įrodyta specialistų išvada, jog krovinio vežėjas galėjo aiškiai suprasti ir įvertinti aplinkybę, jog krovinio svorio centras nesutampa su geometriniu krovinio centru ir tai gali nulemti krovinio apvirtimą. Taigi įrodyta, kad krovinio vežėjas šios aplinkybės neįvertino. RAB „RusSurvey“ išvadose yra nurodyta, jog akte „Trumpa techninė informacija apie teleskopines keleivių įlaipinimo rankoves“ yra nustatytas reikalavimas pažymėti krovinio tvirtinimo, kėlimo ir perkėlimo vietas (b. l. 68,73, t. 2). Byloje nėra ginčo, kad ant krovinio ar krovinio dokumentuose nebuvo nurodytos krovinio tvirtinimo vietos. Taigi vežėjo vairuotojai krovinį tvirtino savo nuožiūra, neįvertinę norminių aktų reikalavimų, nenustatę krovinio svorio centro.
22. Teismas atsižvelgia ir į formuojamą teismų praktiką, jog netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Rūpestingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-34/2013). Vežėjo pareigą būti rūpestingam priimant krovinį nustato ir CMR konvencijos 8 straipsnis.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad krovinio vežėjas, iš anksto žinodamas krovinio ilgį, svorį, kroviniui gabenti atsiuntė transporto priemonės priekabą, kurios ilgis buvo žymiai trumpesnis nei krovinys. Be to, vežėjas dalyvavo pakraunant krovinį ir nepareiškė krovinio siuntėjui pretenzijų dėl akivaizdaus fakto, kad krovinio dalis žymiai išsikiša už gabenimo platformos ir tai sukelia riziką krovinio stabilumui. Bylos medžiaga patvirtina, jog vežėjo vairuotojai savo nuožiūra tvirtino krovinį, nors krovinys buvo didelių gabaritų, tokiam kroviniui gabenti yra nustatytos gabenimo taisyklės, bet vežėjas jų nepareikalavo pateikti, vežėjas sutiko krovinį gabenti pagal vežėjo pasirinktas krovinio tvirtinimo vietas bei priemones. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog keleivių įlaipinimo rankovės tvirtinimo vietos turėjo būti pažymėtos ant krovinio ar krovinį lydinčiuose dokumentuose, tačiau vežėjo vairuotojai į tai neatkreipė dėmesio ir priėmė krovinį vežti. Akivaizdu ir tai, kad krovinio kabinos dalis buvo sunkesnė už krovinio tunelio dalį, krovinio svorio centras nesutapo su geometriniu krovinio centru, tačiau vežėjas šios aplinkybės irgi neįvertino. Taigi sunkesnė krovinio dalis buvo gabenama ne ant platformos, kas sumažino krovinio stabilumą ir nulėmė jo sugadinimą. Dėl to galima padaryti išvadas, jog krovinio vežėjas dalyvavo pakraunant krovinį ant nepritaikytos kroviniui vežti platformos, vežėjas savarankiškai tvirtino krovinį prie platformos nesilaikant krovinio gamintojo reikalavimų, vežėjas krovinį tvirtino nenustatęs ant krovinio pažymėtų jo tvirtinimo vietų, krovinio svorio centro ir tuo vežėjas prisiėmė krovinio sugadinimo riziką. Įvertinęs tai teismas konstatuoja, jog neįrodyta byloje aplinkybė, jog vežėjo atsakomybę atlyginti žalą pašalina CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos (CPK 178 straipsnis).
24. Teismas nesivadovauja ieškovės pateikta UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita (b. l. 26-29, t. 4). Šioje ataskaitoje yra nurodyta, kad krovinio pakrovimas bei tvirtinimas buvo atlikti tinkamai. Teismas atsižvelgia į tai, jog ši tyrimo ataskaita yra paruošta vadovaujantis specialistų atliktais matematiniais, krovinio judėjimo krypties tyrimais, bet ne krovinio gamintojo ThyssenKrupp Airport Systems S.A techninėmis instrukcijomis. Teismas konstatuoja, kad krovinio gamintojui yra gerai žinomos krovinio savybės, reikalavimai saugiam krovinio pervežimui. Dėl to galima padaryti išvadą, kad UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaita yra neinformatyvi, nepagrįsta ir ja teismas nesivadovauja priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje.
25. Teismas atmeta ieškovės reikalavimus nustatyti, kad krovinys sugadintas dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2015-10-09 Rusijos Klepki rajono skyriaus kelių patrulių tarnybos nutarimu buvo atsisakyta iškelti administracinio nusižengimo bylą nesant vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 45, byla Nr. 2-2660-479/2015). Nutarime pažymima, kad vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, užvažiavo ratais ant dešiniojo kelkraščio, transporto priemonės puspriekabė atsikabino ir nuvažiavo į griovį bei apsivertė. Taigi nurodytu nutarimu konstatuojama, kad transporto priemonės vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, o puspriekabės nuvažiavimą į griovį nulėmė puspriekabės atsikabinimas nuo vilkiko kabinos. Byloje pateiktoje RAB „RusSurvey“ ataskaitoje taip pat nurodyta, kad puspriekabės nuriedėjimas į kelkraštį tik inicijavo jėgas, dėl kurių pasislinko ir apvirto krovinys (b. l. 78, t. 2). Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog krovinio sugadinimą nulėmė ne transporto priemonės vairuotojo veiksmai, bet RAB „RusSurvey“ ataskaitoje nurodytos priežastys, tai yra netinkamos transporto priemonės parinkimas kroviniui vežti, netinkamas krovinio tvirtinimas.
26. Dėl nurodytų aplinkybių teismas priima byloje dalinį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl ieškinio pagrindo yra tenkinamas iš dalies ir nustatoma atsakovės SIA „NTS Spedition“ atsakomybė atlyginti ieškovei padarytą žalą (CK 6. 817 straipsnis, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje priimamas dalinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai nesprendžiami.
27. Atmetus ieškinį dėl SIA „IT Logistik“ atsakomybės, naikinamos šiai įmonei taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu, teismas
nusprendžia:
byloje priimti dalinį sprendimą, ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ ieškinį patenkinti iš dalies ir nustatyti, kad ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė SIA „NTS Spedition“.
Atmesti ieškinio dalį dėl atsakovės SIA „IT Logistik“ atsakomybės.
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1660-479/2015 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - turto areštą - atsakovės SIA „IT Logistik“ turtui, įmonės kodas 42103044088, adresas Škedes iela 21-16, Liepoja, Latvijos Respublika.
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-09 nutarties dalį, kuria turto arešto mastas atsakovei SIA „IT Logistik“, įmonės kodas 42103044088, adresas Škedes iela 21-16, Liepoja, Latvijos Respublika, padidintas iki 85 251,79 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.