Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1008-134/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
1S-1008-134/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Nr.1S-1008/2013
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. B. įstatyminiams atstovams – tėvams Ž. B. ir A. B.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. B. įstatyminės atstovės Ž. B. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2010-04-30 nutartimi D. B., padariusiam BK 129 str. 2 d. 8 p. uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, kuris vėlesnėmis to paties teismo nutartimis pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas. Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsė tos pačios rūšies medicinos priemonės taikymą.

Šalies argumentai

Skundu D. B. atstovė Ž. B. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir D. B. taikyti ambulatorinį gydymą.

Skunde teigia, kad teismas, atmesdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą jos sūnui taikyti ambulatorinį gydymą, neatsižvelgė į šios ligoninės gydytojų komisijos 2013-10-10 išvadą, kurioje konstatuota, kad D. B. psichinė būklė yra pagerėjusi ir stabili, per visą laikotarpį jo psichinės būklės paūmėjimų nestebėta. Šios išvados rodo, kad nors D. B. praeityje yra nužudęs du žmones, tačiau šiuo metu jo sveikata pagerėjusi ir socialinis pavojingumas sumažėjęs tiek, kad jis gali būti stebimas ambulatoriškai, neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

D. B., kuriam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas su išreikšta dekompensacija, psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2008-10-22 ir šiuo metu jam taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. 2013-10-10 gydytojų psichiatrų komisija konstatavusi, kad D. B. psichinė būklė išlieka stabili, nestebėta agresija, asmenybės dekompensacija, jo nuotaika lygi, savo būsenai kritiškas, rekomendavo jam taikomą priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. D. B. smurto rizikos 2013-09-24 įvertinime nurodyta, kad jo smurto rizika žemesnė už vidutinę. Šie duomenys patvirtina atstovės skundo teiginius, kad D. B. psichinė sveikata gydymo laikotarpiu neblogėja. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo, kad gydytojų komisija nepateikė išvados, kad D. B. yra pasveikęs, be to, jo smurto rizika yra tik žemesnė už vidutinę, bet ne maža.

Aukštesnysis teismas, atsakydamas į atstovės skundo argumentus, kad teismas nesirėmė gydytojų komisijos 2013-10-10 išvada ir priėmė jai prieštaraujantį sprendimą, pažymi, kad teismui ši išvada neturi privalomos galios ir teismas ją vertina kartu su visais kitais byloje esančiais duomenimis, turinčiais reikšmės sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi.

Vertindamas D. B. socialinį pavojingumą, teismas pagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus ir įstatymo uždraustos veikos pobūdį. D.B. P. apygardos teismo 2005-05-30 nuosprendžiu nuteistas už du plėšimus ir labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą iš chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.). Šiuos nusikaltimus D. B. padarė, būdamas keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Atlikdamas bausmę už nužudymą, jis kolonijoje vėl padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p. Teismas, įvertinęs tai, kad D. B., be kitų nusikalstamų veikų, yra nužudęs du žmones ir psichiatrijos ligoninėje gydomas tik penkerius metus, padarė teisingą išvadą, kad šis laikotarpis aiškiai per trumpas spręsti apie D. B. socialinio pavojingumo sumažėjimą.

Aptartos aplinkybės rodo, kad keisti D. B. taikomą stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą - nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

D. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, įstatyminės atstovės Ž. B. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronė Vidzėnienė