- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 1-248-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60079-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas 2013-04-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2014-10-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nutartimi lygtinai, neatlikus 8 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. L. 2016 m. gruodžio 25 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu A. M. į dešinę krūtinės pusę ir vieną smūgį peiliu į kairįjį šoną, tuo padarė jam durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu ir durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, taip pat kairės plaštakos I-ojo piršto paviršinę pjautinę žaizdą, dėl ko nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, abiejų plaučių sužalojimų, durtinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė A. M..
V. L. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad gyveno pas A. M., adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo socialinis būstas, vienas mažas kambariukas. Pats išgerdavo retai, o A. M. mėgdavo išgerti. Gruodžio 25 d. atsikėlė, pavalgė, po to A. M. nuėjo pas draugus į antrą aukštą, parėjo stipriai išgėręs. Atėjo D., jos pavardės nežino, kuri atsinešė du plastmasinius butelius vyno, po puse litro. Iš paskos atėjo M. Ž., visi gėrė. M. Ž. buvo narkomanas, norėjo susileisti narkotikų, bet A. M., pastvėręs kirvį, jį išvarė. Po to išėjo D., su A. M. žiūrėjo televizorių. Jau buvo sutemę, kai antrą kartą atėjo D. su vaiku invalidu ir atsinešė vieną litrą alaus ir vieną butelį pusės litro vyno. Visi išgėrė, liko pusė butelio alaus, kai D. su invalidu išėjo. A. M. ant jo pyko, sakė išeiti. Ir anksčiau yra buvę, kad A. M. jam sakydavo išeiti, kartais jo paklausydavo, išeidavo, kur nors pernakvodavo ir vėl grįždavo. Šį kartą į jo pasakymą nereagavo. A. M. priėjo prie jo, sėdinčio ant sukamosios kėdės, stvėrė už kairio peties. Pamatė, kad A. M. dešinėje rankoje laikė atsilenkęs peiliuką. A. M. jam trenkė, todėl griebė už peiliuko, atėmė, persipjovė per sąnarį pirštelį. Turi problemų su kojomis ir stuburu, sunku atsistoti neprisilaikant, todėl įsispyrė koja į lovą, nes A. M. jį traukė. Persigando ir bakstelėjo jam į krūtinę, tuo metu, kai A. M. buvo pasilenkęs ant jo. Bakstelėjo sėdėdamas, dūrė į viršų, į kairės pusės krūtinės dalį. A. M. abiem rankomis griebė jam palei kaklą, laikė už rūbų, už apykaklės, tada jam dūrė į kairį šoną. Po to A. M. jį paleido ir pasakė, kad gana. Abu išgėrė vyno, A. M. pasakė, kad eis miegoti, persirengė švarius baltinius, paprašė, kad jam užsegtų sagas, užsegė. Segdamas sagas pamatė kraujo plėmuką, paklausė, gal iškviesti greitąją. A. M. sakė, kad nereikia, viską išjungė ir nuėjo miegoti, abu užmigo. Prabudo apie 11 val. ryto, ramiai išgėrė kavą, praklojo antklodę ir pamatė, kad A. M. jau miręs. Labai išsigando, išgėrė 6 tabletes nuo nervų. Paskambino M. Ž., pasakė jam, kad bėda. M. Ž. nepatikėjo, atvažiavo ir atsivežė butelį vyno. Jam parodė A. M.. M. Ž. išgėrė stikliuką vyno ir išėjo. Pats išgėrė visą likusį vyną, užsirakino ir užmigo, negirdėjo, kai atėjo policija. Ne pirmą kartą pavartojo peilį prieš žmogų, kai dūrė, negalvojo nužudyti. Peilį su skuduru nuvalė, nes buvo riebaluotas, ant peilio kraujo nematė, nes kambaryje buvo prietema. Tą vakarą buvo apsvaigęs.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 20-26, t. 2) savo parodymus patvirtino nusikaltimo vietoje, parodė butą (duomenys neskelbtini), kuriame 2016 m. gruodžio 25 d. kartu su A. M., Daiva ir jam nepažįstamu asmeniu gėrė alkoholinius gėrimus, lovą, ant kurios sėdėjo A. M., bei biuro kėdę prie spintelės, ant kurios sėdėjo pats, paaiškino, kad D. ir tam nepažįstamam asmeniui išėjus, A. M. liepė ir jam išeiti iš namų, jam atsisakius tai daryti ir sėdint ant kėdės, A. M. atsistojo, išsitraukė iš kelnių kišenės lenktinį peilį, atlenkė jį ir laikydamas jį kairėje rankoje, nukreiptą į jo pusę, puolė link jo, tačiau jam pavyko atimti peilį, tuomet A. M. jam dešine ranka sugriebė už kaklo, tuo metu jis su atimtu peiliu, laikydamas jį dešine ranka, sudavė A. M. vieną smūgį į krūtinę, dešinę pusę. Po to A. M. sugriebė abiem rankomis jam už kaklo ir pradėjo smaugti, o jis stumdamas A. M. abiem rankomis nuo savęs, dešinėje rankoje laikytu peiliu sudavė dar vieną smūgį A. M. į kairįjį šoną, po ko pastarasis atsisėdo ant lovos, persirengė drabužius su jo pagalba, išgėrė vyno ir nuėjo miegoti.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad ji yra nužudytojo A. M. sesuo. Brolis gyveno socialiniame būste, jį gavo, kai dirbo mėsos kombinate prieš 20 metų. Brolis buvo priklausomas nuo alkoholio, viena akimi nematė, sunkiai paeidavo, eidavo pasiramstydamas lazda, jam buvo 71 metai. Kai stipriai pagerdavo, brolis buvo labai agresyvus. Kelis kartus rado pas brolį V. L.. Kai ateidavo, V. L. būdavo blaivas, o brolis girtas. Kad nužudytas brolis, sužinojo naktį iš policijos pareigūnų. Civilinio ieškinio nereiškia ir atlyginti išlaidų dėl laidojimo neprašo. V. L. atleidžia.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. Užeidavo į tą butą, išgerdavo alkoholio. Tą dieną paskambino V. L. ir pasakė, kad pas jį ateis. V. L. jam pasakė, kad yra lavonas - A. M.. Netikėjo, atėjo pas jį pasidaryti narkotikų. Tuo metu vartojo narkotikus, dabar nevartoja. V. L. sėdėjo, o A. M. gulėjo užklotas. Iš pradžių galvojo, kad miega, atsargiai pakišo ranką po antklode, palietė už veido ir pajuto, kad atšalęs. V. L. jį atklojo, prasegė marškinėlius, ir krūtinėje buvo durtinė žaizda. Kiek pamena, ant marškinių kraujo nebuvo. V. L. labai pergyveno, sakė, kad Algis šoko pats, jis gynėsi, dėl ko šoko, nesakė. Rodė peilį, peilis buvo lenktinis. Rodydamas peilį pasakė, kad nudūrė tuo peiliu. Pasakė V. L., kad eina į parduotuvę parnešti alaus ar vyno. Kai išėjo, iš karto paskambino 112. Atvažiavo policija, nuėjo kartu su policija, bet V. L. neatidarė durų. Policija iškvietė ugniagesius, išlaužė duris. V. L. rado gulintį ir miegantį lovoje prie to žmogaus, jį ištempė iš lovos ir uždėjo antrankius. A. M. prieš jį yra šokęs su kirviu, tuomet apsisuko ir išėjo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 43-45, t. 1), kad 2016-12-25 buvo A. M. bute, kur kartu su A. M., V. L. ir D. gėrė vyną, tą dieną A. M. jam grasino kirviu, po ko jis išėjo.
Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Tą dieną su D., kuri šiandien neatvyko į teismą, pas jį išgėrinėjo. Po to nuėjo į ,,Maximą“, D. nusipirko vyno ir pakvietė eiti pas „S.“ (A. M.). Nuėjo, duris atidarė V. L.. Tas senukas gulėjo lovoje, kažką murmėjo. Vyną gėrė trise – jis, D., V. L.. Vyno pasiūlė ir senukui, bet jis neėmė. Trise išgėrė, ir jis su D. išėjo. Ten prabuvo apie pusvalandį, kol buvo, jokių konfliktų nebuvo. Tuo metu M. Ž. bute nebuvo. Sekančią dieną ėjo į ,,Maximą“, sutiko žmogų, kuris pasakė, kad nužudytas senukas. Prie bendrabučio buvo daug policijos, vienas gulėjo paguldytas su antrankiais ant žemės.
Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius liudytojos D. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47-48, t. 1) nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d., po pietų, nuėjo pas A., jo pavardės nežino (A. M.), gyvenantį bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Atėjusi atsinešė du butelius vyno. Bute, be A., dar buvo V. (V. L.), kuris gyvena pas A. namuose, bei M. (M. Ž.), jų pavardžių nežino. Tada visi keturiese išgėrė jos atsineštus du butelius vyno. Begeriant A. su M. susiginčijo, kadangi pastarasis, kaip suprato, buvo narkomanas ir pas A. norėjo susileisti narkotikų. Tačiau A. tam prieštaravo ir liepė M. eiti iš jo buto bei pasiėmęs kambaryje netoli lovos buvusį kirvį, juo užsimojo ir pasakė ,,varyk pro duris narkomane“. Tada M. atsistojo ir išėjo, o A. kirvį padėjo atgal į tą pačią vietą. Po to dar pas A. pabuvo apie dvi valandas ir išėjo. Kiek buvo valandų, kai išėjo, nežino. Kol buvo pas A. bute, daugiau tarp nieko jokių konfliktų nebuvo. A. su V. tą dieną irgi nekonfliktavo. Jai išėjus, bute liko A. ir V.. Nežino, ką jie veikė po to. Yra buvusi pas A. anksčiau gal tris kartus, tačiau tarp A. ir V. kažkokių rimtų konfliktų ar muštynių nebuvo, nors ir būdavo, kad dėl ko nors nesutardavo ir susiginčydavo, tačiau tikrai vienas kitam niekuo negrasindavo ir smurto vienas kito atžvilgiu nevartodavo, o pasiginčiję vėl gražiai bendraudavo. 2016 m. gruodžio 26 d., vakare, sužinojo, kad A. buvo nužudytas peiliu, ir dėl jo nužudymo yra sulaikytas V.. Dėl ko taip galėjo atsitikti, nežino. Nematė, kad A. ar V. su savimi nešiotųsi kokį nors atlenkiamą peilį. Kai gruodžio 25 d. buvo nuėjusi pas A., atlenkiamo peilio nė pas vieną iš jų irgi nematė.
Įvykio vietos bei lavono apžiūros protokolu (b. l. 8-18, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute, kuriame išskleistoje dvigulėje lovoje rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis lovoje ant nugaros. Lavonas aprengtas juostuotais ilgarankoviais marškiniais, marškinių priekinės dalies dešinėje pusėje yra tamsiai raudonos spalvos sutepimas, pilkomis trumpikėmis, kurių priekinės dalies kairėje pusėje yra neintensyvus tamsiai raudonas sutepimas. Šalia lavono ties kaire alkūne yra lovos užtiesalo tamsiai raudonas sutepimas. Lavoniniai reiškiniai vertinti 2016-12-26 18.10 val., lavoninis sustingimas tiriamose raumenų grupėse gerai išreikštas, mechaninio raumenų dirglumo nėra. Čiuopiant lavono paviršius šaltas. Lavondėmės melsvai violetinės nugariniuose paviršiuose, paspaudus pirštu blykšta nežymiai. Akys sumerktos, ragenos skaidrios, vyzdžiai lygūs 0,5 cm skersmens, junginės balkšvos. Krūtinės dešinėje pusėje maždaug antro tarpšonkaulinio lygyje ir tarp prie krūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinių linijų gana lygiais kraštais apie 1,5 cm ilgio žaizda, X-IV valandų krypties pagal ciferblatą. Abiejų plaštakų srityje yra negausūs tamsiai raudonos spalvos sutepimai, kairės plaštakos pirmo piršto delninio sąnario srityje nugariniame paviršiuje yra paviršinė lygiais kraštais žaizda. Krūtinės ląstos kairėje pusėje vidurinės pažastinės linijos projekcijoje maždaug šešto šonkaulio lygyje verpstės formos lygiais kraštais žaizda XII-VI valandų kryptis pagal ciferblatą. Daugiau matomų sužalojimų lavono paviršiuje nėra. Po apžiūros iš nusikaltimo vietos paimta: pagalvės užvalkalas, džinsinės kelnės su diržu, juodos spalvos baltiniai su baltos spalvos juostelėmis, 4 vnt. lovos užtiesalų, lenktinis peilis su rudos spalvos medinėmis kriaunomis.
Tarnybiniu pranešimu (b. l. 19-20, t. 1) nustatyta, kad 2016-12-26, apie 15.45 val., dirbant ekipaže AP-920 vyr. patruliai V. Z. ir R. P. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai yra nužudytas žmogus. Nuvykus minėtu adresu, kieme prie laiptinės durų juos pasitiko M. Ž., kuris paaiškino, kad bute yra nužudytas savininkas A. M., kurį nužudė V., jo pavardės nežino. Nuėjus prie šio buto durų, jų niekas neatidarė, todėl buvo iškviesti gaisrininkai, kurie išlaužė buto duris. Buto viduje, lovoje, rado gulinčius du vyriškius. Vienas iš jų - A. M., be gyvybės žymių, jo krūtinėje matėsi durtinė žaizda. Kitas vyriškis – V. L., kuris buvo neblaivus, prisipažino, kad jis nužudė šalia gulintį vyriškį.
Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 109-111, t. 1) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtas peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra lenktinis, atlenkto peilio ilgis 19 cm, geležtės ilgis 8,5 cm, jos smaigalys yra nulūžęs, bukas, geležtės plotis ties nulūžusia vieta 0,2 cm. Geležtės ašmenų ilgis 5,5 cm, geležtės plotis ties ašmenų pabaiga yra 1,2 cm pasibaigus ašmenims, geležtės apatinėje dalyje yra du praplatėjimai, skirti pirštų apsaugai. Geležtė iš abiejų pusių paveikta korozijos. Vienoje geležtės pusėje, apatinėje dalyje, prie pat ašmenų, 1,5 cm atstumu nuo smaigalio matosi 0,3 cm ilgio ir 0,1 cm pločio rusvos spalvos (panašios į kraują) dėmė. Peilio kriaunos medinės, pusapvalės, rudos spalvos, kriaunų ilgis 11 cm.
Daiktų parodymo atpažinti protokolu (b. l. 28-29, t. 2) nustatyta, kad V. L. tarp jam parodytų trijų peilių atpažino iš įvykio vietos paimtą peilį, kuriuo jis 2016-12-25 sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į krūtinę, dešinę pusę, ir vieną smūgį į kairįjį šoną, po ko A. M. vėliau mirė.
Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 116-121, t. 1) nustatyta, kad iš įvykio vietos paimti A. M. drabužiai ir patalynė apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros metu nustatyta, kad: vyriškų marškinių priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, 9 cm atstumu nuo per vidurį esančio užsegimo ir 19 cm nuo viršutinės siūlės yra 2 cm audinio pažeidimas, dar vienas 2 cm audinio pažeidimas yra marškinių kairiajame šone, 5 cm atstumu nuo šoninės siūlės ir 9 cm atstumu nuo rankovės (pažasties) apatinės siūlės; kelnių priekyje, ant juosmens, prie abiejų kišenių ir ties užsegimu yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują; ant pagalvės viename iš kampų yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują; ant lovos užtiesalo ir dviejų antklodės užvalkalų matyti rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus pažyma Nr. M410/16(06) (b. l. 132, t. 1) nustatyta, kad 2016-12-28 atlikus mirusio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad mirtis įvyko nuo ūminio nukraujavimo dėl krūtinės ląstos durtinių-pjautinių žaizdų su abiejų plaučių sužalojimu.
Specialisto išvada Nr. M410/2016(06) (b. l. 135-138, t. 1) nustatyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, abiejų plaučių sužalojimų dėl durtinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų. Mirtis galėjo įvykti 2-3 parų bėgyje iki jo lavono autopsijos. Atliekant A. M. lavono teismo medicininį tyrimą, pas jį rasti šie sužalojimai: durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu; durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimu; kairės plaštakos I piršto paviršinė pjautinė žaizdelė. Šie sužalojimai padaryti aštriu duriamu pjaunančiu daiktu, galimai peiliu. A. M. lavono kraujyje rasta 1,04 promilės etilo alkoholio. Nėra duomenų, kurie teigtų, kad po mirties buvo keičiama lavono poza.
Papildoma specialisto išvada Nr. pM410/2017(06) (b. l. 143-144, t. 1) nustatyta, kad tikėtina, jog nukentėjusiojo ir jį žalojančio asmens tarpusavio padėtis sužalojimo padarymo metu buvo vienas priešais kitą ar artimose joms padėtyse. Tiek po pirmo padaryto sužalojimo, tiek ir po antro padaryto sužalojimo (t. y. po durtinių-pjautinių krūtinės ląstos priekinio paviršiaus sužalojimų) nukentėjusysis galėjo būti gyvas bei atlikti kokius nors veiksmus. Laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, tikėtina, kad nukentėjusiojo gyvybę buvo galima išgelbėti. Sužalojimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, t. y. durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su abiejų plaučių sužalojimais padaryti dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tyrimui pateiktu peiliu, tiek peiliu, turinčiu panašias charakteristikas. Tikėtina, kad pateiktuose drabužiuose esantys pažeidimai atitinka nukentėjusiojo kūne rastiems sužalojimams.
Specialisto išvada Nr. G1249/2016(06) (b. l. 150-151, t. 1), nustatyta, kad V. L. padaryta pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršto delniniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas veikiant dešinės plaštakos V piršto delninį paviršių aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, neatmetama sužalojimo padarymo galimybė kovos ar savigynos metu.
Raštu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (b. l. 61, t. 1) nustatyta, kad pateiktas 2016 m. gruodžio 26 d., 15.56 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas garso pokalbis, kuomet M. Ž. paskambino ir pranešė apie nužudytą A. M..
Žemesnės instancijos teismas
Daiktų apžiūros protokolu, pokalbio stenograma (b. l. 105-107, 108, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas garso įrašas apie 2016 m. gruodžio 26 d., 15.32 val., pranešimą apie A. M. nužudymą, kuriuo M. Ž. praneša apie tai, kad (duomenys neskelbtini) name yra vakar nudurtas žmogus – A. M., kurio lavonas yra slepiamas, kraujas išvalytas.
Tarnybiniu pranešimu, telefonų abonentų išklotinėmis (b. l. 95-104, t. 1) nustatyta, kad telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. Ž., skambino V. L. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini): 2016-12-26 10.37 val., 11.07 val., 11.35 val., 11.59 val., 12.04 val., 12.31 val., 13.10 val. Į bendrąjį pagalbos centrą M. Ž. skambino 2016-12-26 15.32 val. V. L. 2016-12-26 su niekuo kitu nebendravo, tik su M. Ž..
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 62-64, t. 1) nustatyta, kad VTMT darbuotoja R. M. pateikė A. M. marškinius ir trumpikes.
Apžiūros protokolu (b. l. 112-115, t. 1) nustatyta, kad R. M. pateikti A. M. marškiniai ir trumpikės apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros metu nustatyta, kad ant marškinių visos kairės pusės ir kairės rankovės matosi rausvos spalvos dėmės, dar dvi dėmės yra marškinių priekyje, dešinėje pusėje, 15 cm ir 20 cm atstumu nuo viršutinės siūlės. Audinio pažeidimų ant marškinių nesimato. Trumpikių priekinėje ir nugarinėje dalyje matosi kelios rudos spalvos dėmės.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 65-66, t. 1) nustatyta, kad V. L. pateikė savo drabužius: megztinį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, diržą, megztas kelnes, užsegamą megztinį, 2 poras kojinių, žieminę striukę, megztą kepurę.
Apžiūros protokolu (b. l. 126-131, t. 1) nustatyta, kad V. L. pateikti drabužiai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros metu marškinėlių priekyje, apatinėje dalyje, kairėje pusėje rastos kelios nedidelės rausvos spalvos dėmės, ant kitų drabužių nei audinio pažeidimų, nei dėmių, panašių į kraują, nerasta.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 65-66, t. 1) nustatyta, kad V. L. pateikė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 1616.
Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 122-125, t. 1) nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1616-2, pateiktas V. L., apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu SIM kortelėje tyrimui reikšmingų duomenų nerasta.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštu (b. l. 73, t. 1) nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2006-01-05 sudarė su A. M. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutartis sudaryta tik su šiuo asmeniu.
Specialisto išvada Nr. 90TPK-10/2017 (b. l. 162-163, t. 1) nustatyta, kad įvertinus dabartinę V. L. psichikos būseną, lėtinio psichikos sutrikimo, protinio atsilikimo ar demencijos bei žymesnių organinio pobūdžio psichikos sutrikimų nestebima; išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra jokių duomenų, kad V. L. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Nuo 1987 m. jam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio neturi žymesnės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Spręsdamas V. L. kaltės klausimą, teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios J. P., liudytojų M. Ž., D. J., D. P. parodymais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais. V. L. visiškai pripažįsta savo kaltę, nurodydamas, jog, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu iš A. M. atimtu atlenkiamu peiliu sudavė du smūgius A. M. į dešinę krūtinės pusę ir kairį šoną. V. L. parodymai apie prieš nužudymą buvusius įvykius sutampa su liudytojų D. J., M. Ž., D. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-12-25 tuo metu, kai jie buvo atėję į A. M. butą, visi vartojo alkoholį, tačiau jokių konfliktų tarp A. M. ir V. L. nebuvo. V. L. parodymus patvirtina ir specialisto išvados: specialisto išvadoje Nr. G1249/2016(06) nustatyta V. L. pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršto delniniame paviršiuje (b. l. 150-151, t. 1) patvirtina, kad V. L. šį pirštą susižalojo atiminėdamas iš A. M. peilį; specialisto išvada Nr. M410/2016(06) bei papildoma specialisto išvada Nr. pM410/2017(06) patvirtina, kad A. M. aštriu duriamai pjaunančiu daiktu, galimai tyrimui pateiktu peiliu, dviem trauminiais poveikiais buvo padaryta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimu, kairės plaštakos I piršto paviršinė pjautinė žaizdelė, A. M. prieš mirtį vartojo alkoholį, nukentėjusiojo ir jį žalojančio asmens tarpusavio padėtis sužalojimo padarymo metu buvo vienas priešais kitą ar artimose joms padėtyse (b. l. 135-138, 143-144, t. 1). Įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 8-18, t. 1), daiktų apžiūros protokolų (b. l. 109-111, 116-121, t. 1), daiktų parodymo atpažinti protokolo (b. l. 28-29, t. 2) duomenys patvirtina, kad A. M. nužudymo vietoje buvo rastas lenktinis peilis, ant kurio rasta rusvos spalvos (panašios į kraują) dėmė, V. L. parodymo atpažinti metu nurodė, kad būtent tuo peiliu jis padarė A. M. krūtinės ląstos sužalojimus, be to, apžiūrint iš nusikaltimo vietos paimtus nukentėjusiojo baltinius, dviejose vietose rasta 2 cm ilgio audinio pažeidimai, o papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog pateiktuose drabužiuose esantys pažeidimai atitinka nukentėjusiojo kūne rastiems sužalojimams. Apžiūrint baltinius, kuriais buvo aprengtas A. M. lavonas (b. l. 112-115, t. 1) buvo rastos tik raudonos spalvos, panašios į kraują dėmės, jokių audinio pažeidimų nebuvo rasta, šie duomenys patvirtina V. L. parodymus, kad po sužeidimo A. M. persirengė. Be to, V. L. parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje nustatytos aplinkybės, kad jo parodymai apie nusikaltimo padarymą iš esmės sutampa tarpusavyje, bei daiktų apžiūros protokolu (b. l. 116-121, t. 1) nustatyta aplinkybė, kad A. M. nukraujavęs mirė lovoje, nes patalynė, kurioje jis gulėjo, sutepta rusvomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Liudytojo M. Ž. parodymais nustatyta, kad V. L. sekančią dieną jam prisipažino nužudęs A. M., o tai, kad M. Ž. pranešė apie šią nusikalstamą veiką, patvirtina pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir M. Ž.. Teismui nekyla abejonių, kad V. L. padarė A. M. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė.
Teismas kritiškai vertina V. L. parodymus apie A. M. jam suduotą smūgį ir apie tai, kad A. M. po sužalojimo peiliu dar ėjo į gatvę rinkti nuorūkų, nes šie jo parodymai prieštarauja jo paties parodymams ikiteisminio tyrimo metu, be to, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 11-13, t. 2), V. L. nurodė tokius A. M. veiksmus konflikto metu: išėmė iš kišenės lenktinį peiliuką, jį atsilenkė ir ėjo į mane, ištraukus peilį, griebė ir traukė už apykaklės į save, jokių kitokių A. M. veiksmų nenurodė, be to, nurodė, kad A. M. nuorūkų buvo išėjęs dar iki konflikto, t. y. iki sužalojimo. Analogiškas aplinkybes V. L. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 20-26, t. 2), o po sulaikymo apžiūrint V. L. jokių kitų sužalojimų, išskyrus pjautinę piršto žaizdą, nebuvo rasta (b. l. 150-151, t. 1). Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas V. L. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus apie A. M. suduotą jam smūgį ir ėjimą po sužalojimo peiliu į miestą rinkti nuorūkų atmeta ir vadovaujasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie A. M. atliktus veiksmus.
Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. M. mirtis įvyko dėl durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų su dešinio plaučio viršutinės skilties ir kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimu atlenkiamu peiliu, rastu ir paimtu A. M. namuose. Pats V. L. nurodė, kad prieš tai A. M. sužalotas nebuvo, ką patvirtino ir liudytojai M. Ž., D. J., D. P., su A. M. bute konflikto metu buvo tik dviese, niekas atėjęs nebuvo. A. M. mirtis įvyko pusės paros bėgyje po sužalojimo, todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent V. L. padarė A. M. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. L. ir A. M. įvykio dieną A. M. bute girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su A. M. metu, V. L. iš A. M. atimtu lenktiniu peiliu tyčia sudavė A. M. du smūgius į krūtinės ląstos dešinę ir kairę sritis, tuo padarydamas dvi durtines-pjautines kiaurymines krūtinės ląstos žaizdas su dešinio plaučio viršutinės skilties ir kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimu, kairės plaštakos I piršto paviršinę pjautinę žaizdelę, dėl ko, išsivysčius ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui, A. M. mirė, šiais veiksmais tyčia nužudė A. M.. Tarp V. L. veiksmų, t. y. dviejų smūgių peiliu sudavimo ir atsiradusių pasekmių – A. M. mirties nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, abiejų plaučių sužalojimų dėl durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie V. L. smurtiniai veiksmai tapo A. M. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo peiliu A. M. atsigulė miegoti ir numirė. Kad jis mirė toje vietoje, kur ir buvo rastas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 135-138, t. 1). V. L. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. V. L. smūgius peiliu nukentėjusiajam sudavė į krūtinės ląstos dešinę ir kairę sritis, kuriose yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, kuriuos pažeidus galimos labai sunkios ar net mirtinos pasekmės, todėl teismas sprendžia, kad V. L. suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, po smūgių peiliu sudavimo nesuteikė A. M. pagalbos, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi V. L. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas.
Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių V. L. veiksmų įvyko A. M. mirtis, V. L. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.
Nors V. L. nurodė, kad jis gynėsi nuo A. M., tačiau byloje ištirtos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad V. L. buvo būtinosios ginties būklėje ar peržengė būtinosios ginties ribas. Paties V. L. teigimu, po to, kai jis atėmė lenktinį peilį, A. M. tik buvo sugriebęs jam už marškinių apykaklės ir traukė į save, daugiau neatliko jokių veiksmų. Tai rodo, jog tuo metu, t. y. prieš A. M. sužalojimą, sukėlusį jo mirtį, nebebuvo pavojingo kėsinimosi, A. M. veiksmai, tsižvelgiant į jo amžių (71 metai) ir sveikatos būklę (sunkiai judėjo) nebekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms, V. L. nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog jam gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis nužudant A. M., todėl nėra pagrindo V. L., neadekvačiai sureagavusiam į susidariusią situaciją, taikyti BK 28 straipsnio nuostatų dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.
V. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas) bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę V. L., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
V. L. padarė tyčinį recidyvinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis yra teistas (b. l. 169-170, 171-175, t. 1), nusikalto neišnykus teistumui už ankstesnį sunkų smurtinį nusikaltimą, yra nedirbantis (b. l. 164, t. 1), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 165, t. 1), šios aplinkybės rodo, kad V. L. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 168, t. 1), į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas nėra įrašytas (b. l. 134, t. 1), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nukentėjusioji jam atleidžia, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: lenktinis peilis, saugomas Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje, konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis ir sunaikintinas kaip bevertis; V. L. priklausantys: striukė, du megztiniai, marškinėliai, kelnės, viena pora kojinių, diržas, kepurė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1616“, saugomi Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje, grąžintini V. L.; V. L. seilių pavyzdys bei nukentėjusiajam A. M. priklausantys drabužiai ir patalynė: dveji baltiniai, trumpikės, kelnės, pagalvės užvalkalas, lovos užtiesalas, antklodės užvalkalas, antklodės užvalkalas su viduje esančiu lovos užtiesalu, saugomi Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje, sunaikintini kaip beverčiai; kompaktinis diskas, gautas iš BPC su skambučio garso įrašu, kompaktinis diskas su mobiliųjų telefonų skambučių išklotinėmis bei kompaktinis diskas prie įtariamojo V. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomi prie bylos medžiagos, paliktini baudžiamojoje byloje.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (b. l. 96, t. 2), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. L., išlaidas sudarė 84,66 Eur dydžio advokato užmokestis. Kauno apygardos teismo 2017-05-05 nutartimi pripažinta, kad gynėjas V. L. yra būtinas, ir jam skirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra, nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas.
Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju V. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-06-27.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, V. L. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2016-12-26 iki 2017-06-27.
Kardomąją priemonę V. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: lenktinį peilį, saugomą Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje, konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ir sunaikinti kaip bevertį; striukę, du megztinius, marškinėlius, kelnes, vieną porą kojinių, diržą, kepurę, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616“, saugomus Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje, grąžinti V. L.; V. L. seilių pavyzdį bei nukentėjusiajam A. M. priklausančius drabužius ir patalynę: dvejus baltinius, trumpikes, kelnes, pagalvės užvalkalą, lovos užtiesalą, antklodės užvalkalą, antklodės užvalkalą su viduje esančiu lovos užtiesalu, saugomus Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip beverčius; kompaktinį diską, gautą iš BPC su skambučio garso įrašu, kompaktinį diską su mobiliųjų telefonų skambučių išklotinėmis bei kompaktinį diską prie įtariamojo V. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomus prie bylos medžiagos, palikti baudžiamojoje byloje.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. L. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.