- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- e2-2439-179/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01847-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- J. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei J. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 2 027,34 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė, kad teismas atsakovės atžvilgiu byloje priimtų sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Atsakovei J. P. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas) asmeniškai įteikti 2017 m. gegužės 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 123 str. 1 d.). Teismo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovei baigėsi 2017 m. gegužės 25 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas priimamas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismui ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi paskirdamas (duomenys neskelbtini), kuri bankroto procedūras atlikti įgaliojo ieškovę I. S.. Kadangi (duomenys neskelbtini) neturėjo turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai bei dengiamos teismo ir administravimo išlaidos, Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarė (duomenys neskelbtini) taikyti supaprastintą bankroto procesą. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino 2027,34 Eur (7000,00 Lt) lėšų sumą bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau, bendrovėje nesant jokio turto, minėtos administravimo išlaidos nebuvo padengtos. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pripažino (duomenys neskelbtini) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažino (duomenys neskelbtini) veiklą pasibaigusia. 2014 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Administratorius, įvykdęs bendrovės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, patirtų vykdant bendrovės bankroto administravimą, kompensavimą. Nepadengta administravimo išlaidų suma (dėl to, kad bendrovė tam neturėjo pakankamai turto) savo esme yra bendrovės nuostoliai. Administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš bendrovei padarytos žalos (nuostolių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Nesant bendrovės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato administratoriaus (ar asmens pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmokėjusio administravimo išlaidų sumą į teismo depozitinę sąskaitą) teisę teismine tvarka išieškoti administravimo išlaidų sumą iš bendrovės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis bendrovei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
2017 m. balandžio 21 d. susitarimu Nr. 2017-04-21-1 (duomenys neskelbtini) ir I. S. susitarė, kad teisė reikalauti administravimo išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) bankroto administravimu, iš buvusių įmonės vadovų, pereina I. S., o (duomenys neskelbtini) atsisako savo reikalavimų I. S. naudai.
Kadangi asmeniui, pateikusiam pareiškimą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo, nebuvo pasiūlyta ir šis neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumos, skirtos teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl ieškovė I. S. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sumos, tame tarpe ir administratoriaus atlyginimo, priteisimo iš atsakovės - buvusios (duomenys neskelbtini) direktorės J. P.. Nutartimi, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo konstatuotas ir bendrovės nemokumas. Lietuvos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu juridinis asmuo negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, juridinio asmens vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) juridinio asmens finansinę būklę, jo galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla juridinio asmens nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014.). Atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) vienašmenis valdymo organas (direktorė) laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., t. y., iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, turėjo pareigą užtikrinti bendrovės įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, taip pat privalėjo žinoti, kokia yra bendrovės finansinė būklė, o paaiškėjus, jog atsirado ĮBĮ numatyti pagrindai, atsakovė nedelsiant privalėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl bankroto bylos vadovaujamai bendrovei iškėlimo. Taigi, būtent atsakovei kilo pareiga savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl tokios pareigos nevykdymo atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji, kaip (duomenys neskelbtini) vadovė, nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei. Šiuo atveju atsakovės civilinė atsakomybė grindžiama specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei tapus nemokia) bei fiduciarinių pareigų, kurias turėjo atsakovė, ėjusi bendrovės administracijos vadovės funkcijas, pažeidimu. Nėra abejonių, kad pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai) pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, galintis sukelti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1934/2013). Bendrovės administracijos vadovo ar kito asmens, turinčio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo, neprivalo jos įrodinėti, o minėtą kaltės prezumpciją privalo paneigti atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-493/2012). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino 2027,34 Eur administravimo išlaidų sumą. Bankroto administratoriui nebuvo perduota ir administratorius nesurado jokio (duomenys neskelbtini) turto, taigi administravimo išlaidos negalėjo būti padengtos net dalinai. Administratorius taip pat negavo jokio atlyginimo. Jei (duomenys neskelbtini) vadovė būtų veikusi pagal įstatymus ir vykdžiusi visas jai priskirtas pareigas bei laiku iniciavusi bendrovės bankroto procesą, tai administravimo išlaidos būtų padengtos arba iš bendrovės turimo turto, arba atsakovė administravimui reikalingą sumą būtų priversta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, taigi ieškovė nebūtų patyrusi žalos dėl poreikio administruoti jokio turto neturinčią bendrovę. Atsakovei delsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės finansinė padėtis pablogėjo iki tokio lygio, kad iškėlus bankroto bylą bendrovėje nebeliko jokio turto, iš kurio galėtų būti padengtos bent jau administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas nulėmė bankroto administravimo išlaidų nesumokėjimą bankroto administratoriui. Taigi, yra pagrindas konstatuoti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimą, pripažintina, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį kaip pagrįstą (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 285 str. 2 d.), todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 2027,34 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str.) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str.).
Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 2027,34 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 46,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos ir 5,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263-264 straipsniais, 285- 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. P. 2027,34 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų 34 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei I. S..
Priteisti iš atsakovės J. P. 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 5,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Šios valstybei priteistos išlaidos (51,61 Eur) sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Mokėjimo dokumente reikia nurodyti įmokos kodą 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.