Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Onai Vitartienei, atsakovės atstovei Olgai Arodz, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Limoras“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) 34 str. 17 d. numatė, jog licencijos galiojimas panaikinamas, jei licencijos turėtojas pažeidžia įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. Analogiška nuostata buvo numatyta Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (toliau - Taisyklės), 51.5. p. Minėti teisės aktai numatė, jog licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, sustabdo ir licencijų galiojimą panaikina savivaldybės vykdomoji institucija.

Byloje nustatyta, kad UAB „Limoras“ kavinėje Trakų g. 11/2-8, Vilniuje buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, t. y. 50 l statinė alaus „Švyturys Ekstra“, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai (b. l. 49-50).

Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 3K06/181, įmonei skirta 2000 Lt bauda, konfiskuojant neteisėtai laikytus alkoholinius gėrimus (b. l. 47-48).

Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba 2007-10-04 raštu Nr. 3S-1421 informavo atsakovę apie UAB „Limoras“ padarytą pažeidimą bei tai, kad už atitinkamų įstatymo straipsnių pažeidimą pareiškėjai yra taikytos ekonominės sankcijos (b. l. 26).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtu Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos 2007-10-04 raštu Nr. 3S-1421 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d., 2007-10-18 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 40-1090 „Dėl licencijų (UAB „Limoras" ir kitoms) galiojimo panaikinimo", kurio 1 punktu pareiškėjai buvo panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b.l. 27).

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-18 įsakymą Nr. 40-1090.

Pareiškėja ginčydama skundžiamo įsakymo teisėtumą iš naujo kelia byloje surinktų įrodymų vertinimo problemą, nurodydama, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas. Teigia, kad alkoholinius gėrimus (statinę alaus) įsigijo asmeninėms reikmėms barmene D. V., ji neįspėjo bendrovės darbuotojų, negavo jų sutikimo pasidėti šią statinę bendrovės pagalbinėse patalpose, taigi neveikė bendrovės interesais ir bendrovės vardu.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2006-08-07 pareiškėjo įmonėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu kavinės patalpose buvo aptikta alaus statinė be teisės aktais reikalaujamų, įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (b. l. 49-50). Tai kad šiam alkoholio produktui įmonė neturėjo teisės aktais reikalaujamų, įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, patikrinimo metu pripažino ir įmonės darbuotojas – (duomenys neskelbtini) G. Ž. (b. l. 39). Iš šio asmens paaiškinimų, duotų patikrinimo metu taip pat matyti, kad jis neteigė, jog šis alus nepriklauso įmonei bei nenurodė, kad alus priklauso D. V.. Priešingai, atsakovui prisižadėjo surasti įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus ir juos pristatyti atsakovui. (duomenys neskelbtini) D. V. paaiškinimas apie minėto alaus priklausomybę jai, o ne įmonei, atsakovui buvo pateiktas tik 2006-08-16 (b. l. 44). Pareiškėjos pateiktas kasos aparato čekis apie alaus pirkimą 2006-08-05 nors ir patvirtina tokios pat rūšies alaus pirkimo faktą, tačiau jame nėra informacijos apie tai, jog būtent buvo pirkta ta pati alaus statinė, kuri buvo aptikta patikrinimo metu bei kad ją pirko būtent D. V. (b. l. 73).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A8 – 782/2007 pagal pareiškėjos UAB „Limoras" skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo, 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje pasisakė dėl pareiškėjos nurodomų argumentų vertinimo, padarydamas išvadą, kad minėtas kasos aparato čekis, įrodymų patikimumo prasme, negali būti laikomas įrodymu, kuris patvirtina D. V. paaiškinimų tikrumą, o tuo pačiu ir pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad šių įrodymų pagrindu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, laikydamas kavinės patalpose alų be teisės aktais reikalaujamų, įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Todėl pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, kaltės dėl padaryto pažeidimo klausimas laikytinas nustatytu ir šioje byloje negali būti iš naujo ginčijamas. Pareiškėjos argumentas, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas objektyvumo principas, teismo vertintinas kritiškai, nes minėtame įsakyme yra aiškiai nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai, t.y. teisės aktai ir kitų institucijų dokumentai, kuriais remiantis priimtas sprendimas dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Laikytina, kad atsakovas skundžiamame sprendime neprivalėjo iš naujo aptarti ir nustatinėti faktinių aplinkybių, kurias užfiksavo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, nustačiusi licencijuojamos veiklos pažeidimus, o šių pažeidimų faktą bei pareiškėjo atsakomybę už jų padarymą patvirtino teismas.

Skundžiamo įsakymo neteisėtumą pareiškėja taip pat motyvuoja non bis in idem principo pažeidimu, t.y. tuo, kad už tą patį pažeidimą įmonei neteisėtai buvo pritaikytos dvi skirtingos ekonominės sankcijos – piniginė bauda ir licencijos atėmimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodė, kad ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, taip pat išduotų licencijų galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką.

2008 m. sausio 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną bet daugiau tos pačios rūšies (t.y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad konstitucinis principas non bis in idem nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankciją - prevencinio poveikio priemonę kartu su kita administracine nuobauda. Taigi konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį teisės pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis (2004 m. kovo 9 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės įmonėms, kurioms už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus buvo panaikintas licencijos galiojimas, apskųsti teismui sprendimus dėl minėtos sankcijos skyrimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, o ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ši sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Iš aukščiau aptartų Konstitucinio teismo nutarime pateiktų išaiškinimų darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje ginčijamo atsakovės įsakymo, kuriuo UAB "Limoras" skirtas licencijos Nr.070V00 galiojimo panaikinimas, priėmimas nepažeidžia non bis in idem principo. Tačiau kartu, vadovaujantis minėtu Konstitucinio teismo nutarimu, teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ginčijamu įsakymu paskirta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas įmonei neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Iš Konstitucijos kylantys, bet Įstatymo 41 str. nenustatyti teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas, nereiškia, kad teismas gali nepaisyti principinės nuostatos, jog tas asmuo, tuo metu, kai buvo prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis (kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas), pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas - nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų ir kad ši rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti ir išimtiniai.

Įvertinusi visumą bylos aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų pareiškėjos atsakomybę ir leistų daryti išvadą, kad paskirta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas - įmonei neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėja skunde nepateikia įrodymų, patvirtinančių, dėl ko paskirta sankcija jai neturėtų būti taikoma, tik nurodo, kad ji yra per griežta. Pažymėtina, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo šiuo atveju negalima vertinti kaip mažareikšmio – pažeidėja neteisėtai laikė pakankamai didelį alkoholio kiekį (50 l). Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne pažeidėjui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Pažeidus LR Alkoholio kontrolės įstatyme paminėtus principus, kurių įgyvendinimas nustatytas draudimais, šiuo konkrečiu atveju draudimas nustatytas LR Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p., pažeidėjo veika tampa pavojinga visuomenei, todėl įvertinus pažeidimo pobūdį daroma išvada, kad paskirtosios sankcijos netaikymas nepasieks įstatyme numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime, šiuo atveju darytina prezumpcija, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas, o valstybė imasi priemonių, taip pat ir įstatymuose numatydama atitinkamas uždraudimo sankcijas, kad atitinkama rinka, ypač tokia, kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, būtų apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie, būdami toje rinkoje, veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms.

Aptartų argumentų pagrindu pareiškėjos prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-18 įsakymo Nr. 40-1090 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Nustačius, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, taip pat atmestinas pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir kitas turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Limoras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.