Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-31 · Administracinė byla Nr. I-2643-811/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
I-2643-811/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01247-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2643-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01247-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjui V. D. (V. D.),pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 1–2), skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. spalio mėn. buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio mėn. Visu šiuo laikotarpiu nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų šepetuku, muilu, skutimosi priemonėmis, tualetiniu popieriumi, bei rūbais. Tik paskutinę dieną, kuomet turėjo išvažiuoti iš Lukiškių TI-K, higienos priemonės jam buvo išduotos. Teigia, jog dėl to jis patyrė nepatogumus, kankinosi, patyrė emocinį ir psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, jam skaudėjo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą, kurį vėliau patikslino, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–13).

Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. atvyko į Lukiškių TI-K, iš kurių išvyko 2017 m. lapkričio 9 d. Paaiškino, jog pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reglamentavimą, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (19 Eur), o nuteistasis ir tuo atveju, jei asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Nurodo, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. spalio 30 d. gavo pareiškėjo prašymus išduoti higienos priemones, avalynę ir drabužius. Abu prašymai 2017 m. lapkričio 8 d. buvo patenkinti. Tai savo parašu patvirtino pareiškėjas. Atkreipė dėmesį į tai, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K veikė teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų ir nustatytų terminų. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 33) su atsakovės atstovo atsiliepimu į skundą nesutiko. Pareiškėjo teigimu, jis 2017 m. spalio 30 d., t. y. tą pačią dieną, kaip ir parašė prašymą higienos priemonėms gauti, arba sekančią dieną turėjo gauti higienos priemones bei drabužius. Vėliau nurodo, kad higienos priemones turėjo gauti atvykimo dieną. Vilniaus pataisos namuose naujai atvykusiems asmenims higienos priemonės bei drabužiai išduodami atvykimo dieną.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jam skaudėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo suimtas 2017 m. spalio 26 d. Iki to laiko nebuvo įkalinimo įstaigoje. Suėmimo metu su savimi neturėjo higienos priemonių.

Pareiškėjo atstovė advokatė A. Saulėnienė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo išduotos higienos priemonės ir rūbai, kurie, pareiškėjo teigimu, turėjo būti išduoti pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K dieną.

Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-10-1-01359-2011-5) nutarta panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti pareiškėją atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 2 metus 2 mėnesius 25 dienas laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Teismo nutartimi taip pat nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį bausmei atlikti pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d., Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžius bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį. Iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 14–15) matyti, jog pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. buvo suimtas. Tą pačią dieną pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K. Tai, kad 2017 m. spalio 26 d. buvo suimtas, teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjas. Vadinasi, pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. pirmą kartą atvyko į Lukiškių TI-K.

Šiuo atveju pareiškėjas skunde teigė, kad iki 2017 m. lapkričio 8 d. jis neturėjo jokių higienos priemonių ir švarių rūbų. Lukiškių TI-K teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, 2017 m. spalio 26 d. atvykęs į Lukiškių TI-K, higienos priemones bei švarius rūbus turėjo. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas nemokamai išduoti jam atitinkamus drabužius bei higienos priemones (b. l. 18, 20). Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat patvirtino, kad jokių higienos priemonių 2017 m. spalio 26 d., t. y. sulaikymo dieną, su savimi neturėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atvykimo į Lukiškių TI-K dieną pareiškėjas kartu su savimi neturėjo jokių higienos priemonių ir papildomų drabužių.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K nepagrįstai neišdavė pareiškėjui higienos priemonių jo atvykimo į Lukiškių TI-K dieną – 2017 m. spalio 26 d., kadangi šių priemonių pareiškėjas neturėjo, o tai padarė tik 2017 m. lapkričio 8 d. (b. l. 19). Taigi, Lukiškių TI-K pažeidė Aprašo 4 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-257 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbo reglamento 113 punktą, įstaigoje esančių asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pažymėtina, jog Aprašas nenustato jokio konkretaus termino asmenų prašymams nagrinėti bei nereglamentuoja, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykęs asmuo privalo būti aprūpintas drabužiais.

Nustatyta, kad į pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. prašymą Lukiškių TI-K atsakė 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 96-5197 „Dėl laikymo sąlygų“, t. y. nepraleidžiant Taisyklių 25 punkte nustatyto termino. Pareiškėjas drabužiais buvo aprūpintas 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. anksčiau, negu buvo priimtas Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 96-5197. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas privalėjo būti aprūpintas drabužiais atvykimo į laisvės atėmimo vietą dieną bei kad jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas bei tenkintas nedelsiant.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje laikotarpiu buvo žeminamas jo orumas, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad pareiškėjas higienos priemonių neturėjo tik trumpą laikotarpį – nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. (13 parų) (higienos priemonės jam buvo išduotos 2017 m. lapkričio 8 d. (b. l. 21), todėl toks pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, bei į tai, jog į sveikatos priežiūros įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė, o priešingai – 2017 m. lapkričio 10 d., t. y. sekančią dieną po išvykimo iš Lukiškių TI-K, gydytojui, vykdančiam pareiškėjo apžiūrą, nurodė, kad nusiskundimų neturi, 2017 m. lapkričio 14 d. psichiatrui skundų nepareiškė.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui atvykimo dieną Lukiškių TI-K neišdavė higienos priemonių, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Minėta, jog pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo atvykimo į laisvės atėmimo įstaigą dieną – 2017 m. spalio 26 d., neišdavė pareiškėjui higienos priemonių, o tai padarė 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. po 13 dienų. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei kad dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę ginčo laikotarpiu. Be to, pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) į sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė, o priešingai – 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. nurodė, kad nusiskundimų neturi.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis higienos priemonių neužtikrinimą yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. D. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atvykimo į laisvės atėmimo vietą iš karto gauti higienos priemones. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnius, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. D. teisė atvykimo į laisvės atėmimo vietą iš karto gauti higienos priemones

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė