- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- T-1357-753/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51907-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- A. N.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. N. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7572 nutarta taikyti nuteistajam A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nesikeičiant nusikalstamo elgesio rizikos lygiui ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų fiksuota nebuvo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
A. N. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirta galutinė bausmė 9 metai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 27 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu keturis kartus skatintas (paskutinį kartą 2022 m. spalio 31 d.). Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo dirba, darbo pobūdžiui nėra išrankus, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su specialistais ir dalyvauja korekcinėse programose. Nuteistasis yra motyvuotas siekti resocializacijos tikslų, įgyvendino individualaus resocializacijos plano priemones ir geba papasakoti apie šių priemonių teikiamą naudą. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad A. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus.
Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Pažymėtina, jog nors A. N. buvo skatintas, tačiau per bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda skirta buvo 2022 m. sausio 8 d., dar du kartus nors ir nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau buvo apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu. Ir nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nusižengimų padarymas neleidžia teismui nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, tačiau nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis), kurių korekcija nėra galima, ir daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys (turima gyvenamoji vieta išėjus į laisvę), tačiau šis, apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi gyvenamąją vietą turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti labai sunkaus bei apysunkio nusikaltimų.
Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų (kartu su bendrininku iš chuliganiškų paskatų sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu -padegdamas, gaisro metu žuvo žmogus) bei 11 apysunkių (sunaikino svetimą turtą padegimo būdu) nusikaltimų atliktus su bendrininku. Vienas iš nusikaltimų sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi apie 40 000 Eur skolų, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsipareigojimus, ieškiniai dengiami minimaliai. Pažymėtina, kad turimais duomenimis nuteistasis veikė kaip organizatorius, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, epizodiškumą, galima manyti, kad asmuo yra lengvai pasiduodantis asocialioms gyvenimo normoms ir esant destabilizuojantiems veiksniais, gali kartoti nusikalstamą elgesį. Asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertino ankstesnio patyrimo. Teigia, kad nusikaltimų neplanavo, viskas išėjo spontaniškai, priklausomai nuo emocijų. Nuteistasis, teigia, kad neturi smurto panaudojimo, siekiant kitų savo tikslų, patyrimo, tačiau tikėtina, kad jo reakcijos konfliktinių situacijų metu priklausys nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio. Nuteistasis pasirinkdavo netinkamas problemų strategijas, nes susikoncentruodavo tik į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis pripažįsta, jog neapgalvoja savo veiksmų pasekmių dėl padegimų ir padarytų materialinių nuostolių. Supranta, kad turi savitvardos problemų tačiau sunkiai sekasi susivaldyti. Didžiausia problema asmeniui yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. Elgdamasis nusikalstamai apie savo elgesio pasekmes negalvojo. Nuteistasis ne visuomet sugeba suprasti kitų požiūrį. Asmuo linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Vertinimo metu nepripažįsta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia tam tikrus įsipareigojimus prisiima atsakomybę už padegimus, bet nesupranta jų pavojingumo visuomenei, padarinių. Darytina išvada, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje ne visada laikosi nustatytų taisyklių, o įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingą visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.
Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. N. neatlikta bausmės dalis (3 metai 11 mėnesių ir 19 dienų), Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 8 d., iš paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotus labai sunkų ir apysunkius nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. N. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7572.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7572 taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.