Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-960-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1S-960-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15907-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė, Aušra Vingilė
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-960-919/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15907-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S. (toliau – L. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir paskyrė galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis L. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygintis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Nuteistasis L. S. skunde pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (51 balas), laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, įvairiuose užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus, likusi neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 1 mėnuo ir 8 dienos. Be to, skundo autoriaus nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys, kurio jis nebegali pakeisti. Taip pat svarbu ir tai, kad nuteistasis vengia kriminalinių grupių ir nesivadovauja subkultūromis bei tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį sistemingai ir nuosekliai mažina nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, tendencingai mažėjo jo nusikalstamo elgesio rizikos balas.

5.2. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas formaliai apžvelgė Komisiją nutarimą, jo neanalizavo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, jog teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą įvertina ar Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes ir ar jos tinkamai taikytos. Šiuo atveju pagrįstai galima manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, šiuo atveju, nuteistieji ir toliau atlikinėja paskirtą bausmę kontroliuojant elektroninėmis priemonėmis bei jiems skiriami įvairūs įpareigojimai.

Šalies argumentai

5.3. Be to, skunde nuteistasis nurodo, jog Kauno apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nors pats teismas pripažino, jog šios aplinkybės negali būti esminės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir atsisakymo tvirtini Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis sutinka, jog anksčiau elgėsi netinkamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamas tik bausmės atlikimo laikotarpis. Šiuo atveju nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme. Be to, Kauno apylinkės teismas akcentavo neatliktos bausmės dalį, tačiau BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinama ir neatliktos bausmės dalis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo L. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 51 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Tačiau, nuteisto asmens pažanga ją mažinant, net ir esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tai yra, jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 3 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, pataisos namuose dirba, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę L. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką nustatyti 51 balas, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 25 balus, iš ko seka, kad L. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 5 balais nuo ankstesnio vertinimo.

11. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam L. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su žmona ir dukra, teigia, kad dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą statybų sektoriuje ir sporto treneriu, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio L. S. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima, ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

12. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių ignoravimas, įvertinus tai, kad L. S. praeityje yra teistas du kartus už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, šiuo metu kaltę neigia, laukia dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, tačiau tai neabejotinai rodo, jog jo elgesyje pasitaiko nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog L. S. šis teistumas nėra pirmasis, praeityje jis teistas keturis kartus (du kartus už plėšimą, didelį kiekį narkotinių medžiagų disponavimą su tikslu platinti it šias medžiagas platino nepilnamečiams), kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad neatliktos bausmės dydis taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, priešingai, nei teigiama skunde, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau gali būti vertinamas kitų aplinkybių kontekste ir įstatymo nėra draudžiamas.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aurelijus RauckisDanguolė ŠiugždinytėAušra Vingilė