Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-15310-861/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
2-15310-861/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08433-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
D. J.
Trečiasis asmuo
A. J., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-15310-861/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08433-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 30.10.; 30.12.; 44.5.2.8.; 95.7.;116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. B.,

atsakovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – A. J., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – užtaisyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fasadinėje sienoje įrengtas duris, atstatant buvusį langą, bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė D. J., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išorinėje (fasado) sienoje ties butu Nr. 3, buvusio lango vietoje įrengė plastikines, pilno stiklo duris, kurių aukštis 2 m, plotis l m. Pažymėjo, kad atsakovei būtina turėti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus statinio paprastojo remonto aprašui, tačiau statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu privalomas statybą leidžiantis dokumentas statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui pateiktas nebuvo, kas reiškia, jog atsakovė atliko savavališkos statybos darbus, pažeisdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio l dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl vykdytų statybos darbų surašė 2012-07-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120711-00228 ir 2012-07-11 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-120711-00242 iš atsakovės pareikalavo savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2013-01-11 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti buvusį langą, užtaisyti fasadinėje pastato vietoje durų angą, tačiau Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2013-01-23 aktu Nr. RPA-00-130123-00030 nustatyta, kad minėtas reikalavimas nebuvo įvykdytas. Pažymėjo, kad atsakovė iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai pateiktas nebuvo (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko, tačiau prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovės ir jos vyro A. J.. Pažymėjo, jog vyksta ginčas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, todėl nėra aišku, kas bus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Paaiškino, kad apie minėtas aplinkybes atsakovė informavo statybų inspektorių Černiauską 2012-07-03 (b. l. 23).

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies Žvėryno teritoriją, todėl pagal galiojančius teisės aktus paprastojo remonto atveju yra reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kurio atsakovė neturėjo (b. l. 24-25).

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog nėra pagrindo stabdyti bylą, kadangi atsakovė yra pripažinta statytoja, ji neginčija fakto, kad atlikti darbai ir kad ji yra turto savininkė. Nurodė, kad Registrų centre ginčo buto savininke taip pat yra nurodyta atsakovė (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, jog yra galimybė įteisinti statybas (b. l. 53-54).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškiniu, prašė teismo leisti įteisinti statybas per vienerių metų laikotarpį (b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog atsakovė D. J., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išorinėje (fasado) sienoje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio lango vietoje įrengė plastikines, pilno stiklo duris, kurių aukštis 2 m, plotis l m. Atsakovė atliko savavališkos statybos darbus, kadangi statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nebuvo pateiktas privalomas statybą leidžiantis dokumentas (b. l. 4). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl vykdytų statybos darbų surašė 2012-07-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120711-00228 (b. l. 6-8) ir 2012-07-11 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-120711-00242 iš atsakovės pareikalavo savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2013-01-11 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti buvusį langą, užtaisyti fasadinėje pastato vietoje durų angą (b. l. 10), tačiau Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2013-01-23 aktu Nr. RPA-00-130123-00030 nustatyta, kad minėtas reikalavimas nebuvo įvykdytas (b. l. 11). Atsakovė iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai pateiktas nebuvo.

Atsakovė prašo stabdyti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3122-726/2013 dėl santuokos nutraukimo, tačiau ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrindo stabdyti bylą nėra. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-3122-726/2013 2013-08-26 buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 1765/36939 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9/100 dalys kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 107/1102 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat svarbu pažymėti, jog tai, kad atsakovė nėra vienintelė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, neturi įtakos jos, kaip atsakovės šioje byloje teisėms ir pareigoms, kadangi savavališkos statybos aktas surašytas asmeniui ir yra susijęs su asmeniu, o ne su nekilnojamojo turto objektu. Iš byloje esančio 2012-07-11 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120711-00228 matyti, kad jis surašytas atsakovei D. J., kuri su aktu supažindinta pasirašytinai (b. l. 6-8).

Dėl savavališkos statybos fakto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 1 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžta sąvoka „Savavališka statinio statyba“: tai statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Statybos leidimo statybos darbams privalomumo atvejus nustato Statybos įstatymas bei jį lydintys teisės aktai. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio l dalies 9 punkto, 23 straipsnio l dalies 4 punkto nuostatas statinio paprastojo remonto atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto aprašui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.1.4 punkte įtvirtinta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui yra privalomi iš gatvės pusės (daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato – iš bet kurios pusės) keičiant pastato fasado elementus į kitokios išvaizdos ar įrengiant naujus mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išorinėje (fasado) sienoje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio lango vietoje įrengė plastikines, pilno stiklo duris, kurių aukštis 2 m, plotis l m. Įrodymų apie tai, kad atsakovė leidimą turėjo, į bylą pateikta nėra, todėl minėto pastato fasado elemento (durų) įrengimas laikytinas savavališka statyba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą minėtų plastikinių durų įrengimas išorinėje namo sienoje laikytinas savavališku. Minėto fakto viso proceso metu neneigė ir pati atsakovė, prašydama papildomo termino įteisinti savavališkas statybas.

Dėl savavališkos statybos įteisinimo galimybės.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tai reiškia, jog šiuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar konkrečioje situacijoje savavališkas statinys turi būti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė savo kaltės dėl savavališkų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimo darbų, su ieškiniu sutiko savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu, tačiau prašė jai nustatyti vienerių metų terminą savavališkoms statyboms įteisinti. Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytą savavališkos statybos įteisinimo galimybę, į tai, kad byloje nenustatyta, jog tokio pobūdžio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, aplinkos apsaugos, paminklosaugos, saugomų teritorijų reikalavimams, atsakovės prašymas įteisinti savavališkai atliktus jai priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimo darbus tenkintinas. Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais būtų netikslinga užkirsti galimybę atsakovei įteisinti statybą, iš karto įpareigojant atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. užtaisyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fasadinėje sienoje įrengtas duris, atstatant buvusį langą, bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovė prašo savavališkos statybos įteisinimo terminą pratęsti vieneriems metams, tačiau teismas sprendžia, jog toks ilgas laiko tarpas nėra būtinas. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovei leistina teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas), o per teismo nustatytą terminą reikalavimo neįvykdžius, atsakovė per 1 mėnesį įpareigotina pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 22,32 Lt (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), per nustatytą terminą nevykdant teismo reikalavimo, įpareigoti atsakovę per 1 (vieną) mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. užtaisyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fasadinėje sienoje įrengtas duris, atstatant buvusį langą, bei sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 22,32 Lt (dvidešimt du litus 32 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos siųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė