Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-294-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-02-27
Bylos Nr.
2A-294-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15440-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
V. J., A. Ž.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-294-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15440-2011-8;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Agnė Petkevičienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5, 121.15, 121.18
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovių V. J. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1533-887/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovėms V. J. ir A. Ž. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Žaidas“ yra gyvenamojo namo, esančio Šv. Gertrūdos g. 5, Kaune, administratorius, teikiantis butų ir kitų patalpų savininkams turto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutartį Nr. 53-1-6. Už ieškovės atliktus 2009 m. lapkričio mėn. (šiukšlių išvežimą) ir 2010 m. vasario mėn. (cirkuliacinio siurblio įrengimą) darbus (paslaugas) atsakovės V. J. ir A. Ž., kurios yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, neatsiskaitė ir liko skolingos ieškovei 364,20 Lt (t. y. po 182,10 Lt), įskaitant į šią sumą ir 30,13 Lt delspinigius. Ieškovė ne kartą pranešė atsakovėms apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovės skolos nemokėjo. Ieškovė 2011 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis 364,20 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. 47-50 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovių 364 Lt skolą lygiomis dalimis (po 182,10 Lt iš kiekvienos atsakovės), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-28) iki visiško sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 332,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 166,45 Lt iš kiekvienos atsakovės) bei po 20,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (1 t. b. l. 171-177). Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Dėl 15,32 Lt skolos už šiukšlių išvežimą. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomą priteisti skolą sudaro neapmokėtos paslaugos 15,32 Lt už šiukšlių išvežimą ir 318,75 Lt už cirkuliacinio siurblio įdiegimą (duomenys neskelbtini) bei 30,13 Lt delspinigiai (1 t. b. l. 16). Teismas nustatė, kad 2009-08-10 atlikus (duomenys neskelbtini) namo rūsio patalpų apžiūrą buvo nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos - laiptinės laiptai į rūsį - užgriozdinti pašaliniais daiktais, stambiagabaritinėm atliekom. Ieškovė pasiūlė namo bendraturčius pašalinti (išvežti) šias atliekas iš bendro naudojimo patalpų, priešingu atveju namo administratorius, vykdydamas priešgaisrinės saugos reikalavimus bei vadovaudamasis Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis, atliks bendro naudojimo patalpų valymo darbus, už kuriuos visi bendraturčiai bus apmokestinti papildomai (1 t. b. l. 152). Administratorius informaciją namo gyventojams pateikė skelbimų lentoje, nustatydamas iki 2009-08-31 terminą šiukšlėms išvežti (1 t. b. l. 153). Iki nustatyto termino gyventojai administratoriaus nurodymo neįvykdė, todėl ieškovė ėmėsi veiksmų šiukšlėms pašalinti, t. y. 2009-09-10 UAB „Žaidas“ ir UAB „Aleksoto prekyba“ pasirašė priedą Nr. 6 prie 2009-08-04 UAB „Žaidas“ ir UAB „Aleksoto prekyba“ sutarties Nr. 45/200, kurios pagrindu UAB „Žaidas“ užsakė, o UAB „Aleksoto prekyba“ įsipareigojo atlikti namo bendro naudojimo patalpų iškraustymo darbus (duomenys neskelbtini). Vykdomų darbų ir jiems sunaudotų medžiagų kaina yra 200 Lt, o šių darbų atlikimą patvirtina 2009-11-12 PVM sąskaita-faktūra ALE Nr. 1804 (1 t. b. l. 112, 113). Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau ir Nuostatų) 5.5. punkte numatyta, kad administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir kt. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) reiškia nuolatinį namo būklės stebėjimą ir vertinimą, <...>, gaisrinės saugos palaikymą pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą (1 t. b. l. 140-141). Todėl teismas sprendė, kad administratorius atliko jam priklausančią vykdyti funkciją ir atmetė kaip nepagrįstą atsakovių teiginį, kad ieškovas, prieš išveždamas šiukšles iš bendrojo naudojimo patalpų, turėjo kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos tarnybą. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 5.9. punktą, kai darbų ir paslaugų vertė yra mažesnė kaip 5 000 Lt (be PVM), pirkimą administratorius gali atlikti nesudarydamas komisijos, tačiau informaciją apie numatomus darbus iš anksto turi pateikti savo interneto tinklapyje, taip pat namo skelbimų lentose ar pranešimais į patalpų savininkų pašto dėžutes. Remdamasis liudytojo H. J. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais - skelbimu skelbimų lentoje apie šiukšlių išvežimą, teismas sprendė, kad ieškovė veikė tinkamai ir nepažeidė namo administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Ieškovė šiukšlių išvežimo paslaugas pirko iš darbų rangovo UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t. b. l. 112, 113). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad šiukšles turėjo vežti ne UAB „Aleksoto prekyba“, o AB „Kauno švara“, kuriai mokama už šiukšlių išvežimą, ir pažymėjo, kad dėl UAB „Žaidas“ ir UAB „Aleksoto prekyba“ sudarytos sutarties byloje ginčas nekilo, atsakovės savo argumentus dėl AB „Kauno švara“ vykdomų darbų grindė prielaidomis ir savo argumentams patvirtinti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nurodytas funkcijos vykdo AB „Kauno švara“, tačiau šiose taisyklėse nenumatyta, kad AB „Kauno švara“ privalo išvežti stambiagabaritines šiukšles iš namo bendro naudojimo patalpų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas savo, kaip administratoriaus funkcijas, atliko tinkamai.

2. Dėl 318,75 Lt skolos už cirkuliacinio siurblio įrengimą. Teismas nustatė, kad 2010-01-14 UAB „Žaidas“ gavo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų 2010-01-12 prašymą dėl cirkuliacijos siurblio įrengimo (duomenys neskelbtini) namo katilinėje siekiant suvienodinti šilumos pasiskirstymą namo aukštuose ir butuose (1 t. b. l. 56). Atsakydama į šį gyventojų prašymą, ieškovė 2010-02-04 nurodė darbų datą ir kainą (1 t. b. l. 115), pateikdama apie tai informaciją skelbimų lentoje (1 t. b. l. 116). Darbai buvo pradėti 2010-02-19 ir atlikti už skelbime nurodytą kainą (1 t. b. l. 117-119, 121). Tik 2010-02-22 ieškovei buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) namo dalies gyventojų, prieštaraujančių cirkuliacinio siurblio įrengimui, raštas (1 t. b. l. 120). Kadangi dėl šių darbų atlikimo buvo gauti dalies namo gyventojų prieštaravimai, ieškovė 2010-09-09 organizavo namo gyventojų balsavimą raštu tam, kad sužinotų, ar gyventojai pritaria cirkuliacinio siurblio įrengimui. Balsavimas raštu parodė, kad namo gyventojai pritaria tokiems darbams (1 t. b. l. 123). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Nuostatų (siurblio statymo metu galiojusia 2009-12-15 redakcija) 5.9. punktą, kai darbų ir paslaugų vertė yra mažesnė kaip 5 000 Lt (be PVM), pirkimą administratorius gali atlikti nesudarydamas komisijos, tačiau informaciją apie numatomus darbus iš anksto turi pateikti savo interneto tinklapyje, taip pat namo skelbimų lentose ar pranešimuose, kurie pateikiami į patalpų savininkų pašto dėžutes. Teismas nustatė, kad ieškovė visą informaciją apie cirkuliacinio siurblio montavimo darbus gyventojams pateikė namo skelbimų lentoje (1 t. b. l. 116). Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 7.1. punktą administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad patalpų savininkams (ne mažiau kaip ¼ visų patalpų savininkų) pateikus rašytinį prašymą su pasiūlymais dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ar atnaujinimo (modernizavimo), jeigu tai nesusiję su priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais, administratorius per mėnesį nuo šių pasiūlymų gavimo dienos nuostatų 19 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų sprendimo dėl darbų apimties, lėšų kaupimo būdo ir jų panaudojimo tvarkos priėmimą. Remdamasis paminėtų Nuostatų reikalavimais, teismas sprendė, kad nors administratorius darbus pradėjo be patalpų savininkų sprendimo, tuo pažeisdamas Nuostatų 19 punkto reikalavimus, tačiau siekdamas įsitikinti gyventojų pirminiame prašyme išreikšta valia dėl cirkuliacinio siurblio reikalingumo jis įvykdė gyventojų apklausą raštu ir balsavimo rezultatai buvo teigiami: cirkuliacinio siurblio sumontavimui pritarė 8 balsai, nepritarė - 1, susilaikė - 0, sugadinti ir negaliojantys 4 balsavimo biuleteniai. Balsavimo rezultatai raštu buvo apibendrinti balsų skaičiavimo komisijos ir įforminti 2010-09-09 balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. AG-17 (1 t. b. l. 123), vadovaujantis Nuostatų 21.5. punktu. Todėl teismas priėjo išvados, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtinti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimai dėl gyventojų apklausos pažeisti nebuvo. Pasisakydamas dėl cirkuliacinio siurblio ir jo įrengimo kainos teismas vadovavosi liudytojo H. J. paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais (1 t. b. l. 117, 155), todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus dėl neva per didelės siurblio vertės. Teismas pažymėjo, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Pagal kasacinio teismo praktiką bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Todėl teismas pripažino nepagrįstu atsakovių teiginį, jog asmenys, nedavę sutikimo darbų atlikimui, neprivalo apmokėti dėl to patirtų išlaidų, nes pagal CK nuostatas, buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, tik tuomet, kai šios išlaidos nesusijusios su statinių naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas (CK 4.83 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 3-8). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl mokesčio už šiukšlių išvežimą. Šilumos sistemų prižiūrėtoju yra priskirtas AB „City Service“ Kauno padalinys. Administratorius nesuteikė butų ir kitų patalpų savininkams kito pasirinkimo ir sutarčių tarp administratoriaus ir šilumos sistemų prižiūrėtojo apeliantės nėra matę. Namo šiluminis mazgas randasi kitoje laiptinėje nei gyventojams priklausantys sandėliukai. Kadangi iš Registrų centro gauto rūsio plano (priedas Nr. 1) matyti, kad šiame rūsyje be šiluminio mazgo yra dar daugiau patalpų, kurių naudotojais gal būt yra kito namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, o dėl prašomos apmokėti 15,32 Lt sumos UAB „Žaidas“ nieko plačiau nepaaiškino ir teikdamas ieškinį nenurodė konkrečios sumos, kurią turėjo sumokėti gyventojai už šiukšlių išvežimą, šias išlaidas paskirstydamas tik vieno namo gyventojams, atsakovės mokėti šį mokestį atsisakė.

2. Dėl mokesčio už cirkuliacinio siurblio įrengimą. Dėl šio mokesčio atsakovės gavo miesto savivaldybės atsakymą (1 t. b. l. 81-84), iš kurio suprato, kad gyventojai neprivalo mokėti ieškovei už šio siurblio įrengimą. Tuomet UAB „Žaidas“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo. Atsakovės pareiškė byloje prieštaravimus. Savo ieškinyje UAB „Žaidas“ skolos nedetalizavo, o atskiros buto bendraturtės V. J. ir A. Ž. buvo įvardintos bendraskolininkėmis, tarytum jų turtas (0,8 dalis buto) būtų jungtinė nuosavybė, o 0,2 dalis buto, priklausanti D. L., yra nenaudingas buto plotas, nuo kurio neskaičiuojami komunaliniai mokesčiai ir siurblio įrengimo išlaidos.

3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, o ne Civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais teisės aktais, labai daug dėmesio skyrė šiukšlių išvežimo faktui, nurodydamas jog atsakovės nesutinka sumokėti ieškovui patirtų išlaidų už sunkiagabaritinių šiukšlių išvežimą, nors nuo 2009 metų ieškovė teigė, kad buvo išvežtos tik šiukšlės ir tik prieš 2012-08-09 teismo posėdį pateikė apžiūros aktą (1 t., b. 1. 152) ir neva buvusį skelbimą, kurio niekas iš namo gyventojų nematė. Taip pat akivaizdu, kad iš bylos dingo atsakovės pateikti dokumentai, kurie liudija, kad šiluminio mazgo patalpa naudojasi 2 namai, kad atsakovės neturi galimybės (rakto) patekti į šią patalpą, nors šių dokumentų kopijas patvirtino teismas posėdžio metu (tai matyti iš teismo protokolo 1 t. b. l. 166). Kadangi pagal CK ir kitus teisės aktus į administratoriaus funkcijas toks darbas (šiukšlių išvežimas) neįeina, be to, nėra įrodymų, kad jis buvo atliktas ir už jį buvo apmokėta ne iš atsakovių ar kitų gyventojų surinktų lėšų, ieškovė galėjo išvežti šiukšles savo rizika, tačiau neturėjo pagrindo skaičiuoti gyventojams papildomus mokesčius, nes tik šiluminio mazgo prižiūrėtojas „City Service“, nuo 2006 metų pradėjęs vykdyti tinklų priežiūrą, galėjo reikšti pretenzijas dėl šiukšlių išvežimo. Teismas nepagrįstai ieškovės naudai vertino teismui pateiktus apžiūros aktą, skelbimą ir sutarties priedą, sudarytą su UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t. b. l. 152, 153, 59), nors pagrindinė sutartis nebuvo pateikta.

Be to, atsakovės parengiamajame posėdyje prašė išreikalauti siurblio pastatymo dokumentus, išvadas, projektus, siurblio pirkimo dokumentus, tačiau teismas atsisakė tai padaryti (1 t. b. l. 148). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad siurblio pirkimo dokumentų nėra. Iki teismo posėdžio ieškovė susisiekė su AB „City Service“, kuris ir parengė atsakymą (1 t. b. l. 155). Teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su siurblio galingumu. Projektuotojai patvirtino, kad siurblio galingumas nustatomas atliekant hidraulinį skaičiavimą, tačiau nagrinėjamu atveju tokie skaičiavimai nebuvo atlikti. Siurblio įrengimas, remiantis kelių namo bendraturčių prašymu, pažeidžia atsakovių interesus, dėl ko jos negali prisiimti finansinių įsipareigojimų, nes žymiai pabrango sunaudojama elektros energija (1 t. b. l. 73, 74, 75). Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, ar cirkuliacinis siurblys namui iš viso reikalingas, kadangi nebuvo atlikti paskaičiavimai, neparengtas projektas, nenustatyta kokio galingumo reikalingas siurblys (namas yra 1045 kv. m., o šildomas plotas - 600 kv. m.). Nors siurblys dirba minimaliu galingumu, tačiau kelia triukšmą apatiniuose butuose. Jeigu būtų sušauktas namo gyventojų susirinkimas, buvo galima aptarti kitus variantus. Ieškovei nepateikus darbų sąmatos ir sutarties, namo gyventojai neturėjo galimybės pasirinkti rangovo. Šiuo atveju buvo pažeistas Nuostatų 5.7 punktas, kuriame nurodoma, kad pasirinktu darbų rangovu ar paslaugų teikėju gali būti tik savarankiška įmonė, nesusijusi su administratoriumi bendro pelno siekimu. Daugiau nei po pusės metų po siurblio įrengimo (2010-08 mėn.) išdalintos namo gyventojams (ne visiems) anketos (1 t. b. l. 91) neturi teisinės galios, nes jose nėra jokių duomenų apie siurblį, protokolas (1 t. b. l. 123) neteisingas, nes, kaip nurodyta protokole, apklausoje visi 13 butų nedalyvavo, be to, protokolą pasirašiusi G. Šicienė neigė savo parašą. Kauno apygardos prokuratūra konstatavo, kad gyventojai neprivalo mokėti už siurblį ir jo pastatymą. Nors prokuratūra atsisakė ginti viešą interesą dėl kitų mokesčių, tačiau išsamiai paaiškino aplinkybes dėl siurblio įrengimo teisėtumo. Pagal VĮ Registrų centras duomenis name yra keturiolika unikalius numerius turinčių butų (patalpų), kuriuos valdo 20 savininkų, todėl teismui, neišreikalavus iš registrų centro butų savininkų sąrašo, nebuvo pagrindo remtis 7 savininkų prašymais. Taigi susirinkimas su butų savininkų dauguma neįvyko, dėl ko nebuvo galimybės išspręsti siurblio įrengimo reikalingumo klausimą.

4. Dėl praleisto termino ieškiniui pareikšti. Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad kreditorius (ieškovas) per nustatytą terminą pateikė ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, bei primokėjo trūkstamą dalį žyminio mokesčio, todėl jo ieškinys 2011-12-21 teisėjos rezoliucija priimtas. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismas 2011-11-28 nutartimi įpareigojo ieškovą per 14 dienų pateikti ieškinį. Šią nutartį ieškovas gavo 2011-12-01, o ieškinį teismui pateikė tik 2011-12-16 (1 t. b. 1. 47-50). Ieškovas pateikė teismui prašymą pratęsti ieškinio padavimo terminą (1 t. b. 1. 59), tačiau šiuo klausimu nėra priimta teismo nutartis, klausimas nesvarstytas teismo posėdžio metu, apie tai nekalbama ir teismo sprendime. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

5. Dėl palūkanų skaičiavimo. Teismas neteisingai skaičiavo palūkanas. Šiuo atveju atsakovės nuo 2010 metų gina savo teisėtus interesus, prievolinius mokesčius mokėjo sistemingai, jokių sutarčių su ieškove nesudarinėjo ir prašė delspinigių neskaičiuoti ( b.l. 79, 86). Be to, ieškinyje nebuvo įvardintos konkrečios įsiskolinimų sumos, dėl ko teismas turėjo įpareigoti ieškovą šalinti šį trūkumą. Pažeisdamas CK 6.37 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismas nepagrįstai skaičiavo palūkanas už priteistus delspinigius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žaidas“ prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 16-19). Ieškovė nurodo tokius argumentus:

1. Dėl bendro naudojimo patalpų valymo. Ginčo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ (su vėlesniais pakeitimais) yra reglamentuota tvarka, kada administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad administratorius, pasitelkdamas patyrusius ir kvalifikuotus techninės priežiūros specialistus, gali kompetentingai įvertinti ir spręsti dėl būtinų darbų atlikimo ir taip užtikrinti tinkamą ir kvalifikuotą visiems bendrasavininkiams priklausančio turto priežiūrą. Pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 p.). Minėtas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.), yra privalomas tiek gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), tiek įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį. Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.). Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, UAB „Žaidas“ 2009-09-10 organizavo bendro naudojimo patalpų valymo darbus, kadangi patalpų bendrasavininkiai nesiėmė jokių veiksmų ūkio būdu atlaisvinti užgriozdintas patalpas. Kadangi darbų atlikimo fakto ar kokybės atsakovės neginčijo, nėra juridinio pagrindo atleisti jas nuo pareigos kartu su kitais bendrasavininkais, proporcingai savo daliai, prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų padengimo. Atsakovėms yra siunčiama viena bendra sąskaita butui (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotais mokesčiais už jiems priklausančią buto dalį (po 40/100 dalių), nes iš jų nebuvo pateiktas prašymas išskirti sąskaitą į du abonentinius kodus. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas savo sprendime, atsakovės iš esmės ginčijo tik aplinkybę, jog rūsio patalpomis nesinaudoja, todėl neprivalo apmokėti valymo išlaidų. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu neginčijo mokesčių apskaičiavimo tvarkos, neprašė pateikti papildomų įrodymų, nors savo teise teikti teismui prašymus aktyviai naudojosi.

2. Dėl cirkuliacinio siurblio įrengimo. 2010-01-12 ieškovas gavo daugumos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių pasirašytą prašymą įrengti cirkuliacinį siurblį tam, kad būtų užtikrintas tolygus pastato šildymas. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio nuostatomis, kad „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą“, buvo nuspręsta organizuoti bendrasavininkių prašomus darbus. 2010-02-04 raštu Nr. Ž_RĮ_10_125 ieškovė nurodė, jog siurblys bus įrengtas vasario mėnesį, numatytų darbų sąmatinė vertė 4058,81 Lt, namo skelbimų lentoje buvo pakabintas skelbimas su analogiška informacija. Byloje pateiktame atliktų darbų akte pažymėta, jog siurblio įrengimo darbai buvo vykdomi 2010-02-19 - 2010-02-25. Tačiau atsakovių iniciatyva, 2010-02-22 ieškovei buvo pateiktas prašymas dėl cirkuliacinio siurblio neįrengimo, nors darbai jau buvo pradėti vykdyti. Remiantis tuo, jog šį prašymą pasirašė tik keli patalpų savininkai, o likusieji asmenys balso teisės neturėjo, bei ta aplinkybe, jog darbai jau buvo vykdomi, ieškovas šio prašymo netenkino. Atsakovėms kreipusis į Kauno miesto savivaldybę ir Kauno apygardos prokuratūrą dėl neva neteisėtai atliktų siurblio įrengimo darbų, ieškovas, siekdamas taikiai išspręsti tarp bendrasavininkių buvusią nesantaiką bei vadovaudamasis CK, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), 2010 m. rugsėjo mėn. organizavo balsavimą raštu pakartotinai spręsti klausimą dėl siurblio įrengimo/demontavimo. Faktiškai siurblys buvo įrengtas ir veikė nuo 2010-02-25, o pakartotinis balsavimas vyko 2010-09-09, t.y. savininkai turėjo galimybę net pusę metų vertinti siurblio efektyvumą, teikiamą naudą, pasverti savo sprendimą. Byloje yra pateiktas 2010-09-09 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas“, kuriame nurodyta, jog bendrasavininkių dauguma išreiškė savo valią ir pakartotinai patvirtino siurblio įrengimo poreikį. Tokiu būdu ieškovė, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, teisėtai įrengė cirkuliacinį siurblį, nes tam pritarė (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai. Ieškovė pažymi, kad visi patalpų savininkai, išskyrus atsakoves, yra visiškai atsiskaitę už minėtus remonto darbus. Kadangi atsakovės nenuginčijo darbų atlikimo teisėtumo, tai neegzistuoja jokio juridinio pagrindo atleisti jas nuo pareigos kartu su kitais bendrasavininkais apmokėti siurblio pastatymo išlaidas. Be to, byloje yra pateiktas 2012-06-29 AB „City Service“ raštas Nr. 1192, kuriame pateikiama informacija apie siurblio pastatymo aplinkybes, techninė charakteristika, kaina ir kt., todėl atsakovių abstraktūs samprotavimai, jog prieš pastatant siurblį reikėjo atlikti ekspertizę siurblio galingumui nustatyti, yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovės nuomone, atsakovės nepateikė jokių įrodymų, jog cirkuliacinio siurblio įrengimo darbai atlikti neteisėtai, nekokybiškai, pažeidžiant patalpų savininkų interesus.

3. Dėl delspinigių apskaičiavimo. Ieškovė grindžia savo reikalavimą delspinigių priteisimo dalyje remdamasi CK 1.138 str., 6.71 str. 1 d., taip pat 1995-01-26 įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" (1996-08-13 įstatymo Nr. 1-1493 redakcija), Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu, kuriuo patvirtinta „Delspinigių skaičiavimo tvarka“ (su 1996-10-04 pakeitimais, nutarimo Nr. 1161). Ieškovės teisė skaičiuoti delspinigius už laiku neapmokėtas sąskaitas yra peržiūrėta apeliacine tvarka ir patvirtinta suformuotos teismų praktikos (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis byloje UAB „Žaidas“ prieš D. J., civ. b. Nr. 2A-100-254/2012). Atsakovės nenurodo teisinių argumentų, kodėl 30,13 Lt delspinigiai yra apskaičiuoti neteisingai, todėl laikytina, jog ieškovė šią savo teisę įgyvendina teisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje kilo ginčas tarp daugiabučio namo administratoriaus (ieškovės) ir buto savininkų dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti kitas įmokas.

Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Žaidas“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, teikiantis butų ir kitų patalpų savininkams turto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutartį Nr. 53-1-6. Atsakovės V. J. ir A. Ž. yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovės užsakymu 2009 m. lapkričio ir 2010 m. vasario mėnesiais buvo atlikti šiukšlių pašalinimo iš namo rūsio laiptinės (išvežimo) ir cirkuliacinio siurblio įrengimo darbai, už kuriuos atsakovėms proporcingai jų turimo turto daliai buvo paskaičiuotos mokėtinos įmokos. Atsakovės šias įmokas mokėti atsisakė, kadangi ieškovė atliko darbus savo rizika, negavusi gyventojų sutikimo, todėl, atsakovių nuomone, šios įmokos iš namo gyventojų renkamos neteisėtai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( CK ) 4.82 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusis iki 2013-01-01) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.82 straipsnio 3 dalies taisyklės išimtis numatyta CK 4.83 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamente yra apibrėžiami gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai (1 punktas). Šis Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 7 d.) 11 punkte buvo nustatyta privalomųjų reikalavimų visuma:

11.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus:

11.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo [4.8, 4.9];

11.1.2. gaisrinės saugos [4.10, 4.18];

11.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [4.11];

11.1.4. saugaus naudojimo [4.12];

11.1.5. apsaugos nuo triukšmo [4.13];

11.1.6. energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo [4.14, 4.15, 4.16, 4.17];

11.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad:

11.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre;

11.2.2. būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda;

11.2.3. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įėjimas į gyvenamojo namo rūsyje esantį šilumos mazgą (laiptai į rūsį) buvo užgriozdintas pašaliniais daiktais (stambiagabaritinėmis atliekomis) 1 t., b.l. 152). Taigi akivaizdu, kad tokia bendrojo naudojimo patalpų padėtis neatitiko Reglamento 11.1.2, 11.1.3, 11.2.1, 11.2.2 privalomųjų reikalavimų. Apie būtinybę šiuo daiktus pašalinti (išnešti) namo administratorius (ieškovė) informavo gyventojus (1 t., b.l. 153). Nustatytu terminu gyventojams pašalinių daiktų neišnešus, administratorius šiuos darbus organizavo savo iniciatyva ir pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą sutartį Nr. 45/2009 bei jos 6 priedą šiuos darbus atliko UAB „Aleksoto prekyba“, pateikdama ieškovei 200 Lt dydžio sąskaitą už atliktus darbus (1 t., b.l. 112- 113). UAB „Aleksoto prekyba“ atlikti darbai atitiko minėtus Reglamento privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovės prašomo priteisti mokesčio paskirtis ir dydis atsakovėms buvo žinomas viso bylos nagrinėjimo metu, atsakovės šį mokestį ginčijo, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas tinkamai šio mokesčio nedetalizavo ir ieškinyje nenurodė mokesčio paskirties. Nepagrįstu pripažintinas apeliančių argumentas, kad ieškovės patirtos išlaidos turėtų būti skaičiuojamos ir kito gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, kadangi atsakovių name stovi paminėto kaimyninio namo šilumos punktas, nes vien ta aplinkybė, kad šilumos punktas aptarnauja du namus nesudaro pagrindo išvadai, kad namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso kito namo gyventojams CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, šilumos ūkį prižiūri ne gyventojai, bet įstatymų nustatyta tvarka atestuotas šilumos ūkio prižiūrėtojas (Šilumos ūkio įstatymo 19 str.).

CK 4.85 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2010 m. sausio 14 d. gavo dalies (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymą raštu dėl cirkuliacinio siurblio įrengimo. Kadangi šį prašymą pasirašė daugiau kaip pusė butų savininkų (1 t., b.l. 55-56), ieškovė apie ketinamus atlikti darbus informavo namo gyventojus ( 1 t., b.l. 116), užsakė juo atlikti AB „City Service“ ir šie darbai buvo atlikti už skelbime nurodytą 4058,81 Lt kainą (1 t., b.l. 55-56, 117-119). Gavusi (duomenys neskelbtini) namo dalies gyventojų prieštaravimus dėl atliekamų cirkuliacinio siurblio įrengimo darbų, ieškovė 2010 m. rugpjūčio mėnesį organizavo papildomą namo gyventojų apklausą siekdama nustatyti, kokia dalis butų savininkų pritaria cirkuliacinio siurblio įrengimui ( 1 t., b.l. 91, 120). Iš 2010 m. rugsėjo 9 d. akto Nr. AG-17 matyti, kad iš balsavime dalyvavusių 13 butų savininkų cirkuliacinio siurblio įrengimui pritarė 8 savininkai, 1 buto savininkas nepritarė ir 4 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais ( 1 t., b.l. 55).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija cituotoje 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje pažymėjo, kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad daugiau kaip pusė namo gyventojų pageidavo įrengti cirkuliacinį siurblį ir savo sprendimo nepakeitė balsuojant raštu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aktualiu gyventojams klausimu sprendimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista, dėl ko remiantis paminėtais solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusis iki 2013-01-01), atsakovėms tenka pareiga atlyginti proporcingai turimo turto daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovės patirtas išlaidas. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad siurblio įrengimas buvo atliktas tik kelių namo bendraturčių prašymu ir už jo įrengimą atsakovėms neatsiranda pareiga mokėti. Nepagrįstas apeliančių argumentas, kad balsai turėjo būti skaičiuojami nuo visų namo bendratučių skaičiaus, kadangi tokie teiginiai prieštarauja CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatoms (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01). Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino, kad cirkuliacinio siurblio įrengimo darbai atlikti neteisėtai, nekokybiškai, pažeidžiant patalpų savininkų interesus. Apeliančių argumentai apie siurblio keliamą triukšmą, jo įgijimo ir atliktų darbų per didelę kainą grindžiami asmeninėmis prielaidomis ir spėlionėmis, todėl laikytini nepagrįstais (CPK 178 str.). Be to, atsakovės nepasinaudojo teise skųsti gyventojų susirinkimo (balsavimo raštu) sprendimą ginčijamu klausimu.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas. Pažymėtina, kad pagrindas ieškiniui atmesti atsiranda tuomet, kai pažeidžiamos ieškinio senatį reglamentuojančios materialinės teisės normos (CK 1.131 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šis terminas nebuvo praleistas (CK 1.125 str. 1 d.). Praleidus procesinius terminus yra pagrindas grąžinti procesinius dokumentus juos padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantės, ieškovė praleido CPK 439 straipsnio 3 dalyje teismo nustatytą 14 dienų terminą ieškiniui paduoti viena diena ir pateikė prašymą šį terminą atnaujinti. Teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas, todėl yra pagrindas teigti, kad priimdamas ieškinį teismas tuo pačiu atnaujino ir terminą jam paduoti (CPK 78 str. 5 d.). todėl naikinti teismo sprendimą šiuo apeliacinio skundo motyvu nėra jokio pagrindo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus dėl skolos išieškojimo už šiukšlių išvežimą ir cirkuliacinio siurblio įrengimą, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl delspinigių išieškojimo. Kaip teisingai nurodo apeliantės, ieškovė šios reikalavimo dalies savo procesiniuose dokumentuose tinkamai nepagrindė (nenurodė delspinigių atsiradimo įstatyminio pagrindo bei kokio dydžio ir už kurį laikotarpį delspinigiai skaičiuojami, savo reikalavimo dėl delspinigių sumos neišskyrė ir apie tai nieko neužsiminė formuluodama ieškinio pagrindą ir dalyką). Teismas sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo tinkamai nemotyvavo, jos neanalizavo ir apsiribojo nuoroda į tam tikrus teisės aktus kaip pagrindą delspinigiams priteisti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Nurodytos sąlygos byloje nebuvo nustatytos. Antra, pagal Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ nuostatas delspinigiai gali būti skaičiuojami gyventojams, nesumokėjusiems už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir t. t.). Taigi ieškovės prašomi priteisti delspinigiai už konkrečius darbus į komunalinių paslaugų kategoriją nepatenka. Trečia, nesant įstatyminio pagrindo delspinigiai gali būti priteisti tik sudarius dėl jų rašytinį susitarimą (CK 6.72 str.). Nagrinėjamu atveju toks susitarimas nei su butų savininkais, nei su atsakovėmis nebuvo sudarytas. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad ginčo atveju ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovių delspinigių už atliktus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių panaikintina, sumažinant priteistą iš atsakovių skolą 30,13 Lt suma (1. t, b. l. 16). Sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų yra pagrįsta įstatymu, todėl paliktina nepakeista (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 92 proc. ieškinio kainos. Todėl priteistos 332,90 bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 306,26 Lt, o 41,85 Lt išlaidos valstybei iki 38,50 Lt, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis kiekvienai atsakovei (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Už apeliacinio skundą apdavimą atsakovės sumokėjo 72 Lt. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ( 8 proc. apimtyje), atsakovėms iš ieškovės turėtų būti priteistos 5,76 Lt dydžio (po 2,88 Lt kiekvienai atsakovei) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ieškovei iš atsakovių priteistina bylinėjimosi išlaidų suma laikytina 300,50 Lt (po 150,25 Lt iš kiekvienos atsakovės).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimu priteistą iš atsakovių V. J. ir A. Ž. ieškovei UAB „Žaidas“ 364,20 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt keturių litų 20 ct) skolą sumažinti iki 334,07 Lt (trijų šimtų trisdešimt keturių litų 07 ct), priteisiant ją lygiomis dalimis iš kiekvienos atsakovės po 167,03 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 03 ct); sumažinti priteistas 332,90 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 306,26 Lt (trijų šimtų šešių litų 26 ct), priteisiant jas lygiomis dalimis iš kiekvienos atsakovės, atlikus priteistinų išlaidų užskaitą, po 150,25 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 25 ct).

Sumažinti priteistą iš atsakovių V. J. ir A. Ž. valstybės naudai

41,85 Lt (keturiasdešimt vieno lito 85 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 38,50 Lt (trisdešimt aštuonių litų 50 ct), priteisiant jas lygiomis dalimis iš kiekvienos atsakovės po 19,25 Lt (devyniolika litų 25 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas