Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2-121/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2-121/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-121/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. B2-3192-254/2009 pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos iškėlimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (b. l. 5-7). Nurodė, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2897-803/2009) patvirtino tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovui iš atsakovo priteista iš viso 81 080,63 Lt skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau priteista suma iš atsakovo neišieškota. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, be to, antstolių kontorose jau yra vykdomos skolų išieškojimo bylos atsakovo atžvilgiu, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali nelikti atsakovo turto, reikalingo kreditorių skoloms apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi (b. l. 8-9) patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė UAB (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, o kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo, buvo areštuotas atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitoks ilgalaikis turtas, taip pat piniginės lėšos bei turtinės teisės, uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Iš areštuotų piniginių lėšų buvo leista atsakovui išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog keliamas atsakovo nemokumo klausimas, siekiant užtikrinti visų galimų atsakovo kreditorių reikalavimus, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 20). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų nustatyti atsakovui ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį įsipareigojimams įvykdyti – kreipėsi į teismą praėjus tik 29 dienoms. Todėl ieškovo ieškinys turėjo būti nepriimtas ir nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios užkerta kelią tolimesnei įmonės veiklai.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog skundo reikalavimai yra susiję su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, kuris nėra sprendžiamas nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą (b. l. 23-24). Be to, atsakovas yra pradelsęs savo prievolės įvykdymą daugiau kaip metus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

Bankroto proceso paskirtis yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą ir taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik pareiškimą padavusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti.

Apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą motyvavo tuo, jog byloje keliamas atsakovo nemokumo klausimas, todėl būtina užtikrinti visų galimų atsakovo kreditorių reikalavimus, ir, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė įstatymo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p., CPK 144 str. 1 d., 145 str.).

Atsakovas, skunde teigdamas, jog teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodo vienintelį argumentą, kad ieškovas pažeidė ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, tačiau šis motyvas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį, kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu, pranešime nurodydamas įmonės neįvykdytus įsipareigojimai ir įspėdamas, kad, jų neįvykdžius per šiame pranešime nurodytą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 30 dienų), kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įteiktas 2009-09-02, kuriame nurodytas terminas iki 2009-10-01 sumokėti skolą (b. l. 18-19), o ieškinys teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2009-10-19, t. y. daugiau nei po mėnesio laiko nuo pranešimo įteikimo.

Apeliantas nenurodė kitų argumentų, dėl kurių, atsakovo manymu, skundžiama teismo nutartis būtų neteisėta, bei nepateikė teismui duomenų, kurie leistų manyti, jog nėra būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str., 314 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) , panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir perduotas spręsti iš naujo klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui. Todėl neišnyko būtinybė ir pagrindas užtikrinti galimų atsakovo kreditorių reikalavimus laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p., CPK 144 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasAudronė Jarackaitė