Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1460-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
1-1460-929/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22049-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. Z.
Nukentėjusysis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1460-929/2017Proceso Nr. 1-01-1-22049-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam A. Z.,nukentėjusiajai A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis duomenys neskelbtini), gyv. duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Jis 2016-05-05, apie 17.00 val., namuose, duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai seseriai A. Z. į dešinį šoną ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės rankos žastą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. Z. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės dešinėje ir IX, X dešiniųjų šonkaulių lūžius.

Kaltinamasis A. Z., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 5 d. grįžo iš žvejybos, padėjo žuvį į kriauklę ir prigulė. Atsikėlęs pamatė, kad A. Z. plovė indus su ploviklių ir pylė ant žuvies. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. pagriebė šiukšlių kibirą ir trenkė jam į galvą. Tada kita ranka perėmė kibirą ir užsimojo. Jis jai trenkė kumščiu į žastą. A. buvo virtuvėje, pradėjo kviesti sūnų M. iš kambario, kad kviestų policiją. Su koja A. Z. jis nespyrė. Ji galėjo į šaldytuvą atsitrenkti, virtuvėje vyko remontas, šaldytuvas buvo atitrauktas nuo sienos. Virtuvėje jam buvo fiziškai neįmanoma kojos iškelti, nes mažai vietos buvo. Nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į šaldytuvą ar palangę, kai vyko susistumdymas su kibirais. Kai atmušė jos ranką, ji galėjo trenktis į šaldytuvo kampą. A. pati galėjo susižaloti, gal ko nors paprašė. Jis pripažįsta padaręs tik tą sužalojimą, kuris yra nukentėjusiosios žaste. Smūgio metu jie stovėjo vienas prieš kitą, nukentėjusioji užsimojo su kibiru, o jis jai sudavė į išorinę žasto pusę. Norėjo atmušti jos ranką su kibiru. Tame bute gyvena mama ir sesuo su dviem vaikais. Vaikas atėjo po konflikto, kai mama pašaukė, kad kviestų policiją. Konfliktai tarp jo ir nukentėjusiosios kyla dažnai. Stengiasi kuo mažiau būti namuose, vengia su ja susitikti.

Nukentėjusioji A. Ž. apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016-05-05 namo grįžo apie pietus, konfliktavo su sūnumi, kad neišsiplovė indų. Ji aš plovė puodelį ir lėkštutę, kriauklėje gulėjo kažkoks maišas. Indus tik praskalavo be ploviklių. Atėjo brolis, pradėjo jai priekaištauti. Prasidėjo žodinis konfliktas. Ji išėjo į parduotuvę, kad viskas nurimtų, grįžo gal po 40 min. Pradėjo daryti valgyti. Brolis stovėjo prie kriauklės, iškėlė koją ir jai spyrė. Ji čiupo šiukšlių dėžę ir ja užsimojo. Tuomet A. Z. trenkė jai per ranką. Viskas vyko greitai, ji pradėjo kviesti sūnų. Atėjus sūnui A. Z. pradėjo rėkti, kad ji jį puola. Šiukšlės pasipylė. Ji pradėjo šluoti šiukšles. Sušlavusi šiukšles, išėjo pas draugę. A. Z. stovėdamas prie kriauklės spyrė jai į šoną, ji čiupo šiukšlių kibirą, tada jis trenkė jai į ranką. Pirmiausiai A. Z. jai spyrė, o paskui trenkė į ranką. A. Z. dėvėjo šlepetes juodu padu, padas buvo kietas, jis jai spyrė vieną kartą. Į ranką kaltinamasis jai sudavė kumščiu, ji stovėjo šonu, o jis stovėjo priešais ją. Smurtauti pradėjo A. Z., jis spyrė, tada ji nuo kėdės stvėrė šiukšliadėžę. Į palangę ji galėjo atsitrenkti tik kairiu šonu, bet ne dešiniu, į šaldytuvą neatsitrenkė. Konflikto metu virtuvėje sūnaus nebuvo, jis atėjo po konflikto, kai jį pašaukė. Sūnui pasakė, kad jai spyrė ir skauda šoną. Po konflikto surinko šiukšles, skausmą juto, bet jis nebuvo labai aštrus, vakare labiau jautėsi. Po įvykio išėjo pas draugę. Penktadienį pas gydytoją nepateko, pirmadienį nuėjo pas šeimos gydytoją, vakare padarė radiologinį tyrimą. Yra vieną kartą kvietusi policiją anksčiau, mama atsisakė duoti parodymus, sūnaus neapklausė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl ir šiuo atveju iš karto nekvietė policijos. Butas kuriame jie gyvena priklauso mamai. Konfliktai paaštrėjo apie 2012 m., kai A. Z. išsiskyrė su savo drauge, jis tapo labai konfliktiškas. Stengiasi su A. Z. nesusitikti. Nesiekia išgyvendinti jo iš buto, to negalėtų padaryti, nes butas jai nepriklauso.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Z. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 30-35).

Liudytojas M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad incidentas tarp jo mamos ir dėdės įvyko prieš maždaug metus laiko, tikslios datos nepamena. Dėdė pradėjo stumdytis. Mama ir jos brolis buvo virtuvėje. Nežino, kas pirmas pradėjo stumdytis. Jis buvo kambaryje. Išgirdo, kad kažkas nukrito. Po to mama atėjo į kambarį ir pasakė, kad jos brolis jai spyrė į šonkaulius. Jo mamos vardas - A. Z., jos brolio - A. Z.. Jie gyvena kartu adresu duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių. Konfliktas buvo virtuvėje. Tai buvo vakare. Namuose tuo metu buvo mama, mamos brolis ir jis. Girdėjo, dėl ko vyko konfliktas, tačiau pamiršo, nes tai seniai buvo. Visas konfliktas truko apie valandą. Kai išgirdo konfliktą, atėjo pasižiūrėti. Virtuvėje pamatė susilenkusią mamą. Ji kaip savigyną panaudojo šiukšliadėžę. Kaip ji sakė, ji su šiukšliadėže sudavė dėdei. Kai M. V. atėjo į virtuvę, mama buvo virtuvės gale, kur šiukšliadėžė, prie šaldytuvo, o jos brolis buvo prie įėjimo į virtuvę. Kai atėjo, iš pradžių mama nervavosi, kad jis jai spyrė. O jis sakė, kad ji jį užpuolė. Virtuvėje mama M. V. nieko nesakė, dėdė sakė, kad ji jį užpuolė. Po maždaug 10 minučių mama atėjo į kambarį ir pasakė, kad jis jai spyrė į dešinį šoną, kad galimai jai kažkas lūžo. Kitą dieną ji nuvažiavo pasitikrinti. Į virtuvę M. V. atėjo po jų susistumdymo. Kas kokius veiksmus jie atliko vienas prieš kitą, M. V. nematė. Ar kas kvietė policiją, nelabai atsimena. Pats jis policijos nekvietė. Po šio įvykio to tarp jų vyko žodinis konfliktas. Dėdė sakė, kad ji pati galimai laiptinėje sulaužė šoną, nes ji skundėsi, kad jai skauda šonas. M. V. santykiai su dėde yra normalūs. Su M. V. ir jo broliu L. V., gim. duomenys neskelbtini), dėdė yra geras. Anksčiau tarp mamos ir jos brolio buvo konfliktų. Dėdė dėl visko bandė išprovokuoti konfliktą, kad peilį ne ten padėjo, gąsdino teismais. Jų šeimoje buvo naudotas smurtas. Buvo vienas incidentas, kai dėdė mosikavosi rankomis ir jai - mamai užkliudė akinius ir apdraskė nosį. Tai buvo prieš kelis metus. M. V. tai matė. Buvo kreiptasi į policiją. Prieš M. V. dėdė nenaudojo smurto, jų santykiai draugiški. Dėdė konfliktuoja su M. V. mama (b. l. 42).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-05-25 raštu Nr. A732-4138/16(2.13.2.45-AD15) pranešė, kad skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė J. Ž. 2016-05-19 lankėsi A. Z. šeimoje. A. Z. abu nepilnamečiai vaikai L. V. ir M. V. pasakė, kad dėdė konfliktuoja tik su jų mama, jiems priekaištų nereiškia, nebent kartais padaro pastabą dėl tvarkos. Pasak L., jis įvykio dieną buvo išėjęs, nieko nematė. M. teigimu, jis įvykio dieną buvo savo kambaryje, girdėjo motiną su dėde virtuvėje konfliktuojančius, vėliau išgirdo, kad mušasi, tačiau muštinių nematė (b. l. 69,70).

2016-05-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas A. Z. ir operatoriaus pokalbio skaitmeninis garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro ( b.l. 75-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1363/2016(01) nurodyta, kad A. Z. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės dešinėje ir IX, X dešiniųjų šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-05). Sužalojimai dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. A. Z. sužalojimai galėjo būti padaryti kito asmens jai suduotais smūgiais (b.l. 45-50).

2017-02-01 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialistė R. G. apibūdino A. Z. nustatytus sužalojimus ir paaiškino, kad jai nustatyti šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti spiriant koja. Šie lūžiai galėjo būti padaryti tiek kito asmens suduotais smūgiais (spyriais), tiek pačiai A. Z. atsitrenkiant į kietą, buką ribotą paviršių. Griuvimo ar atsitrenkimo į lygų paviršių metu, nukentėjusioji šių sužalojimų pasidaryti negalėjo (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką - įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė. Apklausiamas teismo posėdyje A. Z. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad sudavė vieną smūgį A. Z. ranka į žasto sritį, kai ši užsimojo šiukšlių kibiru. Tačiau kaltinamasis neigė, kad su koja spyrė nukentėjusiajai koja į šoną, ko pasekoje jai buvo sulaužyti šonkauliai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Teismas vadovaujasi A. Z. parodymais, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, nuosekliai patvirtino, kad kaltinamasis jai iš pradžių spyrė su koja į šoną, o paskui sudavė smūgį į ranką. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. V. parodymai, kuris nurodė, kad iš karto po įvykio mama (A. Z.) pasakė kad dėdė (A. Z.) jai spyrė. Nukentėjusiosios parodymus atitinka ir specialisto išvados Nr. G 1363/2016(01) duomenys. 2017-02-01 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad A. Z. nustatyti šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti spiriant koja. Šie lūžiai galėjo būti padaryti tiek kito asmens suduotais smūgiais (spyriais), tiek pačiai A. Z. atsitrenkiant į kietą, buką ribotą paviršių. Griuvimo ar atsitrenkimo į lygų paviršių metu, nukentėjusioji šių sužalojimų pasidaryti negalėjo. Tuo tarpu vertinant A. Z. iškeltą versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati atsitrenkusi į virtuvėje buvusius daiktus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad nukentėjusioji šonkaulius galėjo susilaužyti atsitrenkusi į palangę arba į šaldytuvą, tačiau tiksliau tokio kontakto aplinkybių bei mechanizmo nurodyti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą kaltinamasis nenurodė, kad A. Z. konflikto metu būtų į ką nors atsitrenkusi. Nors, atsižvelgiant į jai nustatytus sužalojimus (šonkaulių lūžius), toks kontaktas turėtų būti gana stiprus. Papildomos apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad nežino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. Z. galėjo sulaužyti šonkaulius, šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, ko nors parašyti, kad ją sužalotų (b. l. 126). Remdamasis išdėstytu, teismas vertina, kad kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiosios sužalojimo dešiniame šone aplinkybių negali būti laikomi patikimais ir paneigti kitų byloje surinktų įrodymų. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Z. vieną kartą koja spyrė A. Z. į dešinį šoną ir vieną kartą ranka trenkė į dešinės rankos žastą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra brolis ir sesuo, gyvena kartu jų motinai priklausančiame bute, todėl laikytini šeimos nariais baudžiamojo įstatymo prasme. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybės, A. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį – savo seserį, į šio nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę A. Z. nevedęs, dirbantis, į psichiatrinio bei priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįrašytas, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Z. paskyrus BK 138 str. 2 d. 3 p. straipsnio sankcijoje numatytą kaip vienintelę bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Tačiau įvertinęs tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau teisės pažeidimų nėra padaręs, yra dirbantis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl. vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurių turinys padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 28,23 eurų civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios A. Z. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 80-81) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas 92,21 eurų civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios nedarbingumo metu išmokėtų valstybinio socialinio draudimo išmokų (b.l. 93-94) yra pagrįsti civilinių ieškovų pateiktais duomenimis, įrodyti, todėl tenkintini visiškai ir priteistini atlyginti iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) - vokas su CD disku, kuriame užfiksuota nepilnamečio liudytojo apklausa (b. l. 43) ir vokas su CD disku su BPC garso įrašais (b. l. 77), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. Z. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str., A. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš A. Z. 28,23 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir 92,21 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui turtinei žalai atlyginti.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti du vokus su CD diskais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė