- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-285/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Norfos mažmena“
- Advokatai
- Laimonas Šileris, Vygantas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-273-392/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Norfos mažmena“ dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Serneta“ ir atsakovas UAB „Norfos mažmena“ 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 3 125,1 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-35 įskaitytinai, taip pat 1-42 ir 1-43, esančias pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), o pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. papildomą susitarimą – ir 207,62 kv. m. ploto techninę patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-44. Už patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-35 įskaitytinai, taip pat 1-42 ir 1-43, buvo numatytas 22 Lt nuomos mokestis už 1 kvadratinį metrą ploto kas mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė už patalpos, pažymėtos indeksu 1-41, nuomą UAB „Norfos mažmena" už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d., t. y. už 34 mėnesius priteisti 263.026,72 Lt (298 kv.m. x 22 Lt/kv.m. x 34 = 222.904 Lt x 1,18 PVM). Nurodė, kad kartu su patalpomis, nurodytomis nuomos sutartyje, UAB „Norfos mažmena" papildomai buvo perduota patalpa, pažymėta indeksu 1-41, kurios plotas 298 kv. m. Buvo sutarta, kad dėl šios patalpos turi būti pasirašytas papildomas susitarimas ir patalpa bus nuomojama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos prekybos centro patalpos. Kadangi pagrindinės nuomos sutarties tekstą rengė UAB „Norfos mažmena", ieškovas laukė sutarties papildymo, tačiau atsakovas jo nepateikė. Atsakovui už minėtos patalpos nuomą buvo pateiktos sąskaitos, tačiau UAB „Norfos mažmena" jas apmokėti atsisakė ir 2007 m. liepos 1 d. patalpą, pažymėtą indeksu 1-41, perdavė ieškovo žinion.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 6d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Serneta“ naudai iš UAB „Norfos mažmena“ 19 301,24 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus vieną litą 24 ct). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nuomojo ir naudojosi ginčo patalpa. Tačiau byloje yra įrodymai, kad atsakovas nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. subnuomojo ginčo patalpas ir dėl to gavo 25.359,75 Lt be PVM pajamų. Tokiu būdu, nesant įrodymų dėl nuomos sutarties tarp šalių dėl 298 kv. m. ploto patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-41 sudarymo, šalių santykius šioje dalyje teismas kvalifikavo kaip pavedimo sutartį, kuria ieškovas pavedė atsakovui išnuomoti likusias laisvas ieškovo patalpas (LR CK 6.756 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.758 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sutarties šalys yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu įgaliotinio atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas ir kt. Tokiu būdu, nors šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus mokesčio atsakovui dydžio, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitus šalių santykius ir susitarimus analogiškose situacijose. Antai atsakovas pagal 2005 m. gruodžio 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iš ieškovo nuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ten taip pat yra patalpos, kurios atsakovui nėra reikalingos ir kurias atsakovas ieškovo prašymu subnuomojo tretiesiems asmenims. Atitinkamai 2005 m. gruodžio 29 d. nuomos sutarties 4.3.1 punkte buvo nustatyta, kad už patalpas, skirtas subnuomoti tretiesiems asmenims, nuomos mokesčio kaina skaičiuojama tokia tvarka: atsakovas turi sumokėti ieškovui nuomos mokestį, gautą už patalpų subnuomą, atskaičius komisinį mokestį, kuris sudaro 15 procentų nuo subnuomos mokesčio. Todėl, teismas darė išvadą, jog analogiškoje situacijoje turėtų būti taikomos tos pačios nuostatos ir atsakovui, kaip atlygis už tarpininkavimą, paliktina 15 procentų subnuomos mokesčio sumos, kas nuo 25.359,75 Lt be PVM sudaro 3.803,96 Lt. Teismas kritiškai vertino ieškovo prielaidą, kad atsakovas galėjo ginčo patalpas nuomoti už didesnę kainą, bet tai nuslėpti, nes, kaip matyti iš kitų atsakovo pateiktų subnuomos sutarčių, ieškovo subnuomojamų patalpų nuomos kaina svyravo nuo 3,15 iki 75 litų už vieną kvadratinį metrą. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu atsisakė ginčo patalpų subnuomininkų apklausos, o įrodymų, kad atsakovas galėjo tarpininkauti nuomojant ginčo patalpas ilgesnį laiką, byloje nėra. Spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio, teismas taip pat atliko įskaitymus, įvertinus tai, jog ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistina 1.077,79 litai sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui proporcingai atmestinų reikalavimų daliai priteistina 91,80 proc. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 3.332,34 litai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Serneta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pavedimo atveju įgaliotinis turėtų veikti įgaliotinio vardu, tačiau nagrinėjamu atveju subnuomos sutartis atsakovas sudarinėjo savo vardu ir iš subnuomininkų gautą subnuomos mokestį pasilikdavo sau. Atitinkamai sudarinėdamas subnuomos sutartis atsakovas pripažino patalpos 1-41 nuomos faktą.
2. CK 6.162 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.
3. Nagrinėjant bylą ieškovo atstovas buvo pateikęs prašymą skirti ekspertizę, kuri nustatytų ginčo patalpos vidutinę rinkos nuomos kainą, tačiau atsakovo atstovas pripažino, kad dėl nuomos kainos buvo sutarta, todėl ekspertizė nebuvo paskirta.
4. Nors atsakovas ginčo patalpą subnuomojo už mažesnę kainą, tačiau tai jis darė savo rizika. Tuo tarpu tai, kad reali patalpos nuomos kaina buvo didesnė, patvirtina ir tai, kad iš karto po to, kai atsakovas atlaisvino patalpą, ieškovas tiems patiems asmenims patalpą nuomojo už didesnę kainą. Taigi teismas turėjo pripažinti faktą, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. nuomojosi patalpą 1-41 ir taikyti CK 6.38 str. 1 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Norfos mažmena“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalykas neabejotinai yra esminė nuomos sutarties sąlyga, o byloje nėra ginčo, jog rašytinė sutartis dėl patalpos 1-41 normos atsakovui niekada nebuvo sudaryta. Atsakovo atstovas, prieštaraudamas prašymui skirti ekspertizę, nurodė, kad šalys susitarė dėl patalpų pagal nuomos sutartį nuomos kainos, tačiau ne dėl patalpos 1-41 nuomos kainos. Apeliantas taip pat neįrodė, kad Patalpa 1-41 buvo perduota atsakovui (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovas sąskaitas už ginčo patalpas grąžindavo neapmokėjęs, o apeliantas jokių priemonių tariamam įsiskolinimui išieškoti nesiimdavo. Esant normaliems šalių santykiams apelianto atstovai paprašė atsakovo atstovų, esant galimybei, išnuomoti patalpą 1-41 tretiesiems asmenims už nedidelę kainą, pažadėdami, kad atsakovui nuo gauto nuomos mokesčio liks tam tikra nuomos mokesčio dalis. Atitinkamai gautas sumas atsakovas būtų seniai sumokėjęs, tačiau šalys nebuvo sutariusios dėl atsakovui mokėtino atlyginimo dydžio, dėl ko nebuvo aišku, kokia suma turėtų būti pervedama apeliantui. Be to, apeliantas praleido ieškinio senaties terminą dėl žalos kaip negautų pajamų atlyginimo priteisimo už laikotarpį iki 2006 m. liepos 20 d. įskaitytinai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neišaiškinęs visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams bei netinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas (CPK 263 str.).
Iš dalies tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nuomojo ginčo patalpą. Tačiau sutikti su tokia išvada negalima, nes bylos duomenys rodo, kad ginčo patalpa buvo atsakovo žinioje, ką, be kita ko, patvirtina ir paties atsakovo sudarytos šios patalpos subnuomos sutartys, kuriose jis pats save įvardija ginčo patalpų subnuomotoju (T. 1, b. l. 55, 82). Akivaizdu, kad patalpų neperdavus atsakovui (kaip tai teigiama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą) pastarasis neturėtų galimybės ginčo patalpas perduoti subnuomininkams, ką jis buvo įsipareigojęs padaryti subnuomos sutarčių 2.11 punktuose (T. 1, b. l. 55, 82). Tuo tarpu byloje nėra ginčo, kad atsakovas paminėtą subnuomos sutarčių nuostatą įvykdė bei perdavė G. V. firmai ir V. Z. ginčo patalpas.
Be to, atsakovas yra juridinis asmuo, turintis nemažą patirtį patalpų nuomos teisiniuose santykiuose. Taigi įvardijęs save ginčo patalpų subnuomininku, atsakovas aiškiai įvardijo savo teisinį statusą (nuomininko) ginčo patalpų atžvilgiu. Pastebėtina, kad būtent taip – subnuomininku atsakovas save įvardijo ir sudarant subnuomos sutartis dėl kitų ieškovo jam išnuomotų patalpų (T. 1, b. l. 175-196).
Svarbu yra ir tai, kad tiek atsakovo sudarytų ginčo patalpų subnuomos sutartis, tiek ir kitų šiame pastate jo išsinuomotų patalpų subnuomos sutarčių tekstai iš esmės identiški, o tai taip pat parodo, kad atsakovas ginčo patalpas išnuomojo kartu su kitomis patalpomis.
Atsakovas nurodo, kad rašytinė ginčo patalpos nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir tai parodo, kad nuomos santykių tarp šalių dėl šios patalpos taip pat nebuvo. Tačiau byloje nustatyta, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutarties tekstą nagrinėjamu atveju ruošė atsakovas. Todėl vien tai, kad pastarasis laiku neparuošė atitinkamo nuomos sutarties priedo, savaime negali paneigti faktinių tarp šalių susiklosčiusių ginčo patalpos (1-41, kurios plotas 298 kv. m) nuomos santykių. Tokią išvadą patvirtina tai, kad kaip jau buvo nustatyta anksčiau, ginčo patalpa buvo perduota atsakovui, o sudarydamas ginčo patalpos subnuomos sutartis atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti žemės mokestį, taip pat kitus mokesčius, susijusius su subnuomojamomis patalpomis, bet ne su subnuomininko veikla, kas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių pavedimo santykių (CK 6.756 str. 1 d., ginčo patalpos subnuomos sutarčių 2.1.4 p. (T. 1, b. l. 55, 82). Atsakovo kaip ginčo patalpos nuomininko statusą patvirtina ir jo paminėtose subnuomos sutartyse nustatyta jo pareiga, pasibaigus subnuomos sutarties terminui arba ją nutraukus anksčiau laiko, priimti iš subnuomininkų grąžinamas patalpas (subnuomos sutarčių 2.1.6 p., T. 1, b. l. 55, 82). Tokiu būdu, priešingai negu teigiama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, tarp šalių susiklosčiusių ginčo patalpos nuomos teisinių santykių faktą patvirtina ir tai, kad, kaip rodo bylos duomenys, šalys buvo susitarusios ne tik dėl sutarties dalyko – patalpos Nr. 1-41 298 kv. m (priešingu atveju, atsakovas negalėtų tiksliai apibrėžti subnuomos dalyko), bet ir dėl nuomos kainos. Pastarąją aplinkybę rodo tai, kad ieškovui pareiškus prašymą dėl ekspertizės paskyrimo tikslu nustatyti ginčo patalpos nuomos kainą, atsakovo atstovas paaiškino, jog šalys dėl nuomos kainos susitarė (T. 1, b. l. 161). Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas teiginys, kad atsakovo atstovas, prieštaraudamas prašymui skirti ekspertizę, nurodė, kad šalys susitarė dėl patalpų nuomos kainos, tik ne dėl patalpos Nr. 1-41 nuomos kainos, bet dėl pagal nuomos sutartį nuomojamų patalpų nuomos kainos, dėl ko nėra poreikio skirti ekspertizę greta atsakovo nuomojamų patalpų esančios patalpos 1-41 vidutinei nuomos kainai nustatyti, prieštarauja 2010 m. vasario 8 d. teismo posėdžio protokolui (T. 1, b. l. 161), dėl kurio pastabų nebuvo pateikta (CPK 171 str.). Be to, toks teiginys nėra logiškas, nes, tokio susitarimo nesant, specialios žinios, nustatant vidutinę nuomos kainą, buvo būtinos (CPK 169 str. 1 d., 282 str.). Todėl išvardintų įrodymų visuma leidžia labiau tikėti ieškininio reikalavimo pagrįstumu, nei atsikirtimu į jį bei padaryti išvadą, kad šalys susitarė dėl ginčo patalpos 1-41, 298 kv. m nuomos už 22 Lt už 1 kv. m nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.
Minėti įrodymai taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių pavedimo santykių. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad atsakovas ginčo patalpas subnuomojo savo, o ne ieškovo vardu, kas visiškai neatitinka pavedimo teisinių santykių (CK 6.756 str. 1 d.). Be to, atsakovas subnuomos mokestį pasilikdavo sau, o neapmokėdamas ieškovo jam išrašomų sąskaitų - faktūrų už ginčo patalpų nuomą, ieškovui nenurodė, kad patalpų neišnuomojo.
Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą esantys teiginiai apie tai, kad ieškovo atstovai paprašė atsakovą už atitinkamą mokestį tarpininkauti ieškovui išnuomojant ginčo patalpą, neparemti jokiais įrodymais.
Be to, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo nuoroda į žymiai vėliau tarp šalių 2005 m. gruodžio 29 d. sudarytą kitų patalpų nuomos sutartį, nėra pagrįsta, nes nurodytoje sutartyje atsiskaitymas už patalpas, skirtas subnuomai, aptartas atskirai (4.3.1 p., T. 1, b. l. 125), ko nebuvo padaryta sudarant sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o bylos duomenys rodo, kad nuomos kaina – 22 Lt už 1 kv. m., buvo mokama nepriklausomai nuo subnuomos termino ir kainos, kuri, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, svyravo nuo 3,15 Lt iki 75 Lt už 1 kv. m (T. 1, b. l. 171-198).
Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 263 026,72 Lt (298 kv. m x 22 Lt x 34 x 1,18 PVM) (CK 6.38 str., 6.487 str.). Pastebėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą kokių nors argumentų dėl skolos apskaičiavimo nepagrįstumo nėra.
Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir į bylą pateiktas ieškovo 2011 m. vasario 1 d. ieškinio atsakovui dėl skolos, susijusios su nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių priteisimo, nuorašas, kuriame ieškovas nurodo, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartį išnuomojo atsakovui 3125,10 kv. m patalpas (be patalpos 1-41). Tačiau, kaip jau buvo nustatyta, dėl šios patalpos nuomos tarp šalių susiklostę faktiniai teisiniai santykiai, o ieškinys buvo surašytas dar neišsprendus nagrinėjamo šalių ginčo.
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas 2009 m. liepos 21 d., todėl ieškovas, prašydamas priteisti žalą kaip negautas pajamas už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d., praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui už laikotarpį iki 2006 m. liepos 20 d. įskaitytinai. Tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, dėl ko teigti, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo (CK 1.125 str. 9 d.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat kalbama apie tarp šalių kilusį ginčą dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. patalpų nuomos sutartimi nuomojamų patalpų dydžio. Tačiau nurodytas ginčas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, dėl ko kolegija dėl nurodytų argumentų nepasisako.
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, pastarajam iš ieškovo priteistinos 5829,45 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos (T. 2, b. l. 8, 10, 20, 21). Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 33)
Be to, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, paskirstymas (CPK 93 str. 1, 4 d.). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistina 6261 Lt žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų. Be to, iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 28,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinė dalį išdėstyti sekančiai:
„Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ (į. k. 110778328) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ (į. k. 125327217) 263 026,72 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris tūkstančius dvidešimt šešis litus 72 ct) nuomos mokesčio.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 6261 Lt (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną litą) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ žyminio mokesčio už ieškinį išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 28,80 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti valstybei“.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 5829,45 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus 45 ct) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 5,40 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti valstybei.