Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. balandžio 16 d. dekretu Nr. 1K-341 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ nuo 2010 m. balandžio 16 d. pareiškėjas paskirtas Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėju. Pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl to, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės į teisingą atlyginimą už 2010–2012 m. atliktą darbą, t. y. už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustatė 2008 m. lapkričio 6 d. priimtas ir nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba. Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po Konstitucinio Teismo nutarimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su ribojama teisėjų teise gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas apmokėjimas teisėjams už 2010–2012 m. darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis iki pat šiol. Neužtikrinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir inter alia konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime taip pat nurodė, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas įstatymų nustatytu laiku, ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant bei aiškinant teisę. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalies pagrindu Darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis, reglamentuojančiomis apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, kitus klausimus. Pareiškėjo pažeistos teisės teisingai neatlyginant už atliktą darbą turi būti ginamos už visą prašomą laikotarpį, t. y. ne tik po oficialaus Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo, bet ir iki šio nutarimo oficialaus paskelbimo dienos, nes nėra praleisti tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminai (DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas). Pareiškėjas dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis paaiškino, kad pareiškėjui 2010–2012 m. ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas buvo pavesta atlikti pagal grafiką švenčių ir poilsio dienomis. Buvo budima Vilniaus rajono apylinkės teismo Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 50 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 11 punkte (ankstesnės, t. y. 2009 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. V-10, redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 7a punkte) nustatyta tvarka. Budėjimo trukmė – 8 darbo valandos, kaip ir įprastos darbo dienos trukmė. Konkrečius ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus teko atlikti švenčių ir poilsio dienomis. Vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalimi ir 194 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui turi būti sumokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis už minėtą laikotarpį. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį Nr. (4.17)-1-11 patvirtina, kad pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 301,46 Lt (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, iš viso nesumokėta 8 440,88 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už minėtą darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pareiškėjas dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą paaiškino, kad pagal DK 150 straipsnio 1 dalį, viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, t. y. nagrinėjamu atveju 40 valandų per savaitę (DK 144 str. 1 d.). Konkreti darbo ir poilsio laiko trukmė Vilniaus rajono apylinkės teisme nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal šių taisyklių 6 punktą nustatyta 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė; pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį - nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių; šeštadienis ir sekmadienis yra poilsio dienos; švenčių dienų išvakarėse darbas sutrumpinamas viena valanda; pertrauka pailsėti ir pavalgyti - nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių, ji į darbo laiką neįskaitoma (panaši nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesnės, t. y. 2007 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-8 redakcijos, Vidaus tvarkos taisyklėse, jų 6 p.). Todėl Vilniaus rajono apylinkės teisme nustatyta tokia darbo laiko trukmė: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 valandos iki 12 valandos, nuo 12 valandos 45 minučių iki 17 valandos, o penktadieniais – nuo 8 valandos iki 12 valandos, nuo 12 valandos 45 minučių iki 15 valandos 45 minučių; šventinių dienų išvakarėse dirbama viena valanda trumpiau. Tuo tarpu Vidaus tvarkos taisyklių 15 punkte nustatyta, kad penktadieniais ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos atliekamos iki 17 valandos (iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesnės, t. y. 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-10 redakcijos, Vidaus tvarkos taisyklėse, jų 7a punkte). Todėl teisėjui, atliekančiam ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas, penktadieniais yra nustatytas viršvalandinis darbas – 1 valanda ir 15 minučių; šventinių dienų išvakarėse – dar papildomai 1 valanda. Pagal DK 193 straipsnį, už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ pareiškėjas buvo paskirtas 2011 m. atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas (1.3 p.). Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas atliko 2011 m. ir dirbo viršvalandžius pareiškėjo skunde nurodytais penktadieniais bei švenčių išvakarių dienomis. Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ pareiškėjas buvo paskirtas 2012 m. pavaduoti ikiteisminio tyrimo teisėją I. Pluirienę (1 p., 1.3 p.). Ikiteisminio tyrimo teisėją I. Pluirienę 2012 m. pavadavo ir viršvalandžius dirbo pareiškėjo skunde nurodytais penktadieniais bei švenčių išvakarių dienomis. Pareiškėjas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas 2010 m. atliko skunde nurodytais penktadieniais, tuo pačiu ir dirbo viršvalandžius (1 val. 15 min.). Vadovaudamasis Darbo kodekso 193 straipsniu pareiškėjas nurodė, kad jam turi būti sumokėtas ne mažesnis kaip pusantro dydžio darbo užmokestis už minėtą laikotarpį. Pareiškėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 301,46 Lt (neatskaičius mokesčių), o 1 val. – 37,68 Lt (301,46 Lt / 8 val.) (neatskaičius mokesčių); iš viso dirbta viršvalandžių penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis – 40 val. ir 30 min. Todėl iš viso nesumokėta 2 289,06 Lt (37,68 Lt x 40 val. ir 30 min. x 1,5) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už minėtą viršvalandinį darbą penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis. Vilniaus rajono apylinkės teismas yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą ir apmokėjimą (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 d. ir kt. teisės aktai). Tai iš esmės patvirtina ir naujausia teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-677/2013). Laiku neišmokėtas darbo užmokestis turi būti priteistas iš Vilniaus rajono apylinkės teismo. Vadovaujantis Darbo kodekso 207 straipsnio ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui turi būti sumokėti delspinigiai už laikotarpį, kai nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Atsakovo kaltė neišmokant viso priklausančio darbo užmokesčio pasireiškė tuo, kad Konstituciniam Teismui 2011 m. vasario 14 d. paskelbus nutarimą, kuriuo buvo pripažinta Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, antikonstitucine, atsakovui atsirado pareiga šį darbo laiką tinkamai apskaičiuoti ir už jį sumokėti. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, todėl net ir nesant žemesnės galios teisės aktų, kurie būtų nustatę atitinkamos konstitucinės nuostatos įgyvendinimą, turėjo būti tiesiogiai remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kita vertus, Teisėjų taryba – institucija, atsakinga už tokių priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 d.), 2011 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu nutarimu rekomendavo teismams mokėti teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal DK reikalavimus (Teisėjų tarybos posėdžio protokolas Nr. 38P-10-(7.1)). Todėl buvo visos prielaidos tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti visą priklausantį darbo užmokestį. Tai, kad iš valstybės biudžeto nebuvo tam skirta papildomai lėšų, taip pat nebuvo kliūtis tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti priklausantį visą darbo užmokestį. Teismas, kaip asignavimų valdytojas, yra atsakingas ne tik už jau patvirtinto savo biudžeto tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamo savo biudžeto projekto sudarymą (Teismų įstatymo 126–127 str.). Be to, pavyzdžiui, 2012 m. darbo užmokesčio lėšų buvo susitaupę dėl teisėjų nedarbingumo ir pan. Turėdamas pareigą tinkamai ir laiku apskaičiuoti bei išmokėti darbo užmokestį, atsakovas to nepadarė, taip pat tinkamai neinformavo teismų savivaldos institucijos (Teisėjų tarybos) ir negynė intereso apie darbo užmokesčio poreikį, dėl to darbo užmokesčio asignavimai Vilniaus rajono apylinkės teismui Teisėjų tarybos nutarimu buvo perskirstyti kitiems teismams. Todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai, kurių dydis yra 0,07 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“); delspinigiai skaičiuojami po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2012 m. sausio 8 d., laikant, kad teisėjų darbo užmokestis už 2010–2011 m. už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio mėnesio paskutinės dienos (atitinkamai nuo 2013 m. sausio 8 d. pridedant neišmokėtą darbo užmokestį už 2012 m. už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir t. t.), ir baigiant skaičiuoti iki pilno atsiskaitymo. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad teismo pareiga yra įrodyti, jog pareiškėjas jo nurodytomis dienomis ir valandomis nebuvo darbe. Pareiškėjo manymu, lėšų trūkumas atsirado dėl teismo aplaidumo, nes nenurodė apie įsiskolinimus teisėjams, o dėl to turi būti priteisiami delspinigiai. Nesutiko su teismo nuomone, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas po budėjimo, kai dirbami viršvalandžiai, kitą dieną apie tai reikia pranešti, nes tokio reikalavimo pranešti nėra dirbant nei švenčių, nei poilsio dienomis. Be to, atsakovo nurodomos taisyklių nuostatos reglamentuoja visai kitus santykius – kai teisėjas lieka dirbti ne pagal grafiką, o savo nuožiūra. Ikiteisminio tyrimo teisėjas penktadieniais privalėjo dirbti iki 17 val., todėl negalima reikalauti, kad jis apie tai dar papildomai praneštų. Šie visi budėjimai buvo nustatyti vienoda tvarka, teisėjas ne pats savo noru lieka dirbti viršvalandžius, todėl negali būti jokių papildomų reikalavimų apie budėjimą pranešti. Nesutiko su nuomone, kad, nepažymėjus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, už pareiškėjo nurodomą darbą mokėti nėra pagrindo. Pareiškėjas nėra kaltas dėl to, kad žiniaraščiai pildomi ne taip, kaip pagal taisykles pareiškėjas privalėjo dirbti.