Panevėžio apygardos teismo nutartis

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2016 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., ir pritaikius ATPK 301 str., jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo. D. K. nubaustas už tai, kad jis 2015-11-28 apie 20.18 val. Panevėžyje, ties Taikos al. 4 pastatu, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 prom.), neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytus pažeidimus.

Institucija nesutinka su teismo išvada, kad automobilio savininkė L. K. nėra atsakinga už transporto priemonės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo metu. L. K., būdama padidinto pavojaus šaltinio savininkė, leido automobilį nekontroliuojamai naudoti kaimynui D. A., kuris ir perdavė automobilį vairuoti neblaiviam ir teisės vairuoti neturinčiam D. K..

Skunde cituojama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Aplinkybė, jog transporto priemonė buvo prarasta prieš savininko (valdytojo) valią, nustatyta nebuvo. Kita vertus, transporto priemonės savininkas, praradęs galimybę susigrąžinti transporto priemonę (jei ji būtų konfiskuota), gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio automobilio valdytojo ar naudotojo reikalauti atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Ginčo dėl D. K. inkriminuoto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde Institucija kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo bei turto konfiskavimo klausimą, teigdama, jog ATPK 30¹ straipsnis, reglamentuojantis mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, taikytas nepagrįstai.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30¹ str. taikymas sąlygojamas išskirtinių aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas, negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas, motyvuodamas tuo, kad automobilio savininkė L. K. nėra atsakinga už transporto priemonės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo metu, be to automobilis jai reikalingas rūpinantis mažamete dukra. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatas, nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Vadovaujantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone.

Teismo posėdžio metu D. K. parodė, kad pažeidimo metu L. K. priklausantį automobilį patikėjo vairuoti draugas D. A.. L. K. posėdžio metu paaiškino, kad D. A. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau automobilio neturi, todėl, esant reikalui, skolindavosi ir važinėdavo jai priklausančiu automobiliu. Pažeidimo metu ir D. A., ir D. K. buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl dalinosi, kuriam iš jų vairuoti automobilį.

Šiais D. K. ir L. K. parodymais nustatyta, kad D. K. automobilio neužvaldė savavališkai - jis vairavo su automobilio valdytojo D. A. žinia ir jam leidus. Tai rodo, jog automobilio valdytojas D. A. pasielgė ypač neatsakingai ir nerūpestingai, leisdamas jo žinioje buvusią transporto priemonę vairuoti apsvaigusiam nuo alkoholio D. K., kuris, beje, sistemingai baudžiamas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su piktnaudžiavimu alkoholiu, už vairavimą neįgijus teisės vairuoti, o taip pat už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Automobilio savininkė L. K. taip pat nebuvo pakankamai atsakinga ir apdairi, nes neužtikrino, kad jos turtas būtų panaudotas taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to nebūtų padaryta žala. Ji pagal susiklosčiusius tarpusavio santykius savo automobilį eilinį kartą paskolino gerai pažįstamam, bet pasitikėjimo nevertam asmeniui - D. A., kuris automobilį leido vairuoti girtam ir teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam D. K.. Pažymėtina, kad savininkui, perdavusiam turtą laikinai valdyti ar juo naudotis kitiems asmenims, tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Nors, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, transporto priemonė reikalinga vaiką auginančiai L. K., tačiau šiuo atveju turi būti iškeliamas visuomenės, o tuo pačiu ir pačios L. K. bei jos vaiko interesas turėti saugias eismo sąlygas keliuose.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrįstas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, tame tarpe ir tikslas apsaugoti automobilio savininkės L. K. interesus, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirta nuobauda - bauda, nekonfiskuojant transporto priemonės, yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų, todėl yra neteisinga.

ATPK 302¹¹ str. numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtą nuobaudą, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą pakeičia ir greta D. K. paskirtos baudos, konfiskuoja transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, kad ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį, kurioje pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, D. K. paskirta švelnesnė negu ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, ir konfiskuoti transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini)

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.