- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-635-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Romas Aikevičius, Reginos Cemnolonskienės
- Nuteistasis
- V. S., S. M.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Teisėjas V.Stangvilienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. gruodžio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendžio, kuriuo:
V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. arešto bausme 90 parų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 9 d. apie 23 val. Alytaus mieste, netoli Ulonų g. 4 gyvenamojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas gatve ėjusiam nukentėjusiajam L. R. smūgį ranka į petį, o po to S. M. pargriovus nukentėjusįjį ant žemės ir mušant pastarąjį rankomis bei kojomis per galvą, nugarą, rankas, tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir atimant galimybę priešintis, kraustė nukentėjusio drabužių kišenes tikėdamasis rasti vertingų daiktų, tačiau nieko neradęs pagrobė du butelius alaus „Utenos auksinis“ po 2,69 Lt, bendrai 5,38 Lt vertės, ir pistacijų maišelį 2,60 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. R. 7,98 Lt turtinę žalą.
S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 9 d. apie 23 val. Alytaus mieste, netoli Ulonų g. 4 gyvenamojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas galva smūgį E. M. į veidą ir tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to pargriaudamas L. R. ant žemės ir suduodamas jam smūgius ranka per galvą, nugarą bei spardydamas per rankas su koja, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, sutrikdė visuomeninę rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, atlygino žalą, mokosi. Prisipažįsta, kad buvo neblaivus. Mano, kad laisvės atėmimo bausmė jos tikslų nepasieks. Dėl to jam teks nutraukti mokslus, grįžus iš laisvės atėmimo vietos bus labai sunku adaptuotis.
Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu prašė paskirti pinigine baudą. Nurodo, kad kaltu prisipažįsta ir labai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiųjų ir atlygino žalą. Nusikaltimą padarė gindamas draugą. Piniginė bausmė bus tikslingesnė.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos.
Nuteistieji V. S. ir S. M. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniais skundais nesutinka tik su jiems paskirtomis bausmėmis ir prašo jas švelninti, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. S. ir S. M. padarytas nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Dėl nuteistojo V. S. apeliacinio skundo.
Nuteistasis V. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apeliantas anksčiau teistas už apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nusikalto teistumui neišnykus. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi minimo kodekso 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už LR BK 180 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių - terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaip matyti iš V. S. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo teistas už apysunkius nusikaltimus nuosavybei laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalto pakartotinai teistumui neišnykus. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. S. atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Į ją teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tą patį skundo argumentą. Teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą pirmos instancijos teismo paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra aiškiai per griežta.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. S. už labai pavojingą visuomenei veiką yra paskirta švelni, ženkliai mažesnė bausmė, nei sankcijos vidurkis, už nurodyto nusikaltimo padarymą, nors ir buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl atsižvelgiant į skundo teiginius, jog atlygino nusikaltimu padarytą žalą, mokosi, nėra pagrindo dar labiau mažinti šią nuteistajam paskirtą bausmę.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus nepasiekti, nes dėl jos jis negalės tęsti mokslų, grįžus iš laisvės atėmimo vietos bus sunku adaptuotis. Bausmės tikslais yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl šie nuteistojo V. S. skundo motyvai, nes jie nesusiję su bausmės tikslais, nėra pagrindas švelninti bausmę.
Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo.
Už S. M. padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas du kartus, tame tarpe už sunkų nusikaltimą ir vėl padarė nusikaltimą teistumui neišnykus. Be to, įvertinant nuteistajam S. M. paskirtos bausmės dydį, būtina atsižvelgti, kad už ankstesnius nusikaltimus jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei taikytas lygtinio paleidimo institutas iš bausmės atlikimo vietos, tačiau apeliantas vėl nusikalto, todėl pripažintina, kad ankstesnėmis bausmės jų tikslai nebuvo pasiekti. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat vadovavosi LR BK kodekso 27 str. 1 d. nuostatomis ir pripažįsta, kad S. M. yra recidyvistas, nes teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas. Tačiau teismas nesivadovavo LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė ir skyrė švelnesnę bausmę – areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad S. M. atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir į ją teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Todėl nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tą pačią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl kurios ir buvo paskirta žymiai švelnesnė bausmė nei laisvės atėmimas. Be to, teismas visiškai pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę - jis anksčiau buvo teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinį sunkų nusikaltimą, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalsta pakartotinai, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo paskirta 90 parų arešto bausmė yra žymiai švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. M. už pavojingą visuomenei veiką yra paskirta švelni bausmė, todėl atsižvelgiant į skundo teiginį, jog nusikaltimą padarė gindamas draugą, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nėra pagrindo keisti kita šią apeliantui paskirtą bausmę.
Dėl prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi.
Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažino nuteistųjų V. S. ir S. M. dalinio prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., susideda iš dviejų dalių – 1) prisipažinimo padarius nusikaltimą ir 2) nuoširdaus gailėjimosi ir tik esant šioms dviems sąlygoms, pripažįstama esant lengvinančiai atsakomybei, nurodytai LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybę asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teisminio bylos nagrinėjimo metu, jei ikiteisminiame tyrime jis davė kitokius parodymus siekdamas išvengti atsakomybės arba kitaip švelnindamas savo, kaip kaltininko padėtį. Iš byloje esančių V. S. ir S. M. įtariamųjų apklausos protokolų (b.l. 44, 83) aiškiai matyti, kad nuteistieji apeliantai vengė atsakomybės ir davė melagingus parodymus apie jų padarytus nusikaltimus. Nesant nuoširdaus ir savanoriško prisipažinimo padarius nusikaltimą, negali būti ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jo. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai dėl prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi atmestini.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistiesiems V. S. ir S. M. pirmos instancijos teismas paskyrė švelnias bausmes, todėl jos nėra per griežtos ir nėra pagrindo jų dar mažinti.
Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.