Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-166/2015

Teisėja Inga Štuopienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01080-2014-1

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Virginijai Mačionytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir A. L. skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-15 Vilniaus miesto teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką remiantis BK 66 straipsniu įskaityts laikinąjame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-06-25 iki 2015-08-31, t. y. 2 mėnesiai ir 6 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad apiplėšė panaudojęs peilį, o būtent :

jis, 2015-06-05 apie 17:20 val. šalia namo, esančio Žuvėdrų g. 37A, Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo D. F. L., gim. 1999 m., išsitraukęs iš kišenės peilį ir jį įrėmęs nukentėjusiajam prie kaklo bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajai O. L. priklausantį turtą – odinę piniginę „Loui Vuitton“ 200 eurų vertės, kurioje buvo 340 eurų grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. L. 540 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Nors nuteistasis A. L. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Skiriant nuteistajam A. L. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. L. teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. buvo teistas už 25 nusikalstamų veikų epizodus, be to, šis nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pirmą dieną, kai įsiteisėjo nuosprendis. Nuteistasis A. L. baustas administracine tvarka, gydytas priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakiąsias medžiagas, Žalingas vartojimas, (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namų „duomenys neskelbtini“ charakterizuojamas neigiamai. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad A. L. Globos namuose pritapo sunkiai, draugų nesurado, nuolat bėga iš globos namų. 2011-11-08 tirtas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, testas parodė teigiamą rezultatą marihuanai. 2012-02-08 paskirta vidutinės priežiūros priemonė Veliučionių vaikų socializacijos centre. Nuo 2013-06-20 vėl gyvena globos namuose, kur nesilaikė tvarko, bėgdavo, provokuodavo konfliktus, tyčiojosi iš darbuotojų, keikdavosi, grasindavo darbuotojams ir mokytojams, pradėjo vagiliauti. 2014-05-09 jam paskirta vidutinės priežiūros priemonė Kauno vaikų socializacijos centre, tačiau nebuvo ten priimtas dėl vietų stokos. Ikiteisminiame tyrime jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis jos visiškai nevykdė. Kiekvieną dieną savavališkai išeidavo dažniausiai pro langą, kur būdavo nesakydavo. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2015-05-15 kardomoji priemonė panaikinta ir jis grįžo į vaikų globos namus, kur dalijasi patirtimi, pasakoja vaikams istorijas apie nusikalstamas veikas, bei savo pasiekimus šioje srityje, skiepija kitiems vaikams, kad nelegaliai gauti pinigai ar daiktai yra šaunumo požymis. Jis palaiko asocialias negatyvias nuostatas, jo gyvenimo būdas ir elgesys kelia realų pavojų jo ateičiai, grėsmę savo ir kitų saugumui. Kaip ir anksčiau jis savavališkai bėgdavo iš globos namų. Į darbuotojų pastabas ir mėginimus kalbėtis nereaguoja (b. l. 100-102). Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad A. L. teigiamų išvadų nedaro, nepateisina lūkesčių, sistemingai pažeidinėja įstatymus, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų bei visuomenėje priimtų normų, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.

Nuteistasis A. L. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Tuo tarpu svarstant taikymo LR BK 75 str. instituto galimybes nuteistojo A. L. atžvilgiu negalima neatsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo minėta, A. L. praeityje teistas, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis naują sunkų tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu - pirmą dieną, kai įsiteisėjo nuosprendis. Iš ankstesnių teistumų nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios neigiamos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai tai, kad dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis A. L. prisipažino, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, be to, kaip pats nurodo, nepilnamečių tardymo izoliatoriuje yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau pažymi, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taip pat nuteistasis prašo paskirti jam psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. Toks prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir nagrinėjant bylą apeliaciniame procese teismo posėdžio metu nekilo abejonių dėl nuteistojo A. L. psichinės būsenos. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistajam A. L. būtų tikslinga skirti teismo psichologinę psichiatrinę ekspertizę. Nors apeliantas įrašytas priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakiąsias medžiagas, žalingas vartojimas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ją nagrinėjant apeliacinio proceso metu, nekilo pagrįstų abejonių dėl nuteistojo psichinės būklės, tai yra, kad dėl psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, todėl tenkinti apelianto prašymą skirti teismo psichologinę psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 91 str. nurodytais ypatumais, paskirta bausmė teisinga, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.