Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad laikotarpyje nuo 2015-06-10 iki 2015-06-25, kai jų gyvenamosiose patalpose buvo atliekamas remontas, jam teko miegoti lauke, taip pat atsakovas neužtikrino higienos reikalavimų valgykloje bei pareigūnai tyčiojosi iš pareiškėjo.

Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą analizuotinas laikotarpis nuo 2015-02-10 iki 2015-07-21. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2015-02-04, paleistas 2015-07-21 (b. l. 19). Pareiškėjas nuo 2015-02-04 iki 2015-07-21 buvo paskirtas gyventi į 11 būrį, 1 brigadą (b. l 20). Atsakovas teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog laikotarpyje nuo 2015-06-10 iki 2015-06-25 11 būrio 11 patalpoje vykstant einamiesiems remontams nuteistiesiems kitos gyvenamosios patalpos suteiktos nebuvo (b. l. 45). Taip pat buvo nurodyta, jog nuo 2015-06-10 iki 2015-06-25 Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje 11 būrio 1 sekcijoje, 11 būrio virtuvėlėje ir 11 būrio koridoriuje ir fojė buvo atliekami einamieji remonto darbai bei nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių dėl netinkamo elgesio su juo nesikreipė (b. l. 36).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje pateikti atsakovo duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2015-06-25 buvo vykdomi einamieji remonto darbai ir minėtu laikotarpiu J. D. nebuvo suteiktos kitos patalpos gyventi, o kaip nurodo pareiškėjas jam teko miegoti lauke.

Atsakovas nurodo, jog einamieji remonto darbai buvo atliekami Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje 11 būrio 1 sekcijoje, 11 būrio virtuvėlėje ir 11 būrio koridoriuje ir fojė. Apie tai, jog remonto darbai būtų atliekami gyvenamojoje patalpoje duomenų atsakovas nepateikė. Taip pat ir pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu kreipėsi su skundais į Pataisos įstaigos administraciją ar Kauno visuomenės sveikatos centrą bei į kitas institucijas teismui nepateikė, nenurodė bei nepateikė kitų asmenų liudijimų, bei nenurodė, kodėl nesikreipė ginčo laikotarpiu į tam tikras įstaigas dėl pažeistų teisių. Pažymėtina, kad įrodymų turėjimas nėra priskirtas išimtinai institucijai, nes tokio pobūdžio įrodymus turi galimybę pateikti ir nuteistieji. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl miegojimo lauke laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2015-06-25 yra grindžiami tik deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginiais ir nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to, yra praėjęs ilgo laiko tarpas ir tokios aplinkybės negali būti nustatytos šiuo metu.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, jog nebuvo užtikrintos higienos sąlygos valgykloje. Pareiškėjas nurodo, jog nuteistieji, kurie tiekdavo maistą valgykloje, prieš tai glostydavo kačiukus ir galimai nuėję į valgyklą nesiplovė rankų. Taip pat nurodė, jog pareigūnai tyčiodavosi iš jo.

Pareiškėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes tokias kaip - valgykloje buvo nesilaikoma higienos reikalavimų (galimai nuteistieji, kurie tiekdavo maistą nesiplaudavo rankų), pareigūnai įžeidinėjo pareiškėją kurios, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė kodėl dėl tokio neveikimo, pareigūnų elgesio jis nesikreipė į administraciją, kitus viešojo administravimo subjektus, nes paminėti pareiškėjo veiksmai vyko laikotarpiu nuo 2015-02-10 iki 2015-07-21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl darytina išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ir dėl to, kad šiuo metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl valgykloje neužtikrintos higienos reikalavimų nesilaikymo, pareigūnų veiksmų nustatyti negalima, todėl tokios aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini lėmusiais neturtinės žalos atsiradimą. Tai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų, kurie nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, nepakanka. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pats pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Konstatavus, kad valdžios institucijos neteisėti veiksmai nenustatyti nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, kitų civilinės atsakomybės sąlygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, 20 734 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.