- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-908-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Netada“
- Suinteresuotas asmuo
- Swedbank
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Netada“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5231-841/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos UAB „Netada“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo Swedbank, AB, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Netada“ pateikė antstolei V. Š. skundą, prašydama: 1) panaikinti antstolės 2014-12-23 patvarkymą dėl atsisakymo paskirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę; 2) paskirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę turto, (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti; 3) paskirti kitą turto vertintoją. Teigė, kad yra pagrindas abejoti atliktos ekspertizės objektyvumu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB, nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir pažymėjo, kad eksperto kvalifikacija abejonių nekelia.
Antstolė V. Š. 2015 m. gegužės 11 d. patvarkymu skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl UAB „Ober-haus“ ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės ir keliančia abejonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Netada“ skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėja skunde nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai ir kad yra pagrindas paskirti pakartotinę ar papildomą turto vertės ekspertizę. Teismo nuomone, turto ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, tad nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Be to, joje detaliai aprašytas vertinamas turtas, įvardijant jo rinkos vertę įtakojančius požymius. Teismo vertinimu, skolininkės nurodomą ir ekspertizės akte užfiksuoto turto verčių skirtumą lėmė tai, kad ekspertizė atlikta 2014 metų pabaigoje, o skolininkės įgalioto asmens pateikti turto vertinimai atlikti 2010 metais ir 2013 metais. Pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta skolininkės poreikių neatitinkanti turto kaina negali būti pagrindu pripažinti ekspertizę nepagrįsta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį, apeliantė (skolininkė) UAB „Netada“ prašo teismo nutartį panaikinti ir jos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigia, kad abejoja UAB „Ober-haus“ ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Tvirtina, kad 2010 m. ir 2013 m. turtas buvo įvertintas brangiau. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.
Atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad turtas yra specifinio pobūdžio ir buvo įvertintas individualiai. Antstolės vertinimu, skolininkė nepateikė įrodymų, kad turtas įvertintas netinkamai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Netada“ atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju keliamas antstolės pareigų įkainojant turtą vykdymo procese klausimas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas.
Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina.
Byloje nustatyta, kad 2014-09-22 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti (42 v. b. l.) ir 2014-10-22 atlikta nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, pagal kurią buvo nustatyta vertinamojo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2014-10-22) 2 500 000 Lt (724 050 Eur) (43–103 v. b. l.).
Pareiškėja mano, kad turtas įvertintas netinkamai ir savo poziciją grindžia 2010-05-04 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto kopija ir 2013-06-27 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos kopija, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2010 m. sudarė 3 400 000 Lt (984 708 Eur), o 2013 m. 3 292 000 Lt (953 429 Eur) (106–109 b. l.).
Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos.
CPK 682 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto įvertinimuose nurodytų turto verčių yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis, ir tik tada, kai toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti turto įvertinimo pagrįstumu.
Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti nekilnojamojo turto įvertinimai buvo atlikti anksčiau, nei antstolės paskirta ekspertizė. Be to, 2010-05-04 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas yra neišsamus, nedetalizuotas, jame nėra duomenų, pagal kokį metodą buvo įvertintas turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad akte įvertinto turto likvidacinė vertė nurodyta 2 380 000 Lt (689269 Eur), t. y. nurodyta priverstinio pardavimo turto vertė yra net mažesnė, nei 2014 m. pabaigoje buvo įvertintas turtas. Iš 2013-06-27 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos matyti, kad turto rinkos vertė buvo nustatyta įkeitimo tikslu, ataskaita taip pat nėra išsami, ekspertizės objektas detaliai neaprašytas, ataskaitoje nenurodyti panašių sandorių pavyzdžiai, neaprašytas ir nedetalizuotas turto vertės nustatymas pajamų metodu.
Pažymėtina, kad pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
Teismo vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės patvirtina nesant abejonių dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu atlikto nekilnojamojo turto vertės įkainojimo teisingumo.
Teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustatys optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.